Stiprus užnugaris?

Sklypo prie pastatų V. Putvinskio g. 28B, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu praėjusių metų lapkritį.

Netoli Žaliakalnio funikulieriaus esančiu kiemu iki šiol dalijasi ne tik V. Putvinskio g. 28B namo gyventojai, kurie parengė sklypo projektą, bet ir dar trijų namų – V. Putvinskio g. 24, 26 ir 28A. Didžiausias pagal butų ir gyventojų skaičių yra 26 numeriu pažymėtas pastatas.

„Esmė tokia, kad mes netenkame kiemo. Pagal architektų paskaičiavimus ir parengtą žemės sklypo prie V. Putvinskio g. 28B namo projektą, čia liks vietos vienam automobiliui, visa kita bus tiesiog pravažiavimas“, – įsitikinęs šio namo bendrijos pirmininkas Eimantas Lukošius.

Kiemas, kuriuo naudojasi minėti namai, gana specifinis, kaip ir daugelis esančių Naujamiestyje. Be to, jo reljefas nelygus, įvažiavimas ir dalis bendro kiemo iš V. Putvinskio gatvės yra įkalnėje. Gyventojai pasakojo, kad šiuo kiemu, kaip automobilių parkavimo vieta  miesto centre, naudojasi ją žinantys kauniečiai, todėl net vakare sunku rasti vietos automobiliui namo gyventojams.

Užkliūna ir tai, kad kaimyninio V. Putvinskio g. 28B namo bendraturčiai pretenduoja į gerokai didesnį sklypą, nei lieka 26-ojo namo gyventojams. „Mūsų name yra keturiolika butų, o jų name yra du ar trys butai. Nei savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) niekaip nesugeba apskaičiuoti žmonių poreikių. Visi tarsi vienodi, bet vienų poreikiai yra didesni nei kitų“, – stebėjosi E. Lukošius.

Dalybos: bendrijos pirmininkas E. Lukošius stebisi, kaip institucijos negali įvertinti žmonių poreikių – mažesniam pastatui sklypas didesnis, o daugiau gyventojų esančiame name žmonės lieka praktiškai be kiemo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Gyventojai atskleidė dar vieną kortą, esą neramumai jų kieme prasidėjo, kai butą sklypą parengusiame name įsigijo Seimo narės Laimos Mogenienės šeima.

„Mes gal net nebūtume žinoję, kad jie rengia kiemo ribų planą, bet kaimynė visai atsitiktinai pamatė kažką ant jų namo durų pakabintą ir priėjo pažiūrėti. Vos ne iš karto rašėme ir savivaldybei, ir žemės tarnybai, bet jiems čia viskas normalu, kai vienam namui tenka didžioji dalis kiemo, o gerokai didesniam gyventojų skaičiui lieka tik praėjimas“, – nepasitenkinimo neslėpė gyventojai.

Nesikiša, bet tikisi

Išties, tarp suinteresuotų asmenų byloje dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra Vilijos Mogenytės pavardė. Seimo narės L. Mogenienės dukra patvirtino, kad ji šiame name V. Putvinskio gatvėje turi butą, tačiau ten negyvena, o dirba, teikia konsultacijas nemokumo ir kitais teisiniais klausimais.

„Namas griūna, tad pradėjome tvarkytis, taip pat nutarėme ir sklypą susiformuoti. Nieko daugiau mes nenorėjome ir nenorime. Mums tokį sklypą suformavo profesionalai, kuriuos paskyrė įmonė „Centro būstas“, ir tokį planą pateikėme savivaldybei“, – aiškino V. Mogenytė.

Moteris atrėmė ir gyventojų prielaidas, kad užsienyje gyvenantis, tačiau butą tame pačiame name kaip ir V. Mogenytė turintis kaimynas jį gali parduoti. „Kitas kaimynas čia negyvena, jis tik atvažiuoja aplankyti mamos. Spėjame, kad visą namą nupirks Mogeniai ir atims didelį gabalą kiemo“, – spėliojo bendrijos atstovai.

„Mes gal ir norėtume pasvajoti, kad taip būtų, bet iš tiesų taip niekada nebus. Nei vienas, nei kitas kaimynas net negalvoja niekam nieko parduoti. Visi supranta ir vertina tai, ką turi. Tokiam nuogąstavimui nėra jokio pagrindo“, – tikino V. Mogenytė.

Jos teigimu, poreikis suformuoti namui priklausantį sklypą kilo dėl planų pastatą renovuoti ir galimybės pretenduoti į paramą fasado išlaidoms kompensuoti. „Dabar laukiame, ką teismas pasakys. Mes su viskuo sutiksime. Nė centimetro nenorime pasisavinti. Tokia mūsų pozicija“, – teigė V. Mogenytė.

Nors ir pabrėždama, kad nėra architektė, užsiminė apie skirtingais laikotarpiais statytus namus – tarpukarinį ir tarsi įkištą V. Putvinskio gatvėje sovietmečio statybos namą.

„Kaip sklypų formavimo taisyklės sako, taip ir suformavo tą sklypą. Gal daug kas neteisinga atrodo, bet juk planai rengiami pagal taisykles, pagal senuosius žemėlapius. Tas daugiabutis įkištas. Aš nesu architektė, bet, manau, tegul būna padaryta teisingai ir tam, kuris nusipirko butą tarpukariniame name, ir tam, kuris nusipirko sovietinės statybos name“, – pozicijos laikėsi V. Mogenytė.

Skaičiavimai stebina

Įstatymai numatyto, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių sklypai parduodami detaliojo planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Gyventojai skaičiuoja, kad formuojamu sklypu siekiama atsirėžti gerokai daugiau nei priklausytų. Projektu formuojamas sklypas prie trijų pastatų: namo ir dviejų ūkinių pastatų, kurių bendrasis plotas yra apie 193 kv. m. Anot gyventojų, V. Putvinskio g. 28B ir dviem minėtiems ūkiniams pastatams eksploatuoti gali būti formuojamas ne didesnio nei 360 kv. m ploto žemės sklypas.

Pagal parengtą projektą, kaimynai pretenduoja į maždaug 900 kv. m. Suprojektuotas gana keistas, kone trikampės formos sklypas, kuris prasideda beveik nuo pat V. Putvinskio gatvės ir išplatėja apimdamas namą.

Gyventojams atstovaujanti advokatė Neringa Žukauskienė minėjo, kad nuo 2020 m. galioja metodika, kuria apibrėžta, kaip formuojamas minimalus galimas žemės plotas. Nurodyta, kad plotas gali būti didinamas iki 10 proc. esant kažkokiam poreikiui. Tačiau ginčijamas suformuotas sklypas yra padidintas maždaug du su puse karto.

„Savo argumentus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjai grindžia teisės aktais, kurie taikomi naujai statybai, tačiau tai netaikoma prie esamų statinių, kurie pastatyti tais laikais, kai šiandieniai normatyvai dar negaliojo“, – pastebėjo advokatė.

Minimoje vietoje – itin tankus užstatymas, todėl žemės statiniams eksploatuoti neužtenka, t. y. jos nėra tiek, kad kiekvienam pastatui būtų galima suformuoti po tokio pat dydžio sklypą.

„Nuostabą kelią institucijų pozicija, nes teritorijų planavimas turi atitikti visų interesus. Matyt, kiek yra ploto vienam pastatui, kuris yra mažiausias turimų butų plotais, ir skirti neprotingai didelį žemės plotą, apimant įvažiavimus, pravažiavimus, praėjimus, yra trumparegiškas požiūris, nes kiti pastatai lieka už ribos“, – įsitikinusi advokatė N. Žukauskienė.

Atsimušinėja taisyklėmis

Skunde Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams gyventojai pažymėjo, kad taisyklėse yra įtvirtinta: „Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti ir veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.“

Remiamasi Konstitucijos 28 straipsniu, kad, „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.

„Ignoruoti kitų pastatų gyventojų interesus ir vadovautis kriterijumi, kad anie pirmieji kreipėsi ir dėl to leidžiame formuoti taip, kaip jie nori, neteisinga“, – įsitikinusi gyventojams atstovaujanti advokatė N. Žukauskienė.

„Kauno diena“ kreipėsi į atsakovę šioje ginčo byloje dėl sklypo formavimo – Kauno savivaldybę. Į klausimą, ar formuodami 906 kv. m ploto žemės sklypą V. Putvinskio g. 28B namo gyventojai nepažeidžia aplinkinių gyventojų teisių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atsakė: „Žemės sklypo, esančio prie V. Putvinskio g. 28B pastatų, formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, suderintas su įvairiomis derinančiomis institucijomis ir patvirtintas. Jį įgyvendinus gretimų žemės sklypų naudotojai galės įstatymų nustatyta tvarka susiformuoti žemės sklypus prie pastatų.“

Tokia perspektyva, anot gyventojams atstovaujančios advokatės, sunkiai tikėtina. „Plotas yra ribotas, į jį patenka trys pastatai. Trys pastatai, Kultūros paveldo departamento duomenimis, yra vienoje istorinėje posesijoje. Suformavus vieną sklypą, tos žemės daugiau neatsiranda“, – aiškino N. Žukauskienė.

Pasak N. Valatkevičiaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą „Dėl žemės sklypo prie statinių V. Putvinskio g. 28B, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, rėmėsi ne tik iniciatorės prie prašymo pateikta schema, bet ir inventoriniais naudojamo sklypo duomenimis, kuriuose apie 1309 kv. m sklypas prie pastatų V. Putvinskio g. 28B yra neracionalios formos, kaip ir pateiktoje schemoje.

Be to, projekte formuojamas žemės sklypo dydis yra apie 906 kv. m, identiškos formos kaip ir pradinėje schemoje. „Atkreipiame dėmesį, kad planuojamame sklype numatyta apie 243 kv. m kelio ir pėsčiųjų servitutų, kurie yra optimalūs įvertinant gretimų teritorijų poreikius ir yra apsunkinimas sklypo naudotojams“, – projekto rengėjus užtarė N. Valatkevičius.

Visi tarsi vienodi, bet vienų poreikiai yra didesni nei kitų.

Bendras kiemas blogai?

Kauno savivaldybės pateiktame atsakyme pabrėžiama ir tai, kad 205-oji butų savininkų bendrija kreipėsi į miesto savivaldybę ir rašė: „Tik vieno bendro žemės sklypo formavimas (vienas bendras sklypas prie pastatų V. Putvinskio g. 24, 26, 28A ir 28B) geriausiai užtikrintų visų minėtų pastatų savininkų interesus, susijusius su tinkamu kiemo naudojimu ir reikiamu parkavimo vietų užtikrinimu.“

„Vadinasi, bendrija iš principo nepritaria bet kokio atskiro žemės sklypo prie pastatų V. Putvinskio g. 28B suformavimui, nors minėtų pastatų savininkai tokią teisę turi, – tai rodo projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo seka“, – suformuoto sklypo ribas gynė N. Valatkevičius.

Tačiau tiek bendrijos pirmininkas, tiek gyventojams atstovaujanti advokatė tvirtino, kad būta pasiūlymo formuoti sklypą aplink V. Putvinskio g. 28B namą, nepretenduojant į visiems svarbų įvažiavimą, paliekant daugiau vietos automobiliams statyti kitų namų gyventojams, tai, jų nuomone, taip pat parodo kaimynų lankstumą formuojamo sklypo savininkų atžvilgiu.

Pasiūlymas: bendrijos gyventojai siūlo formuoti bendrą sklypą arba kitokios formos, arčiau prie namo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal atitinkamą formulę. Minėtas valstybinės žemės plotas ir pastatai yra Kauno Naujamiestyje, o jis Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra registruotas kaip saugoma vietovė ir planuojant sklypą atsižvelgiama į istorines žemės sklypų (posesijų) ribas“, – aiškino N. Valatkevičius.

Gyventojai šio fakto neginčija, tik patikslina, kad teritorija yra kultūros paveldo objektas, tačiau namas – ne. Gyventojai taip pat kelia klausimą, ar ši aplinkybė leidžia ignoruoti šalia esančių namų gyventojų teises. Jų skaičiavimu, net ir formuojant mažesnį sklypą V. Putvinskio g. 28B namui, rastųsi mažiausiai penkios vietos automobiliams ir dar liktų vietos želdiniams.

Sprendimų interpretacijos

Kauno savivaldybė taip pat informavo, kad teisinėje byloje bendrija siekė „įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo būtų suformuotas bendras sklypas prie pastatų, esančių V. Putvinskio g. 24, 26, 28A, 28B. Teismo sprendimu 205-osios butų savininkų bendrijos apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Tačiau gyventojams atstovaujanti advokatė N. Žukauskienė aiškino, kad anksčiau vykusiuose teisminiuose ginčuose nebuvo nagrinėjama, ar geras formuojamas sklypas. Esą skundai buvo atmesti, nes dar nebuvo parengtas projektas, kurį, kaip minėta, Kauno savivaldybės administracijos direktorius patvirtino tik praėjusių metų lapkritį.

Gyventojai norėjo iš anksto apsidrausti dėl formuojamo žemės sklypo sprendimų tvirtinimo, tačiau teismas negali uždrausti to, ko dar nėra. „Toks teismo sprendimo traktavimas neteisingas, nes teismas nepasakė, ar gerai, ar blogai, tik konstatavo faktą, kad kol kas nėra konkrečių projekto sprendinių ir vertinti galės tik tada, kai tie sprendiniai bus ir jei kils ginčas“, – teismo sprendimą aiškino advokatė.

N. Žukauskienė sutiko, kad paveldosaugininkai akcentuoja istorines ribas, kurias jie laiko saugotinomis, todėl, formuojant sklypus, vienas iš pagrindinių reikalavimų yra jas išsaugoti. „Tačiau, keliems pastatams esant istorinėje posesijoje, dažniau reikalaujama formuoti sklypą kartu, o ne atskirai kiekvienam pastatui vien tam, kad būtų išsaugotos istorinės ribos“, – teigė N. Žukauskienė.

Ji pabrėžė, kad vėliau atsiradęs užstatymas irgi yra teisėtas, todėl neteisinga traktuoti, kad vėliau atsiradusių pastatų savininkų teisės yra kitokios. Nesvarbu, kokiu laikotarpiu teisėtai pastatytų pastatų savininkai turi lygiai tokias pat teises, ir negalima vieno savininko interesų iškelti aukščiau vien dėl to, kad jo pastatas atsirado anksčiau.