Prastesnė statistika

2018-ieji  saugiausi keliuose per pastaruosius 20 metų. Lietuvos kelių policijos tarnyba skelbia, kad nelaimės keliuose per praėjusius metus nusinešė 170 žmonių gyvybę – 21 gyvybe mažiau nei 2017-aisiais. Prieš dvidešimtmetį žuvusiųjų keliuose skaičius siekė net 829. Per praėjusius metus didžiausią žuvusiųjų dalį sudarė pėstieji – 67 (16 – žuvo pėsčiųjų perėjose, 47 – tamsiuoju paros metu), antroje statistinės lentelės eilutėje – vairuotojai – 61 (13 – motociklų vairuotojų ir 1 mopedo vairuotojas), 32 keleiviai ir 10 dviračių vairuotojų. Ir nors žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja, eismo įvykių kreivė kyla į viršų – per metus eismo įvykių skaičius išaugo 5 proc., sužeistųjų – 6 proc.

Kauno kelių policijos valdyba per 2018-uosius registravo 483 eismo įvykius. Jų metu buvo sužeisti 568 eismo dalyviai, žuvo 12. Lyginant su ankstesniais, 2017-aisiais, eismo įvykių skaičius padidėjo. 2017-ųjų statistika skelbia, kad Kaune per minimus metus įvyko 421 eismo įvykis, kurio metu sužeisti 473 žmonės, o žuvusiųjų skaičius – 9. Daugiausia žuvusių eismo dalyvių buvo pėstieji – 8.

Žvelgiant į avaringiausius mėnesius, galima išskirti sausio ir spalio. Sausį buvo užfiksuoti 27 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 5, dar 34 eismo dalyviai sužeisti. Per spalio mėnesį įvykusius 74 eismo įvykius sužeisti 66 eismo dalyviai.

Avaringiausia Kauno mieste praėjusiais metais buvo Taikos prospekto – Garažų gatvės sankryža. Čia įvyko 6 eismo įvykiai, per kuriuos buvo sužaloti žmonės. Pagrindinė eismo įvykių priežastis – važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Praėjusiais metais buvo nustatyta 21 nauja juodoji dėmė Kauno mieste, tačiau 23 juodosios dėmės buvo panaikintos.

Nuveikti darbai

Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis, žvelgdamas į praėjusiais metais pagerintą eismo saugumą Kauno gatvėse, pirmiausia išskiria atliktus darbus, kad gatvėse saugūs jaustųsi pėstieji. "Specialus kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 200 pėsčiųjų perėjų, per pastaruosius dvejus metus ryškiai apšviestų perėjų skaičius Kaune pasiekė daugiau nei 500", – skaičius vardija R.Mikaitis. Itin avaringose Tunelio gatvės pėsčiųjų perėjose įrengtos išmaniosios perėjos.

Siekiant pagerinti pėsčiųjų saugumą, buvo panaikinta ne viena nesaugi perėja arba ją pakeitė reguliuojama, o kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją dalį, jaustųsi saugesni, keliajuosčiuose keliuose įrengtos saugumo salelės.

2019-aisiai dėmesys ir toliau bus skiriamas pėsčiųjų saugumui – ketinama visas miesto perėjas apšviesti kryptiniu apšvietimu, dėmesio sulauks ir bus rekonstruojamos senosios šviesoforais reguliuojamos sankryžos.

Rekonstruota nemažai pavojingų miesto sankryžų. Dvi juodosios dėmės panaikintos į žiedines sankryžas rekonstravus Prancūzų ir Verkių bei Prancūzų ir Breslaujos gatvių sankryžas. Rekonstruotos itin avaringos Taikos ir A.Basanavičiaus bei Taikos ir Studentų gatvių sankryžos. Naujas, saugesnis eismo valdymas įrengtas nemažai Savanorių prospekto sankryžų. Rekonstruojant šviesoforinę įrangą sankryžose dauguma nesaugių kairiųjų posūkių išskirti į atskiras fazes.

"Perorganizuotas eismas Jonavos gatvėje, įrengiant papildomą eismo juostą kairiesiems posūkiams, leido sumažinti eismo įvykių šioje gatvėje skaičių ir padidinti leistiną greitį. Pertvarkytas eismas K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto bei Šilainių plento ir Baltų prospekto žiedinėse sankryžose leido sumažinti eismo spūstis šiose sankryžose", – pasakoja Eismo saugumo komisijos pirmininkas. Įrengta nauja nuovaža iš magistralinio kelio A1 į Ašigalio gatvę ženkliai sumažino eismo srautus, spūstis šiaurinėje Eigulių ir Kalniečių mikrorajonų dalyje (Šiaurės, Sukilėlių ir Jonavos gatvėse). Metų pabaiga pažymėta pradėjusiais veikti greičio kontrolės įrenginiais.

Planų netrūksta

2019-aisiai dėmesys ir toliau bus skiriamas pėsčiųjų saugumui – ketinama visas miesto perėjas apšviesti kryptiniu apšvietimu, dėmesio sulauks ir bus rekonstruojamos senosios šviesoforais reguliuojamos sankryžos. "Vienas iš svarbiausių šių metų darbų – pasirengimas Kelių eismo taisyklių pasikeitimui nuo 2020 m. sausio 1 d., pagal kurį nebeliks galimybės sukti į dešinę, kai dega raudonas šviesoforo signalas, o šalia jo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Dėl šio taisyklių pokyčio teks pertvarkyti eismą ne vienoje miesto sankryžoje", – tvirtina R.Mikaitis.

Taip pat šiais metais toliau bus tęsiamas naujų juodųjų dėmių tyrimas ir juodųjų dėmių šalinimas. Įdiegus papildomas eismo saugumo priemones pavasarį planuojama padidinti leistiną greitį Nuokalnės gatvėje, peržiūrėti leistiną greitį kitose miesto vietose. Didelis dėmesys šiais metais bus skiriamas išmaniosioms eismo valdymo technologijoms diegti gerinant tiek eismo saugumą, tiek ir eismo laidumą.

Žada bendradarbiauti

Neseniai Susisiekimo ministerija paskelbė, kad, siekiant dar labiau padidinti saugumą šalies keliuose ir detaliau išsiaiškinti juose įvykstančių avarijų priežastis, glaudžiau bendradarbiaus Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos policija ir Generalinė prokuratūra. Minėtos institucijos glaudžiau bendradarbiaus tiriant eismo įvykius, analizuojant į įvykį pakliuvusių automobilių būklę ir asmenų veiksmus, teikiant teisės aktų tobulinimo ar naujų teisės aktų priėmimo iniciatyvas, rekomendacijas ir numatant kitas priemones eismo saugai gerinti.

"Kiekviena gyvybė yra svarbi, mūsų siekis – sutelkti visus, galinčius prisidėti prie eismo saugos gerinimo, kad artėtume prie pagrindinio tikslo – "Vizijos 0", kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Šis bendradarbiavimas išties labai svarbus, nes, tik žinant tikslias avarijų priežastis, galima parinkti efektyvias saugaus eismo gerinimo priemones", – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Analizuodami žuvusiųjų pagal transporto rūšis skaičius, vis labiau matome poreikį telkti dėmesį į gilesnę lengvųjų automobilių ir pėsčiųjų eismo įvykių analizę, ko iki šiol mes, kaip institucija, nedarėme", – apie nuo šių metų pradedamą lengvųjų transporto priemonių eismo įvykių priežasčių tyrimą sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.

Pasak jo, praėjusiais metais pradėtas Lietuvos transporto saugos administracijos ir Policijos departamento bendradarbiavimas tiriant krovininių ir keleivinių transporto priemonių eismo įvykius pasiteisino. 2018-aisiais išanalizavus eismo įvykių priežastis, įgyvendinta tikrai daug rekomendacijų – papildomai ženklinami keliai eismo įvykių vietose, teikiami pasiūlymai vairavimo mokykloms dėl mokymo programų tobulinimo, teisės aktų pakeitimai, kontrolė nukreipiama į skaudžias vietas ir pan.

Įgyvendindamos saugaus eismo politiką, prokuratūra, policija ir Lietuvos transporto saugos administracija sutarė pagal kompetenciją bendradarbiauti tiriant eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus, taip pat eismo įvykius, kuriuose dalyvavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė ir buvo sužeistas bent vienas žmogus. Lietuvos transporto saugos administracija savo žiniomis padės prokuratūrai tirti eismo įvykių bylas.

"Analizuodami eismo įvykių statistiką ir priežastis, šiemet daugiau dėmesio planuojame skirti chuliganiško vairavimo, leistino greičio viršijimo, naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais, saugos diržų dėvėjimo kontrolei, pėsčiųjų ir dviratininkų saugumo užtikrinimui", – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.