Į Lietuvą – per Ventspilį
Kriminalinių naujienų reporterės A. Asplid tyrimas apie pavogtus keturračius tęsėsi beveik mėnesį. Šią savaitę Švedijos laikraštyje „Nya Wermlands-Tidningen“ (NWT) pradėtas publikuoti straipsnių ciklas su tyrimo rezultatais.
Jo metu žurnalistė kartu su fotografe keliavo po Latviją ir Lietuvą siekdamos išsiaiškinti, kur dingsta iš Karlstado pavogtos transporto priemonės ir jų dalys. Jų duomenimis, Skandinavijoje veikia ne viena nusikalstama grupuotė, tarp jų ir iš Lietuvos.
Švedijos policija įtaria, kad pavogtus keturračius vagys gabena keltu į Latvijos uostamiestį Ventspilį. Nėra konkrečių žinių apie keturračių kelionės baigtį, tačiau pareigūnai mano, kad pavogtos transporto priemonės gabenamos į Kauną, kur gali būti nelegaliai parduodamos.
Kruopščiai rinko įrodymus
Būtent todėl rugsėjo pabaigoje žurnalistė A. Asplid kartu su fotografe viešėjo Kaune. Ji apsilankė „Kauno dienos“ dienraščio redakcijoje siekdama gauti kontaktų, kad surinktų informaciją iš pirminių šaltinių.
„Teko daug bendrauti su švedais, kurių keturračiai buvo pavogti. Nukentėjusieji nori būti išgirsti ir sulaukti atsakymų. Todėl mums būtų labai sunku, jei būdamos Lietuvoje negautume atsakymų“, – dalijosi A. Asplid.
Patyrusi žurnalistė girdėjo užuominų, kad keturračiai gali būti parduodami Kauno automobilių turguje ar automobilių pardavimo aikštelėse.
Pasak A. Asplid, sunkiausia tyrimo dalis ir buvo patikimų kontaktų paieška. Policijos pareigūnai neturi prieigos prie tam tikrų numerių ir kontaktų, tad įtariamųjų paieškos nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl žurnalistė nutarė pasitelkti Lietuvos kolegų pagalbą.
Kenčia jau 15 metų
Žurnalistė ir fotografė Lietuvoje praleido kelias dienas, o prieš tai lankėsi Latvijoje.
Viešnagės metu reporterės apie nelegaliai transportuojamus ir parduodamus keturračius kalbėjosi su įvairių institucijų ir įmonių atstovais. „Kauno dienos“ žurnalistų suteikta informacija A. Asplid padėjo pasistūmėti atliekant tyrimą ir gauti gilesnių įžvalgų.
Pašnekovė pasakojo, kad ypač skaudžiai nuo transporto priemonių vagysčių kenčia Karlstado gyventojai. Tai nedidelis miestas vakarinėje Švedijos dalyje. Daugelis jo gyventojų naudojasi keturračiais ir kitomis motorizuotomis transporto priemonėmis kasdieniame gyvenime. Pasak žurnalistės, transporto vagystės tęsiasi jau apie penkiolika metų.
Švedijos policijos duomenimis, per pastaruosius dvejus su puse metų Karlstade užfiksuoti 78 pavogtų keturračių atvejai.
„Kartais per vieną naktį Karlstade pavagiama nuo aštuonių iki dešimties keturračių“, – pasakojo A. Asplid.
Kartais per vieną naktį Karlstade pavagiama nuo aštuonių iki dešimties keturračių.
Gauja iš Rokiškio
A. Asplid teigė, kad ši problema Karlstade, kaip ir kituose mažuose Švedijos miesteliuose, yra labai opi. Tiesa, platesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kur šios transporto priemonės gabenamos, nevykdomi.
„Pastaruoju metu nesu mačiusi jokių vietinių laikraščių straipsnių ar tyrimų dėl šios problemos“, – stebėjosi pašnekovė.
Prieš dvejus metus už keturračių vagystę Karlstade buvo sulaikyti keturi vyrai. Vykstant tyrimui paaiškėjo, kad vagys kilę iš Rokiškio. Policija įtaria, kad šie asmenys buvo atsakingi net už 90 proc. keturračių vagysčių Karlstade.
Anot žurnalistės, išpuoliai – neatsitiktiniai. Nusikaltimų schema paprastai kartojasi. Piktavaliai nusižiūri iškart kelis ūkius, kuriuose naudojami keturračiai, todėl neretai per parą pavagiamos kelios transporto priemonės. Jos paslepiamos šalia esančiuose miškuose ir ten paliekamos, kol nurimsta policijos tyrimai. Tikėtina, kad nugvelbti keturračiai yra gabenami per jūrą į kitus uostus.
Naudojasi spragomis
Pareigūnai neatmeta tikimybės, kad dalis pavogtų transporto priemonių keliauja tranzitu per Lietuvą į Rusiją, kur gali būti naudojamos kare prieš Ukrainą.
Šiais gandais, švedžių kalbinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai linkę abejoti. Dėl galimo vogto transporto gabenimo į Rusiją abejoja ir žurnalistes konsultavęs bendrovės „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, vadovas Valentinas Naujanis. Jo nuomone, gabenti nelegalius automobilius per Rusijos ar Baltarusijos sieną yra praktiškai neįmanoma dėl itin griežtos kontrolės.
V. Naujanio teigimu, apie vogtų keturračių pardavimą Kauno automobilių turguje negali būti nė kalbos. Čia visa teritorija stebima vaizdo kameromis, taikomi įvairūs transporto kontrolės būdai.
Švedijos žurnalisčių kalbinti keturračių gamintojų oficialūs atstovai Kaune spėja, kad nusikaltėliai randa kitų būdų pristatyti vogtą transportą privatiems pirkėjams Lietuvoje. Pastarieji susigundo gerokai žemesne nei rinkos kaina. Be to, mūsų šalyje naudojamasi ir įstatymų, lengvinančių tokios technikos registravimą ir kontrolę, spragomis.
A. Asplid mano, kad vienas veiksnių, leidžiančių tokio tipo nusikaltimams vykti, – senas Švedijos muitų įstatymas. Iki šių metų rugsėjo Švedijoje galiojo įstatymas, draudęs uostų muitinės darbuotojams stabdyti keleivius, gabenančius įtartinus krovinius. Nuo rugsėjo mėnesio šis įstatymas buvo panaikintas. Tad dabar muitinės darbuotojai gali efektyviau kovoti su nelegalių krovinių gabenimo problema Švedijoje.
Mūsų šalyje naudojamasi ir įstatymų, lengvinančių tokios technikos registravimą ir kontrolę, spragomis.
Pasigenda skaidrumo
Atlikusi traktorių registro vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu galiojančioje tvarkoje aptiko spragų, dėl kurių atsiranda kyšininkavimo ir papirkimo rizikų.
Kaip agentūrai ELTA pranešė STT, tarnyba keturiolikoje savivaldybių ir Žemės ūkio duomenų centre įvertino traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo ir techninės priežiūros procesus. Į šią kategoriją patenka ir keturračiai. Atlikus analizę, nustatyta atvejų, kai registruota reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių, aptikta spragų vertinant neteisėtai registruojamą techniką.
Traktorių registro vertinimą atlikusi tarnyba nustatė, kad 2022–2025 m. vien analizuotose savivaldybėse buvo įregistruota ne viena dešimtis reikalavimų neatitinkančių keturračių, taip pat kelių transporto priemonių priekabų ir puspriekabių.
„Traktorių registre įregistruoti sportiniai keturračiai, bekelei skirti keturračiai, taip pat L kategorijos keturračiai, kurie turi būti registruojami Kelių transporto priemonių registre“, – pavyzdį pateikė STT.
Nors nuo 2021 m. Traktorių registre draudžiama registruoti savadarbę techniką, tačiau, anot STT, 2022–2025 m. nustatyta atvejų, kai tokia technika buvo registruota. Tarnybos vertinimu, šiuo metu neužtikrinama, kad registruojamos žemės ūkio technikos būklė būtų įvertinta tinkamai. Be to, anot STT, pasigendama sistemos, kuria remiantis būtų identifikuojama neteisėtai užregistruota technika ir inicijuojamos jos išregistravimo procedūros. Nustatyta atvejų, kai žemės ūkio technika buvo įregistruota jos faktiškai neapžiūrėjus, nepašalinus abejonių dėl identifikacinių numerių atitikimo.
„Nenaudojama jokių techninių priemonių (pavyzdžiui, siekiant įvertinti dūmingumą, tinkamą šviesų, stabdžių veikimą), nevykdoma techninių apžiūrų kontrolė. Fiksuota atvejų, kai techninės apžiūros talonai buvo išduoti reikalavimų neatitinkančiai technikai, pavyzdžiui, neturinčiai reikiamų žibintų“, – nurodo tarnyba.
STT atliktoje analizėje taip pat pažymima, kad skiriama nepakankamai dėmesio ratinių traktorių pradiniams techniniams patikrinimams: 2023–2024 m. laikotarpiu nebuvo patikrintas nė vienas T kategorijos traktorius.
„Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šie korupcijos rizikos veiksniai lemia neteisėtų susitarimų, kyšininkavimo ir papirkimo riziką“, – pabrėžia tarnyba.
STT pateikė pasiūlymų savivaldybėms dėl traktorių registro reikalavimų neatitinkančios technikos išregistravimo tobulinimo, o Žemės ūkio ministerijai, Žemės ūkio duomenų centrui ir Policijos departamentui pateikta iniciatyvų, kaip skaidrinti traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo bei techninės priežiūros procesus. Šios institucijos per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta arba numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Naujausi komentarai