Kaune į šulinį įkritusį berniuką išgelbėję Viešojo saugumo tarnybos (VST) kariai dar dabar negali atsitokėti po patirtų išgyvenimų. Vyrai tvirtina, kad ši gelbėjimo operacija jiems buvo bene džiugiausia jų tarnyboje.  

Neeilinis savaitgalis

VST Kauno padalinio pareigūnai nė neįtarė, kad praėjęs savaitgalis jiems bus neeilinis.  

Sekmadienį 11 val. VST Kauno padalinio patalpose nuaidėjo garsinis signalas, ant informacinės lentos įsižiebė užrašas „Paieška", paskelbęs aliarmą, kad dingo žmogus. Netrukus pareigūnai sužinojo, kad teks ieškoti dešimtmečio Eimanto. Jie prisijungė prie Kauno policijos, kuri vaiko paiešką pradėjo dar šeštadienio vakarą.

„Kadangi buvo savaitgalis, reikėjo skubiai sukviesti karius. Susirinkus pirmai grupei, ji iškart išvyko į įvykio vietą. Iš paskos sekė antra grupė, o galiausiai ir trečioji“, – sakė VST Kauno padalinio specialios paskirties kuopos IV būrio vadas, kapitonas Evaldas Šimkus, vadovavęs trečiajai paieškos grupei.

Paieškoje sekmadienį dalyvavo apie 70 VST pareigūnų, penki šunys su kinologais. Pražuvėlio paieškoms ketinta pasitelkti sraigtasparnį.

„Mums atvykus pirma ir antra grupės jau vykdė paiešką. Kinologai apžiūrinėjo gyvenamųjų namų masyvą, pirma paieškos grupė ėjo pasroviui ir tikrino Nemuno krantus, o mums buvo įsakyta eiti nuo Petrašiūnų geležinkelio viaduko link Kauno hidroelektrinės“, – pasakojo E. Šimkus, kuris panašioms operacijoms vadovauja jau du dešimtmečius.   

„Ačiū, kad išgelbėjote"

Apie 13.30 val. VST specialios paskirties kuopos grandinis Aurimas Šmigelskis aptiko žolėmis apaugusį ir sunkiai pastebimą kanalizacijos šulinį. Iškart nuspręsta jį patikrinti, nors iš jo nesklido joks pagalbos šauksmas.

„Priėjęs prie šulinio pamačiau apačioje gulintį vaiką. Paklausiau, kaip jis laikosi, ar viskas gerai, tačiau jis tik kartojo: ačiū, kad radote, ačiū, kad išgelbėjote“, – prisiminė 21 metų A. Šmigelskis, vos pusmetį dirbantis VST. Jam tai buvo pirmoji gelbėjimo operacija.

„Berniukas buvo labai išsigandęs, sakė, kad skauda koją. Geras jausmas užplūdo, kai pamatėm, kad jis gyvas, rimtų sužalojimų nėra“, – dar šiandien iš jaudulio sunkiai rinkdamas žodžius pasakojo karys.

Eimanto gelbėtojas atskleidė, kad į tarnybą jį atvedė pašaukimas, noras padėti žmonėms.

„Mano brolis tarnauja krašto apsaugoje, ir man norėjosi padaryti kažką gero. Man patinka šis darbas“, – pripažino jaunuolis.  

Pagalbos laukė tamsoje

Kariai suprato, kad šulinyje beveik parą išbuvusį vaiką reikia gelbėti kuo greičiau, todėl jie nelaukė, kol atvyks ugniagesiai. Jie į vieną surišo surišo kelis lynus, juos pritvirtino prie A. Šmigelskio ir nuleido jį į šulinį.

Berniukas buvo įkritęs į dviejų pakopų šulinį: pirmos gylis siekė 2,5 metro, o antrosios – apie 5 metrus. 

„A. Šmigelskiui nusileidus į šulinį supratome, kad reikia antro žmogaus, nes kitaip nepavyks vaiko išgelbėti. Todėl man buvo patikėta leistis į šulinį dar giliau“, – pasakojo VST specialios paskirties kuopos 35 metų puskarininkis Bernardas Bondarenka.

Nusileidus iki dugno, pareigūno kojas iki kelių apsėmė vanduo. Šulinys skendėjo tamsoje, todėl į jį nugarmėjęs berniukas ilgas valandas laukė pagalbos beveik nieko nematydamas.

„Vaikas drebėjo, buvo sušalęs, – prisiminė B. Bondarenka. – Nuo savęs nusikabinau virves ir pritvirtinau vaiką, tada kolegos jį iškėlė į paviršių“.

Kiek laiko užtruko gelbėjimo operacija, pareigūnai tiksliai neatsimena, bet tikina, kad viskas vyko labai greitai. 

Gimtadienio dovana

Eimantas buvo prasmegęs į šulinį, esantį maždaug už vieno kilometro nuo jo namų. Visą laiką, kol jis buvo traukiamas iš tamsios ertmės, šalia stovėjo ir jo tėvai. Netrukus išgelbėtas dešimtmetis buvo perduotas medikų globai.

„Mačiau, kaip mama bėgo prie šulinio, dar nežinodama, ar vaikas gyvas. Dar ir dabar prisimenu neviltį jos veide. Todėl išgelbėta jo gyvybė – geriausias atlygis už mūsų darbą“, – tvirtino B. Bondarenka.  

Paieškos būriui vadovavęs E. Šimkus jam pritarė – šio berniuko gelbėjimo operacija per 20-ies metų jo darbo patirtį jam yra įsimintiniausia ir džiugiausia.

„Vakar buvo mano 40-ojo jubiliejaus išvakarės. Berniuko išgelbėjimas man gimtadienio dovana“, – pripažino jis.

Berniuko gelbėtojai šiandien nuvyko jį aplankyti į Kauno klinikas ir nuvežė jam dovanų. Eimantas labai apsidžiaugė ir dar kartą padėkojo jį išgelbėjusiems kariams.

Pasak pareigūnų, ieškoti dingusiųjų jiems tenka labai dažnai. 

„Dažniau tenka ieškoti vyresnių žmonių, ypač rudenį, nes anksčiau pradeda temti. Ieškome ir paklydusių grybautojų“, – apie darbo kasdienybę pasakojo E. Šimkus.