Pramoga vaikams

Į "Kauno dieną" paskambinusi kaunietė Vitalija pasakojo, kad nuėjus į Lietuvos banką jai teko nusivilti – monetų keitimo tvarka pasikeitė. Anksčiau atskiroje patalpoje stovėjo keturi monetų skaičiavimo aparatai. Dviejuose buvo galima pasikeisti litų monetas, kituose – eurų. Subėrus į aparatą monetas, būdavo išduodamas kvitas ir banko kasoje darbuotojai atiduodavo stambias kupiūras.

Moteris pasakojo, kad visada su vyru mėgdavo smulkias monetas dėti į didelį stiklainį ir jį prikaupus atnešti į banką. Vitalija pasakojo, kad tokią pramogą mėgdavo ir vaikai.

"Visada grįžę iš parduotuvės vaikams atiduodame smulkias monetas, šie sumeta į mūsų taupyklę. Visi laukdavome, kada stiklainis prisipildys ir galėsime keliauti į Lietuvos banką. Vaikams patikdavo stebėti burzgiantį monetų skaičiavimo aparatą, ir jei trūkdavo kelių centų iki apvalios sumos jie būtinai mūsų prašydavo, kad dar įmestume", – kalbėjo kaunietė.

Paskutinį kartą kelionė į centrinį banką nuliūdino. Dabar monetas turėjo sudėti į metalinę dėžutę, kurią pasiėmė kasininkė ir savo būdelėje juos subėrė į monetų skaičiavimo aparatą. Vaikams neliko jokio džiaugsmo, o tėvai nusistebėjo, kad nebegalima keistis kiek nori monetų. Negana to, banko darbuotojai paprašė ir asmens dokumento.

"Mūsų sutaupyti centai netilpo į dėžutę. Gerai, kad ėjau kartu su vyru, tai likutį skaičiavo antrą kartą. Tik jau ne mano, o jo vardu, nes sužinojome, kad vienas žmogus per dieną gali tik vieną kartą stambinti pinigus. O jei būčiau ėjusi viena, man būtų reikėję dėl mažo likučio kitą dieną ateiti?" – nauja tvarka stebėjosi Vitalija.

"Kauno dienos" žurnalistams užsukus į Lietuvos banko Kauno filialą, eilėje stovėjusi moteris pasakojo, kad teta jos sūnui per kiekvieną gimtadienį dovanodavo per metus surinktą monetų stiklainėlį. Kai jam suėjo aštuoniolika metų, teta nusprendė, kad per gimtadienius tokios dovanos vaikinas nebegaus ir dabar taupo pinigus jo vestuvėms.

"Kai tik jis susituoks, ji padovanos tikrai ne vieną monetų stiklainį, tai ką jis centais parduotuvėse ištisus metus turės atsiskaitinėti, ar vienu metu visą giminę atsivesti, kad tik galėtų monetas pastambinti?" – ironijos neslėpė Neringa.

Papildomi nepatogumai

Gyventojai retai turi didelius monetų kiekius – taupyklėse paprastai būna po kelis šimtus eurų, tad atėjus abiem šeimos suaugusiems nariams, greičiausiai didesnių nesklandumų nekils. Visai kita situacija Kauno verslininkams.

Mieste veikia nemažai įmonių, kurių veikloje monetos yra kasdienybė. Kiekvienas puodelis kavos iš aparato ar vaikui padovanotas žaisliukas už kelis eurus – visa tai monetos, kurios sudaro tūkstančius eurų. Visas jas reikia iškeisti, tačiau naujoji monetų keitimo tvarka verslininkams sukelia nemažai nepatogumų.

"Žinoma, kad padarė didelę problemą. Nuvažiuoju aš, žmona, sūnus ir pakeičiame tris litrus monetų. Aišku, pas mus dar nėra tų monetų kalnais, bet seniau nuvažiuodavau kartą per du mėnesius, tai dabar reikia dažniau važiuoti. Taip ne tik daugiau laiko sugaištu, bet juk Centre ir automobilių statymas yra mokamas, tai vežti mažesnį kiekį yra nepatogu", – stebėjosi žaidimų automatų nuoma užsiimančios bendrovės "Barnesis" vadovas Antanas Aleksonis.

Jam pritarė ir kitos žaidimų automatais besiverčiančios įmonės "Žaidimų planeta" vadovas Darius Banionis. Vyrai pasakojo, kad kartais pasiseka nedaug monetų išsikeisti parduotuvėse, tačiau didelių kiekių ten taip pat niekas neapsiima skaičiuoti. Nesinori ir prarasti pelno, todėl į komercinius bankus įmonių atstovai monetų neneša, nes ten imamas komisinis mokestis. Be to, ten dažniausiai nėra monetų skaičiavimo aparatų, todėl kasininkėms tenka rankomis skaičiuoti. Taip gali įsivelti klaidų ir užtrunka gerokai ilgiau nei Lietuvos banke, kur monetos keičiamos nemokamai.

Bene daugiausia monetų per dieną Kaune surenka automobilių stovėjimo parkomatai. Jie priklauso savivaldybės įmonei "Automobilių stovėjimo aikštelės", tačiau bendrovė monetų keitimo problemos neturi. Direktorius Justas Limanauskas sakė, kad seniau monetas į banko kasas veždavo patys, tačiau dabar viską atlieka inkasatoriai.

"Nė vienas mūsų darbuotojas nebesiliečia prie parkomatuose esančių pinigų. Inkasatoriai paima pinigus, nuveža į banką ir mums po to perveda pinigus, todėl nuo mūsų pečių nukrito rūpestis, kaip pastambinti monetas į kupiūras", – pasakojo J.Limanauskas.

Efektyvesnė veikla

Lietuvos banko interneto puslapyje skelbiama, kad nuo šių metų liepos pradėjo veikti Grynųjų pinigų departamentas, kurio pagrindinis tikslas – padidinti centrinio banko vienos svarbių veiklos sričių – grynųjų pinigų tvarkymo sistemos efektyvumą. Dėl siekio optimizuoti grynųjų pinigų pervežimo ir tvarkymo procesus, keitėsi ir bankų kasinio aptarnavimo sąlygos.

"Išnagrinėję kitų centrinių bankų veiklą, padarėme išvadą, kad šioje srityje galime veikti efektyviau. Siekiame dirbti taip, kad ilguoju laikotarpiu sutaupytume visi – turime galvoje mūsų visuomenę. Todėl kai kurias paslaugas gyventojams praplėtėme (banknotų smulkinimas, stambinimas; galimybė įsigyti proginių monetų už nominalo kainą), kai kurias teikiame mažesne apimtimi", – komentavo Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Jis sakė, kad monetų keitimo į banknotus operacijos išliko, tačiau ribojamas keičiamų monetų kiekis. Tokiu būdu esą užtikrinami visuomenės poreikiai išsikeisti taupyklėse taupytas ar kitaip susikaupusias monetas.

D.Stankevičius patikslino, kad vieno keitimo metu galima pasistambinti nuo 500 iki kelių tūkstančių monetų. Jų kiekis priklauso nuo monetų nominalo. "Siekiame užtikrinti  kuo didesnio skaičiaus žmonių poreikius išsikeisti taupyklėse taupytas ar kitaip susikaupusias monetas bei norinčių pasmulkinti ar pastambinti eurų banknotus", – pridūrė Lietuvos banko atstovas, atsakydamas, kodėl tik vieną kartą per dieną tas pats žmogus gali pasikeisti pinigus.

Nauja euro monetų keitimo tvarka Vilniuje pradėta taikyti nuo balandžio, o Kaune – nuo liepos. Naujoji tvarka galioja tik norint išsikeisti eurų monetas, litų monetų keitimas nesikeičia – tiek litų monetas, tiek banknotus Lietuvos bankas keis be jokių apribojimų.

Duomenų saugojimas

D.Stankevičius paaiškino ir apie dokumento parodymo tvarką. Jo teigimu, Lietuvos banko kasų klientai per visas operacijas, ne tik keisdami monetas, turi pateikti asmens dokumentą. Taip nustatyta eurų banknotų ir monetų keitimo fiziniams ir juridiniams asmenims taisyklėse.

"Klientų asmens duomenys tvarkomi siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir sudaryti vienodas sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims, fizinių ir juridinių asmenų įgaliotiems fiziniams asmenims pasinaudoti Lietuvos banko teikiamomis nemokamomis numizmatinių vertybių užsakymo, jų pardavimo ir grynųjų pinigų keitimo paslaugomis bei siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui", – apie galiojančias taisykles aiškino Grynųjų pinigų departamento direktorius.

Nustatyta, jei operacija nekelia įtarimų, asmens duomenys keičiant pinigus Lietuvos banke saugomi tik iki darbo dienos pabaigos, duvejus metus – užsakant numizmatines vertybes elektroniniu būdu ir jas atsiimant. Dešimt metų duomenys saugomi įgaliotiems atstovams atsiimant numizmatines vertybes ir kai vykdoma operacija turi įtartinos operacijos požymių.

"Kaip ir kitos finansų įstaigos, privalome laikytis "Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos" įstatymo. Kai nustatome operaciją, turinčią įtartinų operacijų požymių, be to, kai operacijos suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, arba piniginės operacijos turi susijusių operacijų požymių, duomenys perduodami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai", – klientus dėl duomenų apsaugos informavo D.Stankevičius.

Verslui – alternatyva

Lietuvos banko atstovai tikina, kad naujoji monetų keitimo tvarka verslininkų tikrai neapsunkina. Pasak Grynųjų pinigų departamento direktoriaus, verslo subjektai turi alternatyvą – jie dėl tokių paslaugų gali kreiptis į bankus arba inkasavimo įmones. Be to, tikėtina, kad monetų keitimo į banknotus ribojimas verslo subjektams prisidės prie atsiskaitymo grynaisiais pinigais mažinimo ir grynųjų pinigų operacijų skaidrumo didinimo.

"Nustatytas limitas taikomas vienodai visiems banko klientams, nediskriminuojant privačių ar juridinių klientų. Įmonės, kurioms reikia išsikeisti didesnį kiekį monetų, turėtų rinkoje ieškoti tinkamo sprendimo, kaip efektyviai administruoti monetų srautus. Šias paslaugas teikia platus bankų ir pinigų pervežimo įmonių tinklas visoje Lietuvoje", – patikino D.Stankevičius.

VMI monetos nedomina

Dėl naujos monetų keitimo tvarkos, kai reikalinga pateikti dokumentą, kauniečiams iškilo klausimas, ar duomenys apie jų pinigines operacijas nebus perduoti kitoms institucijoms. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikina, kad monetų keitimo mastai jų nedomina.

"VMI tikrai nėra įdomu, kiek smulkių pinigų žmogus turi ir laiko namie. Informaciją apie pinigines operacijas bankuose nuo tam tikros sumos bankai perduoda Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. VMI nuo kitų metų pradės gauti informaciją apie gyventojų sąskaitų duomenis, jei likutis tose sąskaitose metų gale bus ne mažiau kaip 85 tūkst. eurų ir/arba apyvarta per metus vienoje sąskaitoje viršys 15 tūkst. eurų", – komentavo VMI prie Finansų ministerijos komunikacijos vadovas Darius Buta.

Jis tikino, kad gyventojų turimi smulkūs pinigai dažniausiai būna sutaupyti, jų sumos tikrai nėra didelės. Didesnes smulkių pinigų sumas gali turėti verslininkai (prekybininkai/paslaugų teikėjai), kurie lėšas privalo deklaruoti patys ir, jei reikia, sumokėti mokesčius.