Patikrinus beveik tris dešimtis Saulės, Studentų, A.Purėno, Gričiupio, Lygybės, Medžiotojų, Naručio, Pašilės, Rytų, S.Šalkauskio gatvėse esančius būstus paaiškėjo nemaloni tiesa. Buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos, vienoje valdoje aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka ne kur kitur, o į šlaitą. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai. Būta atvejų, kai valymo įrenginiai buvo įjungti tik pradėjus patikrinimą.

Tikrinti ir Amalių upelio prieigose esantys privatūs namai. Situacija panaši į tą, kurią aptiko jungtinė aplinkosaugininkų ir specialistų komanda Girstupio ir Gričiupio upelių prieigose. Vieni gyventojai, turintys išgriebimo duobes, negalėjo pateikti jokių įrodymų – nuotekų išvežimo kvitų, kiti gyventojai įsirengę valymo įrenginius, o keli jų buvo įjungti tik atvykus specialistams.

Pasak specialistų, patikrinimų metu galimiems teršėjams įteikti pranešimai atvykti į viešosios tvarkos skyrių, kadangi šiai institucijai suteikta teisė skirti pinigines baudas. Netinkamai tvarkant nuotekas ir už gamtai padarytą žalą, numatomos baudos, o aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki 1,5 tūkst. eurų. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė.

Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms.

Prieš kelias savaites jungtinė komanda, kurią sudarė viešosios tvarkos ir savivaldybės aplinkos apsaugos skyrių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos ir bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai, dėl būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų tikrino ir bendravo su Vilijampolės mikrorajono gyventojais.

Teršėjų paieškos ir patikrinimai vyksta kiekvieną savaitę

Vizitai į kauniečių būstus pasirenkami neatsitiktinai, tikrinimai vyksta tose valdose, kurių gyventojai naudojasi centralizuotu vandentiekiu, tačiau jų būstai neprijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos.

Dalis nuosavų namų savininkų nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia tvarkingai. Arba turintys išgriebimo duobes turi ir nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Analizuojami ir kvituose nurodyti skaičiai, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

„Girstupio ir Gričiupio upelių tarša – tai ne momentinė avarija, bet ilgametė ir tyčinė veikla, kai kažkas bando taupyti miesto sąskaita. Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms. Kadangi nepavyko prisibelsti į žmonių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, imamės papildomų veiksmų, kurie padės tuos asmenis identifikuoti“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno kovą su aplinkos teršėjais sveikina ir aplinkos ministras

„Aplinkosaugos sritis paremta bendradarbiavimu ieškant sprendimų, kaip pagerinti esamą sistemą ar ieškoti naujų sprendimų taršos prevencijai. Noriu padėkoti Kaunui už parodytą lyderystę ir ryžtingą darbą nustatant aplinkos teršėjus, darančius žalą miesto upeliams ir kitoms erdvėms“, – kalbėjo Kaune viešėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Gautas ir ministro pažadas artimiausiu metu peržiūrėti ir įstatymus dėl kontrolę atliekančių specialistų patekimo į privačias valdas. Poreikis peržiūrėti įstatymus iškeltas atsižvelgiant į tai, kad ne į visas gyventojų valdas pavyksta prisibelsti, o jiems siunčiant pranešimus atvykti ir pateikti reikiamus dokumentus apie vietines nuotekų sistemas užvilkinami procesai. Vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų.

Gyventojams, norintiems tausoti gamtą ir siekiantiems išvengti finansinių nuostolių, informacija apie prisijungimo sąlygas ir prašymų teikimo tvarką pateikiama interneto svetainėje www.kaunovandenys.lt. skiltyje „Paslaugos: techninių sąlygų išdavimas“. Na, o jei kyla klausimų, gyventojai gali teirautis ir klientų aptarnavimo „Mano Kaunas“ nemokamu tel. 8 800 20 000.