Su šaunia ir motyvuota pakaunės gimnaziste kalbėjomės apie tai, kas ją atvedė į šį stereotipiškai nemoterišku vadinamą sportą, kas svarsčių kilnotojai yra kelrodė žvaigždė, kokia pergalės kaina ir siekiai.

– Gal prisimenate kokį įdomų nutikimą iš vaikystės, kai išbandėte svarsčius? Kiek metų tada jums buvo? Kokia tai buvo situacija?

– Pirmą kartą, kai išbandžiau svarsčius, buvau dvylikos metų. Tą dieną buvo mano miestelio sporto šventė: dalyvavau bėgimo rungtyje ir laimėjau pirmą vietą. Kadangi tėtis (Paulius Visockas, Europos svarsčių kilnojimo čempionatas, Kauno rajono mero pavaduotojas – red. pastaba) organizavo jėgos sporto ir svarsčių kilnojimo varžybas, pamąsčiau: kodėl nesudalyvavus ir svarsčių kilnojimo rungtyje. Dar dabar prisimenu: 8 kg svarstį išroviau 69 kartus per 3 minutes ir laimėjau pirmą vietą. Buvau labai laiminga, kad laimėjau pirmas vietas abiejose rungtyse.

– Kiek jums buvo metų, kai pradėjote treniruotis?

Kiekvienoje sporto šakoje turi būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties atstovų. Juk sportas – visiems, o ne vienai iš lyčių

– Treniruotis pradėjau po sėkmingo pasirodymo minėtoje sporto šventėje.

– Kiek jūsų pasirinkimui įtakos turėjo tėčio pavyzdys?

– Tėtis buvo ir yra man autoritetas. Kai buvau mažesnė, vis jo klausdavau, kada galėsiu pradėti treniruotis, tačiau tuo metu tai atrodė kaip tik didelė, nepasiekiama svajonė. Pasirinkau svarsčių kilnojimo sportą, nes norėjau naujo iššūkio – bėgimas neteikė man daug malonumo.

– Ar, be tėčio, dar yra žmogus, sportininkas, kuris jums – sektinas pavyzdys?

– Mėgstu stebėti kitų žmonių sportines karjeras, tačiau pavyzdį imu tik iš tėčio. Jo ryžtas, valia, laimėjimai mane motyvuoja siekti dar aukštesnių rezultatų.

– Palyginkite savo ir tėčio sportines karjeras.

– Mano ir tėčio sportinės karjeros labai skirtingos. Tėtis svarsčius kilnoti pradėjo būdamas maždaug 35-erių, o aš – 13. Dėl žmogaus amžiaus ypatumų mes turime skirtingas tobulėjimo galimybes. Žinoma, kol kas jis žymiai daugiau pasiekęs nei aš. Vertinu jo patirtį, bet tikiu, kad, įdėjusi daug darbo, turiu galimybę pasiekti aukščiausių rezultatų.

Pasiekimas: labiausiai K.Visockaitės savimeilę glosto Baltijos čempionate pagerintas asmeninis 16 kg svarsčio rovimo rekordas. / K. Visockaitės asmeninio albumo nuotr.

– Kokiu tėčio ir kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojatės?

– Labiausiai didžiuojuosi tėčio 2022 m. Europos čempionate laimėta pirma vieta stūmimo rungtyje. Tai buvo pirmas kartas, kai galėjau stebėti varžybas gyvai. Žavėjausi jo valia ir užsispyrimu, kai kova vyko iki paskutinių rungties sekundžių. Mano savimeilę labiausiai glosto Baltijos čempionate pagerintas asmeninis 16 kg svarsčio rovimo rekordas, dėl kurio dirbau labai sunkiai ir nuosekliai.

– Kokį tikslą sau esate išsikėlusi dabar?

– Dabar manęs laukia Europos jaunių iki 18 metų čempionatas lapkritį Lenkijoje, esu išsikėlusi tikslą pagerinti 16 kg svarsčio rovimo rekordą. Taip pat – rekordą stūmimo rungtyje su 2 svarsčiais po 16 kg. Lapkričio pabaigoje tikiuosi įvykdyti sporto meistro normatyvą keldama 24 kg svarstį. Tikiuosi, viskas pavyks pagal planą.

– Kiek kartų per savaitę treniruojatės, kiek laiko užtrunka viena treniruotė, iš ko ji susideda?

– Su svarsčiais treniruojuosi keturis kartus per savaitę, be svarsčių – dar vieną ar du. Kiekviena treniruotė užtrunka skirtingai laiko. Tai gali būti nuo 45 min. iki 1 val. ir daugiau, jeigu pasirenku daryti papildomus pratimus po pagrindinės treniruotės. Treniruotė susideda iš trijų žingsnių: pasiruošimo, pačios treniruotės ir atsistatymo. Kiekvienas žingsnis dar papildomai susideda iš kelių etapų, kurių atskleisti nenorėčiau, nes tai yra šiokia tokia sėkmės paslaptis.

– Kiek jūsų pasirinktoje sporto šakoje aukštus rezultatus lemia fizinė ištvermė ir pasirengimas ir kiek tam tikros būdo savybės, moralinė tvirtybė. Kas, jūsų nuomone, svarbiau? Galbūt yra dar kas nors, ko nepaminėjau, kas atveda jus ant aukštų apdovanojimų laiptelių?

– Fizinė ištvermė ir pasirengimas yra itin svarbios gerų rezultatų sudedamosios dalys. Be jų vargu ar pavyktų gerinti rekordus, tačiau moralinė tvirtybė – dar svarbiau. Savo kelyje turi patirti nesėkmių, pralaimėjimų ir nuopuolių, nes būtent tai gali suformuoti tvirtą charakterį. Be abejonės, po sunkių akimirkų svarbu atsitiesti, patikėti savo jėgomis. Mano nuomone, jeigu tokiu būdu suformuoji stiprią valią ir pasitikėjimą savimi, gali įveikti net pačias sunkiausias akimirkas.

– Ar lieka laiko kitiems pomėgiams? Kokie jie?

– Laiko kitiems pomėgiams ir mokyklai tikrai užtenka. Kadangi nemėgstu švaistyti laiko ir stengiuosi viską pasidaryti iš karto, viską spėju. Kaip ir dauguma kitų paauglių, savo laisvalaikį mėgstu leisti žaisdama vaizdo žaidimus. Aišku, yra ribos. Tam, kad tinkamai atsitiesčiau po fizinio krūvio, turiu skirti pakankamai laiko poilsiui, todėl pramogomis nepiktnaudžiauju.

– Tobula diena pagal Kotryną. Ar dažnai tokių pasitaiko?

– Mano tobula diena skambėtų maždaug taip: nereikia į mokyklą, todėl atsikeliu tada, kada noriu, dažniausiai tai 7 ar 8 val. ryto. Pažaidžiu vaizdo žaidimus, pavalgau pusryčius ir kimbu treniruotis. Po treniruotės pailsiu, pavalgau pietus, pažaidžiu su papūga, pažiūriu kokį nors filmą ar serialą. Vakare išeinu pasivaikščioti su šunimis. Grįžusi pavalgau vakarienę, dar pažaidžiu vaizdo žaidimus ir apie 22 ar 23 val. einu miegoti. Toks yra beveik kiekvienas mano savaitgalis.

– Ką atsakote išgirdusi, kad svarsčių kilnojimas – nemoteriškas sportas?

– Kai žmonės pasako, kad svarsčių kilnojimas nemoteriškas sportas, nelabai kreipiu į tai dėmesį. Jeigu visos moterys orientuotųsi į sporto šakas, kurios laikomos moteriškomis, kur būtų įvairovė, savęs atskleidimas? Kiekvienoje sporto šakoje turi būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties atstovų. Juk sportas – visiems, o ne vienai iš lyčių.

Svarba: neseniai Kotryna kartu su kitais geriausiais šalies sportininkais, šiemet garsinusiais šalį ir iškovojusiais aukščiausias vietas, buvo pagerbta Vyriausybėje. / K. Visockaitės asmeninio albumo nuotr.

– Esate ir puikius duomenis turinti bėgikė. Kokiose dar sporto šakose demonstruojate gerus rezultatus?

– Norint pasiekti aukščiausių rezultatų svarsčių kilnojimo sporte, reikalingas pasirengimas, kuris susideda iš skirtingų fizinių savybių ugdymo. Skirtingais pratimais ir metodais mes ugdome jėgą, jėgos ištvermę ir ištvermę. Bėgimas yra viena iš to proceso sudedamųjų dalių, todėl mielai dalyvauju ir mėgėjiškose varžybose. Daugiau kitų sporto šakų varžybose nedalyvauju.

– Jei ne svarsčių kilnojimas, kokią sporto šaką rinktumėtės?

– Jei ne svarsčių kilnojimas, tikrai būtų kovos menai. Prisimenu, kai buvau mažesnė, labai mėgdavau žiūrėti per televizorių amerikietiškas imtynes ir įvairiausias kovas. Manau, tikrai būčiau imtynininkė. Ateityje norėčiau ir išbandyti kovos menus.

– Kokiu principu vadovaujatės gyvenime?

– Turiu daug principų ir moto, kuriais vadovaujuosi. Štai keli iš jų: treniruotė baigiasi tada, kai pasieki tikslą, o ne tada, kai pavargsti; žmogus neturi savo galimybių ribų, jos egzistuoja tik mūsų galvose. Kiekviena iš šių frazių man reikšminga, jas prisimenu, kai noriu pasiduoti.

– Ką ketinate studijuoti?

– Kol kas dar nesu apsisprendusi, tačiau viliuosi, kad per paskutinius dvejus gimnazijos metus man pavyks atrasti savo kelią. Tikėtina, kad tai gali būti susiję su sportu.

– Ar tolimesnę savo ateitį siejate su svarsčių kilnojimu?

– Kol kas svarsčių kilnojimo sporte turiu daug iššūkių ir siekių. Manau, kryptingai ir atkakliai dirbant viską pavyks pasiekti. Ateitis parodys, kaip pavyks suderinti profesinę karjerą ir sportinę veiklą.