Įpūs daugiau pasitikėjimo

"Miestui nieko netrūksta: turtingas kultūros, potencialo, žmonių. Reikėtų tik didesnio pasitikėjimo savimi ir žinomumo Europoje. Projekto "Kaunas – Europos kultūros sostinė" programa turėtų išspręsti abi šias problemas", – džiaugėsi Kauno programą rengusios grupės vadovė menotyrininkė Virginija Vitkienė.

Anot jos, Kaunas įrodė, kad turi labai didelį potencialą dirbti Europos lygiu. Skelbiant, kuris miestas – Klaipėda ar Kaunas, bus kultūros sostine, atsižvelgta ir į gebėjimus įgyvendinti idėjas.

"Komisija pamatė, kad Kaune potencialas įgyvendinti net ir tokią sudėtingą programą, kurią parengėme, yra daugiau nei pakankamas. Būti Europos kultūros sostine yra sudėtingas iššūkis. Ne visiems pasišovusiems tai padaryti miestams sėkmingai pavyksta įgyvendinti savo sumanymus", – akcentavo V.Vitkienė.

Ji gyrė ir Klaipėdą, kuri taip pat stipriai ruošėsi, parengė irgi labai gerą programą.

Nieko nepaliko atsitiktinumui

"Iki paskutinės minutės labai jaudinausi. Negalvojau, kad ims toks jaudulys, nes buvome užtikrinti paraiška. Įdėjome labai daug darbo ir pastangų. Čia tas atvejis, kai nieko nepalikome atsitiktinumui. Padarėme vakarietiškai, disciplinuotai nuo pradžios iki galo, nuo apačios iki viršaus", – pasakojo Kauno programą rengusios grupės narys – rašytojas, žurnalistas Rytis Zemkauskas.

Anot jo, kartais konkursuose svarbų vaidmenį suvaidina sėkmės elementas.

"Kaunui pergalę atnešė juodas, disciplinuotas ir labai gerai apgalvotas darbas. Dėl to esu labai laimingas. Kaip asmenybės, suaugome su šiuo projektu", – teigė R.Zemkauskas.

Jo manymu, programoje yra daug svarbių taškų, kiekvienas jų savaip padarė įtaką komisijos sprendimui. "Paveikslas, kurį pasiūlėme komisijai, yra įvairiaplanis, turi labai daug gerų elementų ir, kas svarbu, jie yra logiškai susiję", – apibendrino rašytojas.

Kaunui pergalę atnešė juodas, disciplinuotas ir labai gerai apgalvotas darbas. Dėl to esu labai laimingas. Kaip asmenybės, suaugome su šiuo projektu.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonnson įvertino, kad Kauno parengta programa yra tikrai ambicinga. "Matyti, kad ji tokia gaivališka ir daug žadanti. Manau, tokia programa gali dar labiau išjudinti miestą, nors Kaunas ir taip pastaruoju metu juda labai sparčiai", – kalbėjo ministrė.

Darbai prasidėjo vos paskelbus

R.Zemkauskas atkreipė dėmesį, kad nors iki šiol buvo įdėta daug darbo, didysis darbymetis KEKS komandos nariams tik prasideda.

"Po penkių minučių einu į biurą. Komanda ten jau renkasi tuo klausimu. Mes nesustosime, mes – ne tie žmonės", – ryžtingai dėstė R.Zemkauskas, praėjus vos kiek daugiau nei pusei paros po nugalėtojams skambėjusių fanfarų.

V.Vitkienė pasakojo, kad jau steigiama įstaiga "Kaunas 2022", formuojama programos įgyvendinimo komanda.

"Pirmieji metai bus skirti kūrybinėms bendrapartnerystėms stiprinti. Kaune ieškosime kuo daugiau galimybių susitikti su norinčiais prisidėti kultūrininkais ir pradėsime pirmųjų bandomųjų projektų darbus", – teigė grupės vadovė.

KEKS programa įtrauks ne tik Kauno miesto ir rajono, kitų Lietuvos miestų, bet ir užsienio kultūros atstovus.

"Lietuva yra maža, šia dovana – teise būti Europos kultūros sostine būtina dalytis su visais, tad visus kviečiame prisijungti", – ragino R.Zemkauskas.

Paraiškos rengimo komandos branduolys buvo penkiolikos žmonių, tačiau prie galutinio rezultato prisidėjo tūkstančiai entuziastų iš Kauno ir Kauno rajono: studentai, mokiniai, įvairių organizacijų atstovai, ir ne tik kauniečiai.

Biudžetas programai, kuri išsidėlios per penkerius šešerius metus, įgyvendinti planuojama skirti 30 mln. eurų. Trečdalį šios sumos skirs Vyriausybė, 12 mln. eurų – miesto savivaldybė, o dar po 4 mln. – kartu paraišką teikusi Kauno rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai.

Iškilmingas paskelbimas

Europos kultūros sostinės 2022 m. atrankos konkurso nugalėtoja trečiadienio vakarą iškilmingai paskelbta Kultūros ministerijoje, o paskelbimo ceremonija tiesiogiai transliuota Rotušės aikštėje vykusios šventės metu.

"Mano kalba bus pati trumpiausia, bet pati svarbiausia – rekomenduoti jums 2022-ųjų Europos kultūros sostinę. Tai Kaunas!" – pranešė ekspertų grupės vicepirmininkas Alainas Hutchinsonas.

"Kaip miesto meras, labai džiaugiuosi. Kauniečiai, Kauno rajono gyventojai, su švente!" – Kultūros ministerijoje sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pirmadienį ir antradienį atrankos komisijos nariai lankėsi Klaipėdoje ir Kaune, kur vertino miestų pasirengimą ir rinkosi iš šių dviejų finalininkų.

Kaunas konkurse prisistatė kaip šiuolaikinė sostinė, kuris susijęs su miesto tarpukarine laikinosios sostinės tapatybe. Klaipėda, kuri paraišką teikė drauge su Palanga ir Neringa, save pateikė kaip besikeičiantį miestą, nepaklūstantį įprastinėms istorijos, identiteto, geografijos koordinatėms. Šie miestai dalyvavo antrajame atrankos etape, į kurį buvo atrinkti iš šešių konkurse dalyvavusių savivaldybių: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.

"Tai yra savotiškas šansas ne tik padaryti didelius kultūrinius pokyčius, bet ir kartu sustiprinti socialinius, urbanistinius ir ekonominius procesus, – kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Linkėčiau deramai atstovauti Lietuvai ir savo programą įgyvendinti visu 100 proc."

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 m. dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Be Kauno, turėtų būti atrinktas miestas Liuksemburge, į antrą etapą pateko Ešo prie Alzeto miestas. Dėl jo patvirtinimo kultūros sostine bus sprendžiama rudenį.

Pasveikino Prancūzijos ambasadorius

Kauną, tapusį 2022 m. Europos kultūros sostine, vienas pirmųjų pasveikino Prancūzijos ambasadorius Lietuvai Philippas Jeantaudas, užvakar viešėjęs Kaune Frankofonijos mėnesio uždarymo proga.

Kai atvykau į Lietuvą, neturėjau supratimo, nei kas yra Kaunas, nei koks jis – tai tebuvo vieta žemėlapyje.

"Šis titulas Kaunui ir kauniečiams – išskirtinė galimybė prisistatyti Europai, atskleisti savo identitetą, atrasti savo miesto galimybes ir parodyti jas plačiau. Juk po Europos kultūros sostinės vėliava glaudžiasi daug dalykų: miesto matomumas, įvaizdis, tapatybė. Tai ne tik proga sulaukti daugiau kino, teatro, muzikos ir kitų kultūros įvykių, ne tik turizmo trauka, bet ir ekonominiu aspektu naudingas dalykas, – užsukęs į "Kauno dieną" sakė P.Jeantaudas.

Anot jo, Kaunas išsiskiria ir turi didžiuotis nuostabiu 1920–1930 m. architektūros paveldu.

"Kai atvykau į Lietuvą, neturėjau supratimo, nei kas yra Kaunas, nei koks jis – tai tebuvo vieta žemėlapyje. O išvydau čia nuostabią tarpukario architektūrą. Tai nepaprastas, išskirtinis Kauno turtas, Prancūzijoje visai nežinomas arba žinomas labai menkai. Tai kažkas neįtikimo Europos mastu. Mane asmeniškai visiškai įtikina jo galimybės būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše", – neabejoja P.Jeantaudas.

Kad Europos kultūros sostinės titulas būtų ne tik galimybė, bet ir virstų apčiuopiamu rezultatu, ambasadorius siūlytų išnaudoti bendradarbiavimo su Europos šalimis galimybes.

"Man Kaunas – gerai saugoma paslaptis, kuri verta būti atskleista", – sakė P. Jeantaudas.