Istorinio Kauno botanikos sodo mylėtojai sunerimo pamatę, kad darbininkai su pjūklais išguldė penkiolika juodųjų pušų, augusių kone nuo pat sodo įkūrimo. Kilo abejonių ir specialistams, kodėl  šiame unikaliame kampelyje pjaunami medžiai.

Kelmai išgąsdino žmones

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodui išplatinus žinią, kad sode įsibėgėjo pavasarinis medžių genėjimas, "Kauno diena" sulaukė skaitytojų reakcijos. "Ar tai galima pavadinti genėjimu, jeigu išpjauta daugiau kaip dešimt didelių medžių? Kam jie trukdė? Ar tikrai juos reikėjo išpjauti?" – piktinosi šalia Botanikos sodo gyvenanti kaunietė.

"Guli išpjauti rąstai, kelmai šviečia. Atrodo siaubingai. Sveiku protu tai nesuvokiama", – dėl iškirstų medžių sunerimo ir buvęs ilgametis Kauno botanikos sodo direktorius gamtos mokslų daktaras Ramunis Budriūnas.

Jis iš žmonių išgirdo, kad sode galėjo būti išpjauti kedrai. "Tai  juodosios pušys, kurioms dar gyventi ir gyventi, nes pagal medžių rieves matyti, kad jos puikiai jautėsi ir gerai augo. Normaliai šie medžiai gyvena 300–400 metų", – apžiūrėjęs nupjautus medžius sakė gamtininkas.

Pasak R.Budriūno, juodoji pušis (Pinus nigra) Kauno botanikos sode introdukuota pirmaisiais sodo gyvavimo metais, labai išmintingai parinkus tokiems medžiams tinkamą vietą. Apie 90 metų amžiaus penkiolika medžių augo fortų volo viršutinėje dalyje prie fortifikacinių įrenginių. Anot jo, juodosios pušies mediena labai panaši į kedro, tad ir iškirstus medžius pamatę žmonės galėjo suklysti.

Diagnozavo ligą

Suskubęs aiškintis, kodėl sodo teritorijoje buvo išpjauta tokia didelė iš pirmo žvilgsnio tvirtų medžių grupė, R.Budriūnas sužinojo, kad kelios juodosios pušys buvo susirgusios pušų raudonjuoste (raudonžiede) spyglių deglige.

"Botanikos sodo administracijos sudaryta komisija, įvertinusi susidariusią situaciją ir siekdama išvengti ligos išplitimo ne tik į juodąsias, bet ir į kitų rūšių pušis bei kitus spygliuočius, nusprendė pašalinti visus penkiolika juodosios pušies medžių", – priežastį, kodėl medžiai buvo išpjauti, išsiaiškino R.Budriūnas.

Vis dėlto patyręs gamtininkas abejoja, ar iš tiesų reikėjo sunaikinti visus medžius. "Aš manyčiau, kad, siekiant išsaugoti įspūdingų medžių grupę, galima buvo iškirsti tik aiškiai pažeistus medžius, o sveikuosius akylai stebėti ir šalinti pavienius, jeigu išaiškėtų liga. Gal sulauktume ir sausų vasarų bei šaltų periodų žiemų, gal ir medžiai išsiugdytų atsparumą šiam kenkėjui?" – svarstė buvęs ilgametis Botanikos sodo vadovas.

R.Budriūnas atkreipė dėmesį, kad prieš kelerius metus Botanikos sode jau būta kirtimų, kurių tikslo jis sako niekaip nesuprantantis. "Iškirsta alyvų alėja ir atidengtas vaizdas į tvartus", – priminė gamtininkas ir užsiminė, kad tokie sprendimai kartais verčia abejoti Botanikos sodo darbuotojų kompetencija.

Sanitarinė priemonė?

"Taip, išties dabar tam ir skirtas laikas, tvarkomasi, ir medžių išpjauta net ne penkiolika, o kelios dešimtys", – neneigė, kad išpjautos juodosios pušys, apie tai paklaustas Kauno botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis.

Anot jo, medžiai pjaunami dėl įvairiausių priežasčių: seni medžiai, keliantys pavojų žmonėms, apdžiūvę, o kartais – dėl plėtros, kur planuojami kokie nors pokyčiai. "Dėl juodųjų pušų man sunku pasakyti. Reikėtų peržiūrėti dokumentus, kas protokoluose surašyta", – tikino sodo vadovas. Jo teigimu, buvo sudaryta komisija, kuri vertino medžių būklę, savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius išdavė leidimus medžius nupjauti.

N.Jurkonis taip pat tvirtino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko nuspręsta tas pušis pašalinti, buvo medžius užpuolusi liga. "Baiminomės, kad ji nepersimestų ant kitų augalų, ir tai buvo labiau sanitarinė priemonė", – aiškino direktorius.

Jis negalėjo pasakyti, ką planuojama daryti ištuštėjusioje vietoje, kur anksčiau augo juodosios pušys. "Kol kas aiškaus plano neturime, yra tam tikrų pamąstymų. Kaip tik šiuo metu rengiame Botanikos sodo viziją su strateginėmis kryptimis, kur atsiras naujos ekspozicijos, ką reikia atnaujinti per ateinančius 5–10 metų, kad tai nebūtų daroma stichiškai, o ruoštumėmės iš anksto", – dėstė Kauno botanikos sodo vadovas.

Pasiteiravus, ar tikrai kardinalius sprendimus priimantiems sodo darbuotojams pakanka kompetencijos, ar konsultuojamasi su kitų sodų ar įstaigų specialistais, N.Jurkonis tikino, kad bandoma tai daryti. "Dažnai riboja biudžetas. Pasamdyti gerą specialistą, net ir konsultacijos kainuoja nemažai. Geranoriškumo ir bendradarbiavimo pagrindais, kiek įmanoma, pasitelkiame specialistus iš kitur. Šiemet buvo pasitelkti arboristai, kurie pasisako ne už medžio nupjovimą, o siūlo nupjauti kai kurias šakas, kad pats medis palengvėtų. Išties gana atsakingai į tai žiūrima", – sakė direktorius.

Pasak jo, ne pirmus metus Botanikos sode dirbantys žmonės turi pakankamai kvalifikacijos ir ją nuolat kelia. "Turime ir fitopatologijos specialistų, kurie ima mėginius ir taip nustato įvairias ligas ir jų sukėlėjus", – pridūrė N.Jurkonis.

Trūksta pinigų

Pasiteiravus, ar Kauno botanikos sodas gali tikėtis atsidurti tarp patraukliausių Europos sodų, viliojančių lankytojus ir savo kolekcijomis, ir vizualiai patraukliu augalų išdėstymu bei kitomis paslaugomis, direktorius leido suprasti, kad greitų ir kardinalių pokyčių vargiai galima tikėtis.

"Galėčiau atsakyti tradiciškai, kad viskas atsiremia į pinigus. Ir ne tik. Reikia turėti aiškią viziją, ką ir kaip daryti. Turime parengti kraštovaizdžio tvarkymo planą, kuriame būtų numatyta kokybinė plėtra, tam tikrų apytuščių teritorijų sutvarkymas, jau turimų kolekcijų papildymas gėlynais, takų sistema, vietos poilsiui. Sode nėra apšvietimo, kyla laistymo sistemų problemų. Norint įgyvendinti tą planą bet kokiu atveju reikės nemažų lėšų", – svarstė vadovas.

N.Jurkonio teigimu, dažnai iškyla problemų norint pasinaudoti įvairių fondų teikiamu finansavimu dėl to, kad sodas yra miesto teritorijoje, programos projektams dažnai skirtos kaimo vietovėms.

"Esame po Švietimo ir mokslo ministerijos sparnu, o ministerija labiau orientuojasi į studijų procesą. Šiek tiek esame našlaičiai", – pripažino direktorius, tačiau tikino, kad sodo darbuotojai nesėdi rankų sudėję. "Mes neprašome pinigų su ištiesta ranka, o ateiname su parengtais projektais", – pridūrė N.Jurkonis.

Kirs ir daugiau

Ar Botanikos sode planuojama iškirsti ir daugiau didelių medžių? Sodo direktorius sako, kad taip.

"Saloje yra dvi tuopos, dėl kurių daug svarstėme ir dabar. Jeigu jos virstų, virstų ant salos namelio – kultūros paveldo objekto. Kol kas jas dar palikome, nes be jų sala liktų išties labai plika, bet ateityje ruošiamės kapitaliniam salos sutvarkymui ir, mūsų matymu, ji turėtų būti labiau susijusi su gėlynais", – planus atskleidė N.Jurkonis. Anot jo, dabar augančių medžių kaimynystė, šešėlis, šaknys gėlynų idėjai nėra palanki, o kaip su jais elgtis, bus sprendžiama rengiant projektą.

"Botanikos sodui yra daugiau kaip 90 metų, o kai kurie medžiai yra dar senesni. Sodas yra mieste, o užterštumas pagreitina medžių būklės blogėjimą", – pridūrė direktorius.

Akyli Botanikos sodo mylėtojai puse lūpų užsimena apie tai, kad pastaraisiais metais kai kurie priimami sprendimai labiau primena ne unikalaus gamtos kampelio puoselėjimą, o jo naikinimą. N.Jurkonis nesipurto priekaištų, kad sodui išties trūksta strategijos.

"Direktoriumi tapau nuo 2015 m. liepos. Jeigu garvežys stovi ant bėgių, tai lėčiau ar greičiau, bet važiuoji. Pasigedau to. Pradėjome strateginio planavimo procesą, rengiame gaires, paskui bus imamasi ir konkretesnių veiksmų ir sodui sutvarkyti, ir personalui pritraukti bei išlaikyti, kiek mes galime plėstis ar jau pasiekėme ribą ir kur mūsų stipriosios pusės. Tada bus mažiau blaškymosi", – viliasi direktorius ir žada, kad karus, santvarkų virsmus ir kitokius dalykus išgyvenęs sodas tikrai gyvuos.

Klastinga pušų liga

Juodoji pušis (Pinus nigra) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje bei Mažojoje Azijoje. Gyvena 300–400 metų. Mažai reikli dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Atspari šalčiui, nenukenčia nuo šalnų, gana atspari užterštam miesto orui.

Ligos sukėlėjas – pušinis rutulgrybis (Myhaercospella pini) sukelia pušų spyglių parudavimą – raudonžiedę (raudonjuostę) spyglių degligę. Pažeisto medžio apatinių šakų spygliai apmiršta ir krenta, o nuplikusių šakų viršūnėse matomi kuokštais likę ligoti spygliai.

Ši liga pirmą kartą Lietuvoje nustatyta 2002 m. ant kalninių pušų spyglių netoli Vilniaus. 2008 m. nustatyta, kad grybas paplitęs Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvoje. Infekcijos periodas prasideda gegužę–birželį ir gali tęstis vieną–keturis mėnesius esant gausiai drėgmei ir palankiai temperatūrai (8–25 laipsniai Celsijaus).

Ligos simptomai išryškėja rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais. Grybo plitimui ir infekcijoms palankios drėgnos vasaros. Veiksmingų kovos priemonių prieš šio grybo plitimą nėra. Rutulgrybio infekcija sukelia pušų defoliaciją, pakartotinai stipriai pažeisti medžiai gali žūti.

Šaltinis: R.Budriūno informacija