Jei Kaune viskas vyks taip, kaip vyko 25 metus, jo vizija labai liūdna, todėl būtų gerai, jei miestas atrodytų taip, kaip šiandien atrodo Druskininkai, sako kandidatas į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis. „Jei miestas būtų tvarkęsis taip, kaip Druskininkai, tikrai tapšnočiau merui per petį ir sakyčiau „šaunuolis, viskas gerai, smagu čia gyventi“, – tvirtina jis.

Tačiau kitas kandidatas į merus Andrius Kupčinskas nemano, kad Kaunui verta lygiuotis į Druskininkus, ir teigia, kad miestas pasiekė labai daug: „Jei tokiu tempu tęsime, tikrai pralenksime ne tik Druskininkus. Vilnių jau seniai pralenkėme. Kai kas norėjo pralenkti skolomis...“

– Pone Matijošaiti, kodėl balsuotumėte už Andrių Kupčinską?

V. Matijošaitis: Už A. Kupčinską tikrai nebalsuočiau. Ir niekada nesu balsavęs.

– Pone Kupčinskai, Jūs balsuotumėte už Visvaldą Matijošaitį? Kodėl?

A. Kupčinskas: Jei laimėsiu rinkimus, balsuočiau, pasiūlyčiau vicemero kandidatūrą miesto ūkio, ekonomikos reikalams. Manau, kad tikrai ne tik atiduočiau balsą, bet ir paraginčiau kolegas.

– Pone Matijošaiti, Jūs pasiūlytumėte A. Kupčinsko kandidatūrą?

V. Matijošaitis: Siūlydamas į vicemerų postus aš remsiuosi ne ta praktika, kaip buvo iki šiol Kauno miesto savivaldybėje – kad meras išsaugotų kėdę, jis mero postus dalindavo bet kam. Tai žinome puikiai. Visų pirma siūlysiu ir siūlau neatsižvelgdamas į partiškumus, o į patį žmogų ir jo dalykines savybes. Jis turi dirbti ne vienai partijai, bet miestiečiams.

A. Kupčinskas: Noriu papildyti, kad tai visiškas populizmas, nes bet kam ir negalima pasiūlyti vicemero posto. Galima pasiūlyti tas pareigybes tam, kuris yra išrinktas ir gavęs miesto gyventojų pasitikėjimą. Būtent tam, kuris išrinktas į miesto tarybą.

– Kaunas po 25 metų. Kokia miesto vizija?

V. Matijošaitis: Žiūriu į tai, kaip per šiuos 25 metus pasikeitė Kaunas. Jei viskas vyks taip pat, vizija labai liūdna. Norėčiau, kad Kaunas būtų šviesus, sveikas, sėkmingas, turintis daug darbo vietų, kuriame gyvenimo sąlygos yra nebrangios, pigios. Bent tegul atrodo taip, kaip šiandien atrodo Druskininkai. Jei miestas būtų tvarkęsis taip, kaip tie patys Druskininkai, tikrai tik tapšnočiau merui per petį ir sakyčiau „šaunuolis, viskas gerai, smagu čia gyventi“.

– Tai po 25 metų Kauną įsivaizduojate kaip Druskininkus?

V. Matijošaitis: Daug geresnį.

– Pone Kupčinskai, kokia Jūsų vizija?

A. Kupčinskas: Mano vizija šiek tiek kitokia. Nenorėčiau, kad Kaunas nusiristų iki tokio miesto, kaip Druskininkai, iki tokio dydžio. Tai yra vos viena seniūnija. Aš džiaugiuosi tuo, ką Kaunas ir visa Lietuva pasiekė per 25 nepriklausomybės metus. Gimė nauja karta. Per kitus 25 metus gims dar viena karta ir tie 50 nepriklausomybės metų atsvers sovietmetį. O Kaunas tikrai augs, plėsis. Per 25 metus ne tik mero pastangomis, bet ir visų miesto tarybų, visų 14 merų pastangomis Kaunas pasiekė labai daug. Pasistatė ir „Žalgirio“ areną, tvarko kelių infrastruktūrą, vaduojasi iš šilumos ūkio monopolijos. Jei tokiu tempu tęsime, tikrai pralenksime ne tik Druskininkus. Vilnių jau seniai pralenkėme. Kai kas norėjo pralenkti skolomis...

– Kuo pralenkėte Vilnių?

V. Matijošaitis: Šiauriniu apvažiavimu.

A. Kupčinskas: Čia visiškai ne į temą. Noriu pasakyti, kad Kauno skolos yra penkis kartus mažesnės negu Vilniaus.

V. Matijošaitis: Jei taip vystysimės, kaip paskutinius 25 metus... Iš 400 tūkst. gyventojų dabar turime 300 tūkst. Tai per likusius liks 200 tūkst.

A. Kupčinskas: Labai gaila, kad į mero poziciją pretenduoja žmogus, kuris tik apokaliptines nuotaikas skelbia. Tikiu, kad Kaunas augs. Į Kauną grįžta daug talentingų, jaunų žmonių, kurie čia kuria darbo vietas, savo verslą. Pažįstu ne vieną, kuris, grįžęs iš užsienio, kuria čia verslą.

– Pone Matijošaiti, pasak kai kurių miestiečių, miestas tiesiog buvo užgrūstas Jūsų reklama. Kiek kainavo rinkimų kampanija?

V. Matijošaitis: Dažnai girdėdavau pasakymus „oligarchas“, „milijonai“. Iš tiesų „Vieningas Kaunas“ išleido 417 tūkst. litų, konservatoriai išleido 453 tūkst. litų. Ir iš tų pinigų 320 tūkst. yra visų mūsų pinigai. Tai yra normali praktika, kai skiriama iš biudžeto.

– Kaip suskaičiavote tuos 320 tūkst. litų?

V. Matijošaitis: Tai vieši skaičiai, kuriuos galite rasti VRK ataskaitose. Gerbiamas Andrius Kupčinskas galėjo anksčiau pasižiūrėti internete – nereikėtų kalbėti apie oligarchų milijonus.

A. Kupčinskas: Jūs pats, gerbiamasis Visvaldai, kalbate apie oligarchų milijonus. Aš tik noriu paklausti, kiek išleido kitos „Vičiūnų“ įmonės rinkimų kampanijai.

V. Matijošaitis: Kitos „Vičiūnų“ įmonės rinkimų kampanijai negali išleisti ir, matyt, gerbiamas meras bijo, kad, jei tapsiu metu, pasižiūrėsiu (iš tiesų pažiūrėsiu), kiek „Kauno švara“, „Kauno vandenys“, „Kauno energija“ bus išleidusi. Jis bijo, kad pažiūrėsiu kitus skaičius.

A. Kupčinskas: Jūs dar tik pasižiūrėsite, o aš jau žinau, kad UAB „Kauno saulėtekis“ išsinuomojo stendus iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui ir užsakė tuos stendus. Mes esame paskaičiavę. Dabar kelios partijos ir judėjimai yra kreipęsi į VRK, yra užsakytas monitoringas, ir tiksliai pasakysime tuos skaičius.

– O Jūsų išleisti pinigai?

A. Kupčinskas: Mūsų išleisti pinigai yra deklaruoti visi. Jie matomi internete. 330 tūkst. buvo išleista pirmame ture, dabar – dar apie 100 tūkst.

V. Matijošaitis: Čia teisingi skaičiai? Taip? Nesu didelis „pasakorius“, man geriau dirbti, gal geriau griovį kasti. O paaiškinsiu. „Kauno saulėtekis“, kaip ir kitos reklamas duodančios kompanijos, yra užsiregistravęs rinkimų reklamos davėju. Ir „Kauno saulėtekis“ gaus pinigus iš šitų mūsų išleistų pinigų kaip rinkimų reklamos davėjas.

– Kokia dabar Laisvės alėjos rekonstrukcija stadija? Ar suspėsite iki Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo?

A. Kupčinskas: Neabejoju. Kaip ir suspėjome nukrapštyti sovietinę simboliką nuo Aleksoto tilto iki Kovo 11-osios. Kai tik paveldosaugininkai leido, tuos darbus ir atlikome. Laisvės alėja nebuvo pagrindinis prioritetas, buvo daug svarbesnių dalykų: ir „Žalgirio“ arena, ir šilumos katilinių demonopolizavimas, statymas, buvo keliai. Praėjusių metų pradžioje paskelbėme tarptautinį konkursą. Gaila, kad jis visą laiką buvo skundžiamas vienos Nemenčinės kompanijos. Bet jau yra pasirašyta sutartis ir darbai prasidės, yra išplatinti gyventojams pranešimai, parduotuvių savininkams – taip pat. Gal jie turi kokių pastabų darbo projektui. Tikrai nesiversime per galvą, kad būtinai šią savaitę pradėtume Laisvės alėjos rekonstrukciją. Bet galiu patikinti, kad dėsime visas pastangas, nebus taip, kaip oponentai šmeižia ir meluoja, kad rekonstrukcija vyks dešimtmetį. To tikrai neprireiks. Manau, 4–5 metai. Iki 2018 metų vasario 16 dienos gal visų darbų ir nebus galima spėti atlikti, bet keturi penktadaliai (kadangi yra penki etapai), tikrai, manau, bus įmanoma.

– Pone Matijošaiti, Jūs norite viską padaryti greitai. Kalbant apie Laisvės alėją, esate sakęs, kad tarsitės su „Senukais“, statybinių medžiagų bendrove, nes jie turi visas medžiagas. Ar jau tarėtės? Ar tai būtų skaidru?

V. Matijošaitis: Pirmiausia neseksiu pasakų. Aš matęs projektą, nes esu „Vieningo Kauno“ narys. Mūsų visuomeninės organizacijos architektas Kiaunė yra daręs. Bet į konkurso sąlygas, į sąmatas nesu įsigilinęs. Atėjęs viską persižiūrėsiu ir žiūrėsiu, kad skaičiai būtų teisingi. Sąmatas aš moku skaityti ir skaičiuoti. Man keista, kai gerbiamas meras giriasi, kad „Žalgirio“ arenai vietoj 800 mln. išleido 250 mln. Man gyvenime nėra taip buvę, kad, darant projektą, kažkas išdrįstų pasiūlyti tris kartus brangesnę sąmatą.

– O dėl „Senukų“ ir skaidrumo?

V. Matijošaitis: Jei šią kadenciją būčiau buvęs meras, būčiau kalbėjęs su visais galimais statybinių medžiagų tiekėjais, kad jie miestui pateiktų statybines medžiagas kaina artimesne savikainai, būčiau pirkęs tik darbus. Miestas būtų daug sutaupęs. Versle mes dažnai taip darome.

A. Kupčinskas: Matyti, kad ne tik painiojami viešieji ir privatūs interesai. Planuojama nesilaikyti viešųjų pirkimų įstatymų ir tai tiesiausias žingsnis į prokuratūrą. Noriu pasakyti, kad viešieji pirkimai, kuriuos organizuoja tiek viešųjų pirkimų įstaiga, tiek Ūkio ministerija, yra patys skaidriausi. Keista, kai tokiais būdais būtų proteguojama viena ar kita kompanija. Ir dar daugiau – keista, kad ponas Visvaldas visą laiką „pasidomės“, „pasižiūrės“. Manau, ketveri metai buvo pakankamas laikotarpis į viską įsigilinti, nes jis buvo tarybos nariu. Deja, lankomumu neblizgėjo, dėl to dabar ir yra neįsigilinęs į kai kuriuos klausimus.

V. Matijošaitis: „Senukus“ aš miniu kaip pavyzdį. Galėčiau paminėti ir gerbiamo konservatoriaus Kreivio kompaniją „Moki veži“. Kai darai normalų konkursą, kreipiesi į visas. Ir nereikia kabinėtis.

A. Kupčinskas: Jūs visiškai nesusipažinęs su viešųjų pirkimo įstatymu. Yra skelbiami viešieji pirkimai ir nėra jokių galimybių, nes tai tiesioginis viešųjų ir privačių interesų painiojimas. Ką Jūs jau, deja, esate padaręs.

– Pone Kupčinskai, V. Matijošaitis šilumos ūkio ir gaunamus pelnus yra prilyginęs narkotikų verslui. Ką Jūs į tai?

A. Kupčinskas: Gal jis yra išbandęs narkotikų verslą, todėl taip ir kalba. Aš nesu bandęs ir žinau, ką reiškia demonopolizuoti šilumos ūkį. Noriu pasakyti, kad Kaunas 2003 m. buvo įklampintas į nenaudingą sutartį su „Gazprom“, tai yra parduota Kauno termofikacinė elektrinė. Per dvejus metus mums pavyko demonopolizuoti šį ūkį ir man labai keista, kad kai kurie tarybos nariai, 2012 m. balsuojant, ar pratęsti, nepratęsti sutarties su Kauno termofikacine elektrine, panašiai kaip Vilniuje su „Dalkia“, susilaikė arba ieškojo kitų sprendimų. Mes ryžtingai pakeitėme ir stebėtojų tarybą, ir valdybą ir taip, galiu pasakyti lygindamas 2013 m. ir 2014 m., sutaupėme kiekvienam namų ūkiui (vidutiniškai 60–70 kvadratų butui) po 400 litų, nes kaina nuo 31 cento už kilovatvalandę sumažėjo iki 18,9 centų. Kaip yra dabar. Džiaugiuosi, kad po 12 metų pertraukos veikia „Inkaro“, „Šilko“, ir „Pergalės“ katilinės ir tolimesni planai susiję su Petrašiūnų elektrine.

V. Matijošaitis: Esu statęs biokuro katilinę Plungėje savo fabriko reikmėms. Puikiai žinau vienos kilovatvalandės kainą. Ji yra apie 5 centus. Jeigu sudedi amortizaciją, kad per ketverius metus investuoti pinigai apie 20 mln. tau sugrįžtų, yra 11 centų. Kariaudami su viena privačia elektrine, mes leidome Kaune pristatyti privačių biokuro katilinių, iš kurių miestas pirko šilumą po 17,5 centų už vieną kilovatvalandę. Čia be transportavimo. O prieš tai ją pirko po 18 centų – pusė cento nebuvo didelis skirtumas. Kai suskaičiuoju verslo modelį, išeina, kad 20 mln., investuotų į biokuro katilinę Kaune, grįžta per pusantrų metų. Todėl ir palyginau, kad tai yra narkotikų verslas.

A. Kupčinskas: Gerbiamas Visvaldai, jei iš tikrųjų taip pelninga, kodėl neinvestavote Kaune? Nes, jei investuoja „Kauno energija“, visa kaina atsiduria tarife. Noriu pasakyti, jei investuoja nepriklausomas šilumos gamintojas, ta kaina, kokią jis investuoja savo rizika, ir negula į šilumos tarifą. Taigi man keista, kai kalbama apie Plungę, bet neinvestuojama Kaune.

V. Matijošaitis: Gerbiamas Andriau, Jūs vėl bandote sumalti į vieną vietą ir klaidinti žmones. Mano filosofija tokia, kad „Kauno energija“ turėtų pati investuoti į šilumos ūkį, žiūrėti, kad kiekvieną dieną būtų neišpučiami darbo etatai, neprirašoma požeminių darbų, dar kažko. Kad būtų kiekvieną dieną taupoma, kaip ir dirba privatusis verslas. Taupoma, kad žmonės mokėtų pigiau. Ir neįleisti į šitą daržą privačių asmenų. Aš niekada neisiu į šitą verslą, nes pats sau prieštaraučiau.

A. Kupčinskas: Deklaruojama viena, bet savo kailiu nenorima pabandyti investuoti ir kurti gerovės. Tai tik dar pakartosiu, kad šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos taryba ir, jei investuoja „Kauno energija“, būtent atsiduria šilumos tarife.