Didžiulis pranašumas būti įsikūrusiam šalia upės, Kaunas šiuo atžvilgiu dvigubai palaimintas. Laivyba upėse miestui gali įpūsti didžiulį gūsį gyvasties, pritraukti būrius turistų, paįvairinti miestiečių gyvenimą ir poilsį. Vis dėlto Kauno verslininkai upėms gana abejingi.

Vos keletas iniciatyvų

Suskaičiuoti pasiplaukiojimo laivais maršrutams užtenka vienos rankos pirštų. Baidarės, plaustai Nemune ir Nerimi ties Kaunu – dar retesnis reiškinys. Kad tokių pramogų žmonėms reikia, liudija jas siūlančiųjų pasakojimai.

Navigacijos metu iš miesto kiekvieną savaitgalį rengiamos kelionės Nemunu iki Kulautuvos ir Zapyškio. "Kai oras geras, laivas "Tolstojus" būna pilnas", –  sakė Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD), kuriai ir priklauso laivas, generalinis direktorius Antanas Ivanauskas.

"Mes jau trejus metus vykdome užsakomuosius reisus pramoginiu laivu "Perlas". Keleivius iš Senamiesčio prieplaukos, esančios prie Vytauto Didžiojo bažnyčios, plukdome ne tik Nemunu iki Nidos, bet ir Nevėžiu iki Raudondvario prieplaukos. Keleivių skaičius kasmet didėja", – džiaugėsi bendrovės "Nemunas Travel" direktorė Aida Tijušienė.

Pasigenda apšvietimo

"Kai VVKD kelių laivyba užsiimančių įmonių prašymu Nemune nuo Kauno iki Kulautuvos įrengė šviečiančius vandens kelio ženklus, atsivėrė galimybė laivams saugiai plaukioti tamsiu paros metu, o keleiviams gėrėtis vakarinio Kauno panorama", – pasakojo A.Tijušienė.

Ji teigė, kad keleivinei prieplaukai Senamiestyje priekaištų neturi. "Tačiau norėtųsi, kad vietų, kur mieste būtų galima paimti ir išleisti turistus bei kitus keleivius, būtų daugiau. Ypač gerai būtų prieplaukos prie "Žalgirio" arenos ir Kauno pilies", – pastebėjo A.Tijušienė.

Keleivius plukdantys kapitonai pasakojo sulaukiantys daugybės pageidavimų bent trumpam išlipti, apsižvalgyti šiose vietose ir plaukti toliau.

A.Tijušienė priminė, kad prie visų Nemune Kauno miesto ir rajono teritorijoje įrengtų mobiliųjų prieplaukų krante nėra įrengtas apšvietimas. Dėl to keleiviams ir svečiams jos nėra patrauklios, nes tamsiu paros metu nesaugu.

Atsiras ir vandens dviračių?

"Nemunas Travel" kitais metais planuoja pradėti reguliarius reisus Nemunu prie Senamiesčio. Svečius ir kauniečius plukdys naujai pastatytu laivu "Kaunas", papuoštu miesto simbolika.

"Ketiname keleivius plukdyti kelis kartus per savaitę. Maršruto trukmė bus apie 1–1,5val. Mūsų turimomis žiniomis, numatyta pastatyti prieplauką Neryje, prie Kauno pilies. Ištyrus bei pažymėjus vandens kelią Neryje iki pilies, mūsų bendrovė bus pasiruošusi plukdyti keleivius ir šia kryptimi", – teigė bendrovės vadovė A.Tijušienė.
Klaipėdiečių bendrovė "Unichems" svarsto vandens dviračių bazę kurti ir kituose miestuose, tačiau apie Kauną kalba atsargiai. Direktorius Artūras Gricius kiek baiminasi, kad investicijos nenueitų perniek, kad vandens dviračiai ir jų aplinka nebūtų nuniokoti.

Vandens dviračių bazei VVKD siūlo Santaką. "Jeigu nuspręstume čia kurtis ir miestas su tuo sutiktų, dalį pakrantės bandytume paversti kultūringa jaunimo susibūrimo vieta: pastatytume suoliukų, maisto ir kavos vagonėlių (jokio alkoholio), teritoriją apšviestume. Vandens dviračius nuomosime visiškai naujus. Jų yra dviviečių, keturviečių, su stogeliais", – vardijo A.Gricius.

Nevertina, ką turi šalia

Vienas argumentų, kodėl upėse Kaune mažai pramoginių laivų, kitų vandens pramogų, kad nėra traukos, veiksmo, pramogų vietų pakrantėse. Šiuo metu prie Nemuno mieste veikia tik restoranas "Combo" ir kavinė "Žalgirio" arenoje.

Dar keli gyvybės ženklai – keletas prieplaukų, keletas supiltų paplūdimių (pavyzdžiui, priešais restoraną "Combo", Nemuno saloje, Santakoje).
Miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas mano, kad didžiausias trukdys yra tai, kad žmonės nevertina to, ką turi šalia. Siekiamybė – aplankyti tolimų kraštų objektus, o greta esantys nevertinami.

Kas kauniečius turėtų traukti prie vandens? "Infrastruktūros lyg ir pakanka, trūksta paslaugų prie upių. Dar vienas galimas trūkumas: mūsų upes nuo miesto yra atitvėrusios gatvės", – pastebėjo A.Vilčinskas.

Patyrė fiasko

Ne vienas bandymas net ir nemažomis investicijomis pagyvinti Nemuno pakrantę baigėsi fiasko. Vienas tokių – netoli Vytauto Didžiojo tilto prišvartuotame laive veikęs naktinis klubas "Medusa".

"Nepasiteisino", – konstatavo klubą valdžiusios koncertinės agentūros "Medusa Concert" vadovas Remigijus Knabikas. Anot jo, verslo vieta prie vandens savaime negarantuoja klientų antplūdžio.

"Buvo mažai atsitiktinių praeivių, trūko kitos traukos vietos šalia, be to, žmonėms buvo nepatogu privažiuoti. Nuo artimiausios aikštelės prie bažnyčios iki klubo pėstute reikėdavo paėjėti kelis šimtus metrų. Vien tai buvo didelis trūkumas", – samprotavo R.Knabikas.

Jis užsiminė ir apie kitą dalyką – psichologinį aspektą. Pramogos ant vandens daug kam asocijuojasi su prabanga ir didelėmis kainomis. "Iš anksto galvodami, kad bus brangu, pas mus nė neužsukdavo, tik nusifotografuodavo ant tiltelio į laivą", – prisiminė pašnekovas.

Kodėl "Medusą" įkurdino prie tilto? Mat tai buvo vienintelė vieta, kur prie kranto gilu ir įmanoma iki laivo atvesti būtinas komunikacijas – teko po gatve kelis šimtus metrų tiesti elektros laidus, nuotekų vamzdžius.

Naktinio klubo-restorano ant vandens idėja baigėsi tuo, kad laivas buvo supjaustytas į metalo laužą.

R.Knabiko nuomone, verslo prie upių kūrimosi pagrindinis variklis – nesenkantys turistų, įvairių konferencijų dalyvių srautai, bet tuo kol kas gali pasigirti nebent Vilnius.

Komentarai

Antanas Ivanauskas
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius

Kauniečiai turi daugiau kaip 5 tūkst. pramoginių laivų, bet jie nėra dažni svečiai Nemune Senamiestyje, mieliau renkasi Kauno ar Kuršių marias ir Nemuno žemupį. Situacija labai pagerėtų sutvarkius Nemuno vandens kelią nuo Senamiesčio iki hidroelektrinės, sukūrus tinkamą ir patrauklią laivybai infrastruktūrą.

Nemunu iki M.K.Čiurlionio tilto galėsime plaukioti ne anksčiau kaip po dvejų ar trejų metų. Jo vaga aukštyn nuo Nemuno salos, ypač ruožas po M.K.Čiurlionio ir Geležinkelio tiltais, pernelyg sekli, akmenuota, gali būti statybinio laužo. Situacija Neryje Kaune panaši, todėl plaukioti joje nesaugu.

Planuojame kitais metais sudaryti sąlygas laivybai Nemunu iki "Žalgirio" arenos ir Nerimi iki Kauno pilies, kur miesto savivaldybė planuoja įrengti prieplaukas. Tam tikslui atliksime nuoseklius šių ruožų Nemuno ir Neries upių dugno matavimus. Tikimės, kad jau kitais metais šiuose ruožuose bus tinkamos sąlygos plaukioti bent jau mažos grimzlės (iki 1 m) pramoginiams laivams.

Ar realu, kad iš Centro laivais būtų galima plaukioti iki hidroelektrinės? Tokia vizija yra, miestui nauda iš to būtų tikrai didelė. Vis dėlto realių galimybių tam kol kas nėra, nes būtina ištirti galimą poveikį tiltams ir, esant reikalui, jų apsaugai numatyti atitinkamas priemones, o vagos tvarkymo darbai preliminariai gali siekti net apie 3,5 mln. litų.
Laivybos plėtotę Lietuvoje, taip pat ir Kaune, sustabdė ekonominiai sunkumai. Finansavimas tam iki šiol nėra toks, koks turėtų būti.

Laivyba Kaune itin pajudėtų pagaliau parengus ir patvirtinus kokybišką, miesto poreikius atitinkantį Nemuno salos detalųjį planą. Norėtųsi, kad būtų atgaivintas čia veikęs uostas, numatytos vietos naujoms prieplaukoms. Sutvarkius senvagę (įplaukimo ir išplaukimo ruožus) laivai įlankoje galėtų švartuotis ir žiemoti. Miesto laivybos širdis turėtų būti prie Nemuno salos.

Jurgis Rimvydas Palys
Architektas

Man jau seniai akivaizdu, kad Kaunui trūksta bendro požiūrio ir supratimo, kaip turėtų atrodyti upių miestas. Prieš kelerius metus buvo tragiškai anekdotinė situacija, kai vienas verslininkas Nemune norėjo švartuoti savo keleivinį laivuką, o savivaldybė nerado būdo, kaip tai įteisinti, todėl nedavė leidimo. Tiesiog siutina ir varo į neviltį ir pasigirdę siūlymai priešais Santaką statyti Šilainių tipo dėžių blokų gyvenamąjį rajoną.

O juk ten į upes reikėtų orientuoti miesto struktūrą: nukreipti gatvių tinklą, pakrantėse įrengti promenadų, alėjų, aikštelių, laiptų į vandenį, daugiau prieplaukų, kavinių, pagaliau kontorų. Visa tai turėtų būti glaudžiai susiję su miesto urbanistine struktūra.

Pavyzdžiui, Nemuno pakrante nuo Panemunės iki Senamiesčio galėtų kursuoti apžvalginis traukinukas. Bėgiai ten likę nuo senų laikų. Prie Nemuno salos reikėtų įkurti visuomeninį centrą su keleivinių ir kruizinių laivų prieplauka, jį S.Daukanto g. sujungiant su Laisvės al.

Slypi neišnaudotos galimybės

Kaunas didžiuojasi architektūros paminklais, peizažais, kuriuos galima pasiekti pėstute ar automobiliu. O kokie miesto vaizdai ir turtai atsiveria plaukiant Nemunu ar Nerimi?
"Jeigu būčiau milijardierius, skirčiau visas lėšas miestui priartinti prie upių ir laivybai Nemune bei Neryje plėtoti. Iš upių atsiveria tokie miesto vaizdai, kokių iš kitur nepamatysi. Laivyba, ypač prieškario laikotarpiu, Kaune buvo intensyvi. Tai neabejotinai suteikė nepakartojamo kolorito, kuriuo negalėjo pasigirti nė vienas kitas Lietuvos miestas", – sėsdamas į laivą apžvalginei kelionei Nemunu optimistiškai buvo nusiteikęs architektas Jurgis Rimvydas Palys.

Kelionę Nemunu link Senamiesčio pradėjome nuo Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) prieplaukos Viljampolėje.

Vos išplaukus pasitiko Marvelės slėnio vaizdai. "Nuostabus peizažas! Koks status ir aukštas apžėlęs Aleksoto kalnas – lyg būtume Šveicarijoje. Priekyje jau matyti bokštai, ryškėja miestas, o čia – dar gamtos vaizdai", – mostelėjo J.R.Palys.

"Žvilgtelėkite į šį peizažą – tiltas, Žaliakalnio namukai šlaite, Ąžuolų kalno nuolaidumas. Iš kitur to nepamatysi", – žavėjosi mūsų gidas.

Netrukus vėl sujudo: "Pažiūrėkite čia – nuostabu: Santaka – kaip atviruke, ir Senamiestis visai kitokiu rakursu. Tokių vaizdų iš kitur nepamatysi. Daug kas atsivėrė, kai buvo išvalytos Santakos pakrantės, praretinti krūmynai. Žiūrėkite, kaip matyti toliai. Čia toks taškas, iš kurio atsiveria netikėti vaizdai."

VVKD atstovai prakalbo apie grožį, kuris atsiveria upe plaukiant jau sutemus. "Koks nuostabus Kauno naktinis vaizdas!" – įspūdžiais dalijosi direkcijos Laivų techninės priežiūros bazės viršininkas Juozas Lenkutis.

Artėjant prie Vytauto Didžiojo tilto itin matyti, kiek daug nukritęs Nemuno vandens lygis. "Dėl to miestas atrodo kaip pakabintas. Tiltas išlenda su visais poliais. Tačiau svarbiausia, kad senkant upei vis sunkiau praplaukti laivams", – tarstelėjo J.R.Palys.

Staiga vėl atgijo. "Fotografuok tiltą iš apačios, nepraleisk tokios progos! Kaip čia didinga, tikras miesto prie vandens koncentratas", – ragino fotografą architektas.

Artėjant prie Nemuno salos upeiviams sukilo sentimentai. Kadaise čia veikė žiemos uostas. "Jis yra istorinis Kauno laivininkystės ženklas. Prieškariu čia stovėdavo daugybė jachtų, veikė ir laivų statykla, ir remonto dirbtuvės. Buvo labai gyvas peizažas, mėgstamas dailininkų", – kalbėjo J.R.Palys.

Jis, kaip visada, pasigrožėjo ir Nemuno kairiajame krante, priešais salą, dar išlikusiais techninio paveldo ženklais: senuoju elevatoriumi, miesto geležinkelio linija, buvusiu uosto bokštu, vieninteliu išlikusiu keliamuoju kranu ir metaline įlaidine prieplaukos siena.

Mūsų netradicinio gido nuomone, šie išlikę elementai puikiai prisidėtų formuojant charakteringą miestovaizdį ir turėtų būti architektų sumaniai įkomponuoti į šios vietos statinių viziją.

Žiemos uostas iš Nemuno salos iškeltas 1974 m., kai iki šešių eismo juostų sumanyta praplatinti Karaliaus Mindaugo pr. Susiaurinta Nemuno senvagė virto dvokiančiu kanalu ir nė iš tolo nekvepia buvusia didybe.