Kaune penktadienį menininkai bandė iš snaudulio prikelti Laisvės alėją. Renginio organizatoriai apgailestavo, kad anksčiau gyvybinga alėja tapo pernelyg apsiblaususi.
„Laisvės alėja, anksčiau buvusi pagrindine miesto kultūrinio gyvenimo arterija, dabar išgyvena tapatybės krizę, sąstingį. Norime paskatinti žmones prisiminti, kokia ji buvo, sužadinti joje virusio gyvenimo tempą“, – kalbėjo šiuolaikinio meno projekto „Laisvės alėjos bohema: atminties vietos“ kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijos „101” direktorė Daiva Citvarienė.
Projektas prasidėjo būriui žmonių tiesiog gatvėje stiprinantis aštria sriuba, o vėliau valandą vaikščiojant po Laisvės alėją. Jie vorele vedžiojo vienas kitą už parankės, po to stoviniavo žiūrėdami pro susuktą popieriaus lapą ar spalvotus akinius, klausydamiesi Antano Šabaniausko dainų.
Šio pasivaikščiojimo – Vitos Gelūnienės ir Edo Carrollo meninės akcijos "Paldieninkas: patirk laisvę naujai" tikslas buvo iš naujo patirti laisvę, sužadinti kūrybiškumą. Tai – aliuzija į „paldieninkais“ tarpukario Lietuvoje vadintus menininkų susirinkimus, kurių dalyviai „ruošė save meno darbui“.
Dar viena emocine jungtimi tarp praeities kultūrinio gyvenimo ir šiandienos tapo penktadienio pavakarę Laisvės alėjoje „svečiavęsis“ garsusis Jurgis Mačiūnas, lietuvių kilmės menininkas, vienas „Fluxus" judėjimo pradininkų. Nors jo dūmų skulptūra iš fontano iškilo tik minutei, tačiau skulptoriaus Dainiaus Liškevičiaus momentinis kūrinys buvo tvirta nuoroda į revoliucinius sovietmečio įvykius, kaip svarbią šios vietos kolektyvinę atmintį.
Kita projekto dalis – diskusijos su jaunaisiais menininkais apie šiuolaikinio menininko įvaizdį – vyko naujamiesčio ir senamiesčio kavinėse.
Tai jau antrasis VDU menų galerijos inicijuojamas meninis projektas, skirtas Laisvės alėjos atminties tyrimams.
Naujausi komentarai