Jau teko įsitikinti, kad prasmės kreiptis į teisėsaugą nėra, nebe "gūdūs laikai", kai net milicininkai būdavo nubaudžiami dėl įgaliojimų viršijimo, kai vagis surasdavo operatyviai. Dabar, jei dar likai gyvas po išpuolio, ir nėra liudininkų (o kur jų gauti, jei nuošalioje vietoje kartais būna tik užpuolikai ir policija nesivargina jų ieškoti), tai gali būti pats teisiamas už šmeižtą. Aš, būdamas 14 m. ir vyresnis prieš >60 metų, drąsiai vaikščiojau bet kuriuo paros metu bet kur, ir niekas neužpuolė. Styrojo ir piniginė iš kišenės vaikščiojant didžiausių TSRS miestų gatvėmis, ir niekas nepaėmė. Gal aš tik vienas toks buvau, ar toks baisus, kad niekas nedrįso prie manęs kibti?
(be temos)