Svarbiausias Kauno valdžios koziris – Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai – gali išslysti iš rankų, nes Viešųjų pirkimų tarnyba neleido be konkurso ieškoti techninio projekto rengėjų.

Žada kreiptis į teismą

Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus pasišovusi pastatyti miesto valdžia nenorėjo girdėti jokių priekaištų, kad nebuvo skelbtas rūmų architektūrinis konkursas. Vasaros pradžioje palaiminusi savivaldybės užmojį neskelbiamų derybų būdu parinkti projektinių pasiūlymų ir techninio projekto rengėjus, Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę persigalvojo ir tokį savo leidimą atšaukė.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis į išsamesnius pamąstymus šia tema nesileido. "Viešųjų pirkimų tarnyba persigalvojo. Aš to nevertinu, tik turiu priimti sprendimą kaip vadovas. Specialistai įtikino ir logiškai pagrindė, kad buvo surengtas tik vietos parinkimo su vizija Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams konkursas. Skųsime šitą sprendimą", – tikino savivaldybės vadovas.

D.Ratkelis užsiminė, kad dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų Kaune darbai stringa ne pirmą kartą. "Jau turėtume atliekų perdirbimo liniją, jeigu ne tos tarnybos sprendimai ir teismai. Gerai, kad dabar darbai jau vyksta", – senas nuoskaudas prisiminė savivaldybės administracijos direktorius.

Ruošis naujam konkursui

"Nesutiko, tai nesutiko, bus skelbiamas oficialus konkursas. Nuo to projekto tikrai nebėgsime, jis ir toliau bus įgyvendinamas", – optimizmo nestokojo miesto tarybos narys, konservatorius Vygantas Gudėnas.

Užsiminus, kad toks Viešųjų pirkimų tarnybos verdiktas gali pakišti Kaunui koją siekiant gauti europinę paramą, V.Gudėnas to nesureikšmino. "Nemanau, kad čia viskas keičiasi. Tai strateginiame plane numatytas objektas, ir linkstama prie to, kad jis reikalingas. Jeigu neleido paprastų derybų būdu, yra kitas būdas – skelbti normalų konkursą, išlaukti visus terminus, gauti pasiūlymų ir judėti į priekį. Šiandien dar nėra kvietimų į tuos europinius fondus, tik mes puikiai žinome, kad neturint projekto sumažėja tikimybė gauti paramą. Projektas yra būtinas", – pripažino tarybos narys.

Anot V.Gudėno, Kaunui niekada neskubama iškart  uždegti žalią šviesą, tad visi jau įpratę prie visokiausių kliūčių. Politikas neabejoja, kad savivaldybei pavyks konkurso būdu surasti projektuotojus, kurie tinkamai ir laiku parengs Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų techninį projektą.

Turi atsarginį variantą

Nors dėl ES paramos grumiasi visi didieji miestai, V.Gudėnas neabejoja, kad Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai tų pinigų verti.

"Vieta objektui parinkta tinkama. Aleksotas yra ta prioritetinė seniūnija, kur bus ir kitos lėšos naudojamos. Kitą Nemuno pusę tai labai pagyvintų, o ir patys rūmai labai reikalingi", – įsitikinęs konservatorius. Jis užsiminė, kad Kauno simfoniniam orkestrui ankšta filharmonijoje, tad nauji rūmai gerokai palengvintų kūrybines sąlygas.

Siūlymus konferencijoms ir kongresams išnaudoti "Žalgirio" areną V.Gudėnas taip pat atmeta: esą arenos erdvės tam nepritaikytos.

Pasiteiravus, kodėl konkurso rengimu nepasirūpinta anksčiau, V.Gudėnas prasitarė, kad tikėtasi sutaupyti laiko, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba būtų leidusi pasinaudoti neskelbiamomis derybomis.
"Tokie dalykai nepadaromi greitai. Pažiūrėkite, arenos statyba tęsėsi 12 metų. Gal ir patys architektai suinteresuoti, kad kuo ilgiau vyktų konkursai, nes kai kam reikia laiko ir pasiruošimo. Juk neatneši bet ko ir bet kokio projekto po nosim nepakiši", – svarstė miesto tarybos narys.

Anot jo, savivaldybė turi ir atsarginį variantą. "Jeigu nepavyktų gauti europinių lėšų, bus pasiūlyta verslininkams pabandyti pastatyti šį objektą", – iš keblios padėties gelbstintį šiaudą įvardijo V.Gudėnas.

Reikėjo ne kaltinimų

Ne kartą Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos idėją ir procesus kritikavęs architektas Audrys Karalius įsitikinęs, kad Viešųjų pirkimų tarnyba užkirto kelią savivaldybės klastai.

"Tai tikra afera, nes visi žino, kad savivaldybė, pati nesugebėjusi atlikti namų darbų, buvo užsakiusi savo įkurtai viešajai įstaigai "Kauno architektų ir urbanistų taryba" suorganizuoti tik vietos parinkimo konkursą", – rėžė A.Karalius.

Architektas pasakojo, kad miesto vadovų kalbos, jog galima  neskelbiamų derybų būdu parinkti projekto rengėjus, paskatino jį patį įsigilinti į Viešųjų pirkimų įstatymą: neskelbiamos derybos gali būti pradedamos, kai reikia užbaigti tą patį konkursą ir kitais būdais neįmanoma išrinkti nugalėtojo.

"Čia nugalėtojas buvo išrinktas: V.Adomavičiaus projektas "Kitas krantas" buvo pripažintas laimėtoju, vietos parinkimo konkursas yra baigtas: vieta parinkta. Buvo galima organizuoti konsultacijas, skelbti konkursą, bet nuspręsta viską užmėtyti biurokratiniais pareiškimais, kad visi, kurie kritikuoja kongresų rūmus, yra Kauno priešai ir nepatriotai", – stebėjosi architektas.

Jo nuomone, tiesiog reikėjo sudaryti nuoseklų planą, kuriame būtų numatyta, ką kada ir kaip reikia daryti, kad pati valdžia ir gyventojai žinotų ir kad laiku būtų visur suspėta.

A.Karalius sakė niekaip negalįs suprasti, kodėl parinkus vietą rūmams beveik pusantrų metų miesto valdžia nieko daugiau ir nedarė. "Per tiek laiko galėjo įvykti kas tik nori: ir konsultacijos, ir konkursai ir kiti darbai. Nuolat keisti skaičiai, kiek žmonių tilps į rūmus ir kiek salių juose bus. Visiškas jovalas, prarastas laikas, o galiausiai sumanyta, kad pasinaudojus vietos parinkimo konkursu pavyks prastumti viską", – savivaldybės darbo metodus kritikavo architektas.

Į traukinį – be bilieto

Architektas vaizdžiai nupiešė vaizdą, kaip miesto vadovų išgirti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai dabar atrodo belaukiant 2014–2020 m. ES finansinio laikotarpio.

"Atvažiuoja traukinys, visi spurda ir laukia, o kai kas nesugebėjo nusipirkti bilieto į tą traukinį. Dabar kaltins visus kaimynus ir aplinkinius, nors iššvaistė tam skirtą laiką viešųjų ryšių žaidimams. Pripažinkime, kad darbas nevyko organizuotai, o informacija apie rūmus prasprūsdavo padrikais pliūpsniais, kai valdžiai reikėdavo pasireklamuoti. Galima ir dabar šaukti, kad Kauno patriotas buvo užpultas vidury baltos dienos įvairių kultūros nemylinčių atskalūnų", – ironizavo kaunietis.

A.Karalius sako, kad nuolat valdžios kartojama frazė apie europinių lėšų panadojimą primena sovietmetį: "Atvažiuoja milijonai, ir mes turime nunešti bet ką, kad tik tuos milijonus sunaudotume. Tai primena pačius juodžiausius Brežnevo valdymo laikus, tik tuomet pinigai buvo Maskvos, o dabar Briuselio. Svarbiausia yra ne padaryti ką nors, o panaudoti pinigus, nes realius darbus bandoma pakeisti viešųjų ryšių triukais", – šyptelėjo jis.

Komentarai

Rimantas Mikaitis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Šis atvejis – tai dar vienas mero, bebaigiančio antrąją kadenciją, savivalės ir nekompetencijos pavyzdys. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas tai aiškiai patvirtina. Meras seniai ignoruoja miesto tarybos narių siūlymus, tarybos posėdžiuose neleidžia pasakyti nuomonės išjungdamas mikrofonus ir įžeidinėdamas kolegas. Jis atvirai ignoravo ir Kauno architektų ir urbanistų tarybos raginimus organizuoti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų architektūrinį konkursą. Per dvejus metus, kol buvo rengiamas detalusis planas, buvo galima surengti net ne vieną konkursą, juolab kad meras jau trejus metus iš visų tribūnų "stato" Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus. Nuolat buvo giriamasi, kad tai svarbiausias ir didžiausias miesto objektas, tačiau akivaizdu, kad prie 2014–2020 m. ES finansinio laikotarpio slenksčio stovime ties suskilusia gelda.

Visvaldas Matijošaitis, Visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Kongresų rūmų vietos parinkimo konkursas įvyko 2012 m. Savivaldybė turėjo beveik dvejus metus organizuoti tarptautinį pastato architektūrinį konkursą, tačiau visą šį laiką miegojo ir nieko nedarė. Dabar meras, matydamas, kad nespėja rengti projektų ES paramai gauti, pradėjo laidytis kaltinimų strėlėmis. Andrius Kupčinskas viešai apkaltino miesto architektus, neva jie ieško būdų, kaip sužlugdyti Kongresų rūmų statybą. Tikriausiai dabar mero kaltinimų sulauks ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, kuriam užteko sveiko proto įžvelgti savivaldybės bandymą pro rakto skylutę prakišti dramblį. Savivaldybės gudravimai – tai elementarios logikos stoka, be to, paniekina miesto architektų bendruomenę. Verta atkreipti dėmesį, jog A.Kupčinskas prieš kiekvienus rinkimus gudrauja kauniečiams prisižadėdamas įgyvendinti grandiozinius projektus, tačiau po rinkimų šie pažadai lieka tik skambios idėjos. Taip atsitiko su dešimtmetį žadamu Laisvės al. atnaujinimu, tarptautiniu studentų centru, kapitalinėmis gatvių rekonstrukcijomis, pastatais vaiduokliais ir kitais priešrinkiminiais pažadais.

Orinta Leiputė,
Seimo narė

Socialdemokratai, neabejoju, pasisako už investicijas į Kauną ir naujų traukos vietų paiešką mieste, tačiau manau, kad miesto vadovai, taryba turėjo gerai apgalvoti ir priimti sprendimą, kas miestui yra svarbiau. Išeikime į gatvę ir paklauskime žmonių, ar jiems labiau reikia Kongresų rūmų šalia Žalgirio arenos, ar gerai sutvarkytų miesto gatvių, šaligatvių, kiemų, parkų, vaikų žaidimo aikštelių, stadionų, ikimokyklinių įstaigų... Svajoti galima labai daug, tačiau reikia galvoti ne tik apie gigantiškus objektus, kurie papuoštų miestą, bet ir apie gulančias vis didesnes skolas ant miestiečių pečių už tų objektų statybą. Nereikėtų pamiršti, kad tokius objektus dar reikia ir išlaikyti. Galbūt reikėtų geriau apgalvoti ir padirbėti, kad pritrauktume ne tik fondų lėšas, bet ir privatų verslą. Savivaldybė galėtų investuoti kuo mažiau gyventojų lėšų. Meras teigia, kad neverta investuoti pinigų į jau pastatytus, kultūriniu paveldu pripažintus objektus, tačiau juos sutvarkyti būtina. Kauniečiai viliasi, kad iš ES  skiriamų 350 mln. litų Lietuvos kultūros infrastruktūrai vystyti dalis turėtų atitekti ir Kaunui, tačiau, kaip suprantu, ir vėl meras su administracija neatliko namų darbų. Neparuoštas laiku projektas, neįvykęs konkursas miestą paliks autsaideriu. Suprantu, kad dabar yra nepatogu pripažinti, kad eilinį kartą pavėlavome, tačiau bandymai savaip interpretuoti viešųjų pirkimų įstatymą atrodo juokingai. Kauniečiai ir vėl liks nusivylę. Nederėtų užsidaryti tik savivaldybės administracijos patalpose, o reikėtų daugiau laiko skirti bendradarbiavimui su ministerijomis, įvairiomis agentūromis, siekiant pritraukti miestui daugiau lėšų. Manau, kad tai miesto vadovų atsakomybės trūkumas, administracijos kai kurių darbuotojų kompetencijos stoka, darnios miesto vystymo vizijos, strategijos neturėjimas ir lemia šią gėdingą situaciją.