Pasirodo, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija ir Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubas drauge su visuomenės atstovais minėtose kapinėse taip pagerbė čia tebesiilsinčių žuvusiųjų palaikus. Jie čia liko gulėti po to, kai 1959 m. Kauno partinė ir vykdomoji valdžia, išgąsdinta 1956 m. įvykių Senosiose miesto kapinėse, nutarė jas iškelti. Neperkeltų į kitas kapines žuvusiųjų kapų kauburėliai buvo buldozeriu sulyginti su žeme.

Visuomeninių organizacijų Iniciatyvinė grupė beveik prieš trejetą metų raštu kreipėsi į įvairias valdžios institucijas, prašydami padėti įamžinti Senosiose Kauno kapinėse palaidotų Nepriklausomybės kovų savanorių, karių ir šaulių, Antrojo pasaulinio karo pirmųjų aukų, saksų savanorių atminimą. Deja, prašymas iki šiol neišgirstas.

"Tvarkant Senųjų kapinių teritoriją, buvo išasfaltuoti takai, nors dauguma jų pagal parengtą techninį projektą turėjo būti panaikinti. Rekonstruojant Vytauto prospektą, buvo pažeistos Senųjų Kauno kapinių teritorijos ribos – atnaujinta prieiga prie buvusių keturių komunarų paminklo, Vytauto prospekto šaligatvis praplėstas į Vokietijos karių – saksų savanorių, apgynusių Kauną nuo bolševikų, palaidojimo teritoriją. Maža to, šiose kapinėse iki šiol niekaip nepaženklinti galimai neperkeltų mjr. Juozo Tomkaus, plk. Kosto Boleckio, 33 karių, Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko ir plk. Romano Chodakausko kapai", – vardijo Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinsko-Pūtvio klubo narys Stasys Pūtvis.

Jis priminė, kad dar 1992 m. Lietuvos Vyriausybės potvarkiu įmonė "Palikimas" buvo įpareigota Senosiose miesto kapinėse atstatyti karinio paveldo objektus ir kapus. 1995 m. kapinių antrajame Nepriklausomybės kovų karių sklype buvo atstatytas paminklas "Žuvome dėl Tėvynės". "Deja, liko neįamžintos neperkeltų į kitas kapines karių kapavietės, nepastatyti kryželiai, nes tuo turėjusi užsiimti įmonė 1999 m. buvo likviduota anuometinio kultūros viceministro Naglio Puteikio iniciatyva", – sakė S.Pūtvis.

"Iki šiol nesutvarkytas pirmasis Nepriklausomybės karių sklypas – neįgyvendintas 2005 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Senųjų kapinių detalusis planas, techninio projekto sprendiniai", – apgailestavo V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis, atsakydamas minėtai Iniciatyvinei grupei į jos šių metų prašymą, pažymėjo, kad minėtame kapinių rekonstravimo projekte numatyti darbai kol kas atidėti, tačiau jiems išduotas statybos leidimas galioja neterminuotai. "Manome, kad paminklas "Žuvome dėl Tėvynės", kurį planuojame restauruoti 2020 m., įamžina čia likusių ir perkeltų į kitas kapines karių atminimą", – teigė rašte T.Metelionis. Jis kartu pažymėjo, kad minėti Iniciatyvinės grupės rašte Lietuvos kariuomenės karininkai, kurių palaikai galimai neperkelti į kitas kapines, bus įvardyti Senųjų miesto kapinių informacinėje lentoje. Panašu, kad nematyti esminio pokyčio Iniciatyvinės grupės kovoje už neperkeltų į kitas kapines Lietuvos karių atminimo įamžinimą.