Knygos greitai taps prabangos preke, kurią įsigyti galės ne visi. „Kauno diena“ bandė išsiaiškinti, kaip krizė paveikė knygų leidėjų, prekybininkų veiklą bei skaitytojų įpročius.

Perka knygas su nuolaida

Knygų leidybos bei prekybos versle kuriamos rinkodaros strategijos, kaip paskatinti žmones  neatsisakyti savo pomėgio skaityti. Užėjusius į bet kurį knygyną knygos mylėtojus pasitinka plakatai, iškabos, skelbiantys, kad daugumai leidinių taikoma ypatinga nuolaida, knygas galima įsigyti perpus pigiau ir panašiai. Rodos, tokia taktika veikia, nors neišvengta ir nuostolių.

Prie pigesnių knygų stendo knygyne „Pegasas“ priėjusi  Kristina pasakojo, kad anaiptol neskaito mažiau nei pernai.

„Gal net ir daugiau,  - šypsosi mergina, - šiais metais atsirado daugiau laisvo laiko”, - prisipažino kaunietė.

„Per mėnesį vidutiniškai perku penkias knygas, dabar net geriau, kai vyksta įvairios akcijos, gali daugiau knygų už mažesnę kainą nusipirkti“, - samprotauja Kristina.

Kauno centrinio knygyno direktorė Stasė Gadliauskienė tikina, kad nesiima tų pačių skaitytojus priviliojančių priemonių, kaip daugelis knygynų. „Maximų politikos nenaudojame, todėl akcijų nevykdome. Tačiau kaip visuomet suteikiame pirkėjams galimybę knygas įsigyti už mažesnę kainą“, - tikino knygyno direktorė.

Knyga  - ne ta prekė, kurios galima atsisakyti 

Leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto alba” direktorė Lolita Varanavičienė pasakojo, kad knygų leidybos apimtys sumažėjusios, teko atsisakyti kai kurių projektų ir juos atidėti geresniems laikams.

„Tačiau noriu padėkoti Lietuvos skaitytojams, kurie tokiu sunkiu finansiniu laikotarpiu neatsisako knygos. Žinoma, paklausiausios dabar išlieka nupigintos knygos, tačiau skaitomumas tikrai nėra sumažėjęs”, - džiaugėsi L.Varanavičienė.

„Kaip skaičiau knygas, taip jas ir tebeskaitau. Knyga ne tokia prekė, kurios būtų galima atsisakyti”,  - įsitikinusi pigesnių knygų lentynose besidairanti kaunietė.

Šalia stovinti jos dukra, studentė Jurgita antrina mamai. „Prasidės nauji studijų metai - vėl reikės traukti į knygyną pirkti mokomosios literatūros”, - pastebi mergina. Ji dar neskuba rinktis mokslui reikiamų knygų  - palūkės rugsėjo, kada jau tiksliai žinos, ką reikės skaityti.

Ką į rankas priverčia paimti sunkmetis?

L.Varanavičienė teigia pastebėjusi, kad tikroji grožinė literatūra yra kiek apleista. „Deja, skaitytojai renkasi daugiau pragmatišką literatūrą, kurioje tikisi atrasti atsakymų į klausimus, kurie jokiu būdu nebūtų kilę, jei ne sunkūs ekonominiai laikai“, - apgailestavo direktorė. Anot jos, šiais metais gerokai smuko mokomosios literatūros paklausa, nes įvairių vadovėlių mokyklos užsisako žymiai mažiau. „Surinkome tik 40 procentų praėjusių metų vadovėlių užsakymų“, - apgailestavo leidyklos vadovė.

Vagos knygyno „Knygų namai“ konsultantė  Gabrielė Gužytė sako, kad skaitomiausia išlieka grožinė literatūra. „Dabar labai populiarios psichologinės knygos, ypač kai joms taikoma nuolaida, jas tiesiog šluote šluoja“, - pastebi konsultantė.

Plonais viršeliais - nepraktiškos 

Kauno centrinio knygyno direktorė S.Gadliauskienė sako pastebėjusi, kad šiemet padaugėjo knygų minkštais viršeliais, kai kurių leidinių suprastėjusi ir popieriaus kokybė.

„Ypač pagausėjo grožinės literatūros leidinių minkštais viršeliais, ko anksčiau nebūdavo. Žinoma, tokias knygas galima įsigyti pigiau“, - pakitusią knygų leidimo kokybę vertino S.Gadliauskienė.

Tuo tarpu „Tyto alba“ direktorė L.Varanavičienė teigia, kad leidykla neketina prastinti knygos kokybės. „Viliamės, kad krizė baigsis ir ateis geresni laikai, taip pat tikimės, kad knygas pirks ir bibliotekos. Knygos plonais viršeliais būtų labai nepraktiškos ir greitai suplyštų“, - tikino L.Varanavičienė.

Ji pridūrė, kad leidybos apimčių negalima keisti ir dėl įsipareigojimų.

„Turime knygas leisti tokiu grafiku, kokiu esame pasižadėję Kultūros ministerijai, užsienio fondams, Briuselio leidybos programai. Esame sutarę dar tada, kai apie krizę niekas nė nesapnavo“, - atskleidė padėtį leidėja.