Lėktuvų saugumo problemas ir jų sprendimą, kuris galėjo padėti išvengti nelaimių, prof. A.Avižienis pristatė 51-oje kasmetėje patikimų sistemų ir tinklų konferencijoje „DSN 2021“, kurią organizavo Elektros ir elektronikos inžinierių institutas bei Tarptautinė informacijos apdorojimo federacija.

Pasak prof. dr. A.Avižienio, JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) neatsižvelgė į rekomendaciją, kurią pateikė Tarptautinis komitetas, sudarytas iš JAV, ES ir dar aštuonių valstybių ekspertų. Šis komitetas, JATR, veikdamas pagal FAA jam suteiktus įgaliojimus, primygtinai rekomendavo, kad atsparumas gedimams, diegiamas naudojant dubliuotus komponentus, būtų pritaikytas „Boeing 737 MAX“ lėktuvuose prieš išduodant leidimą jiems vėl skristi po 20 mėnesių trukusio draudimo.

Prof. A.Avižienis pakvietė konferencijoje dalyvauti ir „Boeing“ atstovus, suteikdamas jiems galimybę atsakyti į pastabas, tačiau kompanija į jo kvietimą neatsiliepė.

„Galutinio sprendimo dokumente, kuriame nurodoma, kas privalo būti atlikta, kad „Boeing 737 MAX“ lėktuvams vėl būtų leista pakilti, FAA visiškai nepaminėjo JATR ataskaitos ir neiškėlė reikalavimo naudoti dubliuotus atakos kampo jutiklius. Kita didelė klaida, kurią padarė FAA šiame dokumente, – teiginys, kad „737 MAX“ skrydžio valdymui nėra reikalingas „papildomas dubliavimas“. Tai leistų daryti išvadą, kad AoA jutiklių dubliavimas jau yra taikomas „737 MAX“ lėktuvuose, tačiau taip nėra. Šiandien skraidantis „737 MAX“ turi du nedubliuojamus AoA jutiklius, visai kaip ir „737-100“ 1960-aisiais“, – teigė prof. A.Avižienis.

Profesorius tikina, kad minėtą FAA galutinio sprendimo dokumentą būtina pataisyti – pašalinti klaidą ir papildyti jį pastabomis, nurodytomis JATR ataskaitoje. Konferencijoje mokslininkas išsamiai pristatė priežastis, lėmusias abi „Boeing 737 MAX“ katastrofas, ir aptarė FAA galutinį sprendimą. Prof. A.Avižienis pakvietė konferencijoje dalyvauti ir „Boeing“ atstovus, suteikdamas jiems galimybę atsakyti į pastabas, tačiau kompanija į jo kvietimą neatsiliepė.

Įspūdinga karjera

Algirdas Antanas Avižienis (gim. 1932 m. Kaune) yra aktyvus, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, kurio patobulinta klaidoms atsparių kompiuterių architektūra šiandien plačiai taikoma visame pasaulyje. Jo koncepciniai brėžiniai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje pasitaisantį kompiuterį STAR, kurio principai iki šiol taikomi NASA erdvėlaiviuose, keleiviniuose lėktuvuose, atominiuose reaktoriuose, Žemės palydovuose ir t.t.

Lietuvoje A.Avižienis žymiai prisidėjo prie VDU atkūrimo, kuriam jis vadovavo 1990–1993 m. Profesoriaus dėka VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, kuriame įdiegta liberali, vakarietiškais principais grįsta mokslo ir studijų sistema. VDU garbės profesoriaus vardas A.Avižieniui suteiktas 1994 m. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2012 m. birželio pabaigoje prof. A.Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Gyvendamas JAV, prof. A.Avižienis buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys, 1967 m. suorganizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. Ilinojaus valstijos universitete jis įgijo bakalauro, magistro ir daktaro (1960 m.) laipsnius. 1972 m. Kalifornijos universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. A.Avižienis yra apdovanotas garbės medaliu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) aukščiausiu garbės ženklu – Sidabro šerdimi. Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje 1985 m. profesoriui suteikė garbės daktaro vardą.

Prof. A.Avižienis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) narys, vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro garbės direktorius, VDU Atkūrimo tarybos garbės narys.

2012 m. prof. A.Avižieniui JAV buvo įteiktas prestižinis Eckerto-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką, Jeano-Claude Laprie kompiuterinių sistemų patikimumo apdovanojimas. Kaune mokslininkas už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo apdovanotas pirmojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.