Lauktos degalų kolonėlės
Iki šiol laivų savininkai degalų turėjo piltis į kanistrus, juos gabenti į uostą. Šis nepatogumas kišo koją laivybos populiarumui, bet nuo šių metų tai keičiasi.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Gamybos skyriaus komanda pagamino, įrengė degalų iki 10 t talpyklas laivams. Jos bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios degalų kolonėlės stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengtos dar dvi tokio pat tipo degalų talpyklos Jurbarke ir Kauno mariose.
„Šis sezonas – turtingas naujienų. Viena laukiamiausių – mobiliosios degalų kolonėlės. Tai tikrai istorinis įvykis Lietuvoje, nes vienas faktorių, ribojęs laivybą šalies vandens keliuose, ir buvo sunki situacija dėl degalų papildymo. Dabar vandens kelyje bus galima patogiai įsipilti degalų ir tęsti kelionę. Todėl labai kviesime laivavedžius naudotis šiomis degalinėmis ant vandens, kurias įrengė direkcija“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Susidomėjimas: anot V.Vinokurovo, atsiranda vis daugiau norinčių plaukioti laivais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Degalinėse ant vandens bus galima įsipilti tiek dyzelino, tiek benzino. Kol kas tai padaryti galės tik sudarę išankstines sutartis, tačiau ateityje už degalus laivams bus galima apmokėti taip pat, kaip ir įprastoje degalinėje. Dabar toks atsiskaitymo būdas negalimas dėl teisės aktų spragų; jas ištaisius, mobiliosiomis degalinėmis ant vandens bus dar patogiau naudotis.
„Tokios paslaugos seniai reikėjo. Pasiplaukiojimo metu galima ir 100 l degalų išdeginti, tad dabar nereikės į laivą neštis degalų kanistrų – bus galima apsilankyti degalinėje ant vandens“, – pridūrė V.Vinokurovas.
Degalinėse ant vandens degalų kaina bus tokia, kaip ir įprastose degalinėse. Direkcija įrengė degalų stoteles, tačiau jų aptarnavimu rūpinsis privatūs operatoriai.
Susidomėjimas didelis, atostogaujantys žmonės mielai renkasi keliones laivais.
Daugiau vietos laivams
Pamaryje įprasta kiekvieną uosto lopinėlį užpildyti privačiais laiveliais. Augant poreikiui turėti vietą, kur galima švartuoti laivą, Kauno žiemos uoste taip pat įrengta ir pontoninių prieplaukų.
Ties VVKD esančiame uoste bus galima laikyti 88 laivelius. Tikimasi, kad vietos greitai ištirps. Kauno žiemos uoste švartuoti laivą sezonui kainuos apie 480 eurų. „Kauno regionui tai bus labai didelė pagalba, nes vietų, kur galima laikyti laivus, trūko“, – kalbėjo V.Vinokurovas.
Be to, naujam navigacijos sezonui Lietuvos vandenų keliai pažymėti daugiau kaip 400 bujų, iš jų daugiau kaip 100 naujos, šviečiančios ir modernios, todėl tai dar labiau pagerins saugumą vandens keliuose.
Šiemet laivybos sezonas prasideda su dar viena naujove – pirmuoju Lietuvoje vidaus vandenų kelių interaktyviu navigacijos e.žemėlapiu, kuriame galima rasti svarbiausią informaciją: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir vandens kelių gylį, uostų, prieplaukų ir degalų papildymo vietas, tiltus.
Judant žemėlapis pasislenka pagal buvimo vietą. Taip siekiama padėti laivavedžiams nepražiopsoti vandens kelio ribų ir neapgadinti laivų.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tvarkomas Nemuno kelias
Laivybos sezono pradžiai jau paruoštas Nemunas nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių marios: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinamas gylis, vykdomi valymo darbai, teikiama laivavedžiams aktuali informacija.
Siekdama visada turėti aktualius ir tikslius duomenis, kad galėtų nuolat atnaujinti žemėlapio informaciją, VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą upės dugno ištisiniam skenavimui. Tai daugiaspindulinis echolotas NORBIT. Naujoji įranga skenuoja dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio, arba ženklinamos navigaciniais ženklais. Tai leis pateikti upeiviams daug tikslesnę informaciją apie vandens gylį ir parametrus.
Kartu vyksta ir Nemuno kelio tvarkymo darbai – įrengiamos upės vagą reguliuojančios bunos. Šiuo metu jau įrengta apie 140 bunų, kurios neleidžia kauptis sąnašoms ir taip užtikrinamas reikiamas upės vagos gylis, kad laivai galėtų saugiai plaukioti.
„Kol kas darbai vyksta pagal grafiką. Apskritai kalbant apie Lietuvos vandens kelius, apie pusė jų yra įveiklinta. Šiemet laivakelį pailginome dar 5 km. Džiugu, kad laivų entuziastai ieško būdų, kaip plaukti kuo toliau. Naujų maršrutų atsiranda Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Susidomėjimas didelis, atostogaujantys žmonės mielai renkasi keliones laivais“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius.
Ateityje planuojama atnaujinti Nemuno aukštupį ir sujungti šalies vandens kelius su Europa. Yra planų atgaivinti laivybą nuo Kauno iki Vilniaus ir Nevėžiu. Tam reikia atlikti įvairių dugno skenavimo tyrimų, sutvarkyti laivakelius, kad laivyba galėtų vykti saugiai ir nepriklausytų nuo sausrų, kai upėse nukrenta vandens lygis.
Naujausi komentarai