Renginio dalyviai tikina, kad šį festivalį lydi išties ypatingi papročiai, kurie neretai nustebina ir visko mačiusius. Todėl bravoro komanda geriausias Miuncheno patirtis jau trečius metus atveža į Kauną ir rugsėjo pabaigoje kviečia švęsti lietuviškąjį „Oktoberfestą“.

Iniciatoriams dalyvauti uždrausta

Alaus daryklos vadovas Marius Horbačauskas Bavarijos sostinėje vykstančiame „Oktoberfeste“ dalyvavo tris kartus. Pirmąsyk jis į legendinį Miuncheno festivalį nuvyko 2014-aisiais ir, pasak jo, šventė nepakito per visus kitus apsilankymus.

„Tai yra viena „Oktoberfesto“ tradicijų. Jos beveik nekinta nuo pat pradžios, kai 1810-aisiais buvo surengtas pirmasis festivalis. Nesikeičia maistas, renginio simboliais vadinami litriniai bokalai ar palapinės, kuriose susirenka dalyviai. Jų festivalyje būna 15, kiekvienoje telpa apie 10 tūkst. žmonių. Palapinės šventei pastatomos specialiai, o renginiui pasibaigus išardomos. Taigi, atrodo, būtų galima jas išlaikyti. Visgi palapines pastatyti ir išardyti taip pat yra festivalio tradicija“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Partnerių nuotr.

Jį šventėje nustebino ne tik tai. M. Horbačausko teigimu, palapines festivalyje gali turėti tik tie aludariai, kurie įsikūrę Miunchene arba 50 kilometrų spinduliu aplink Bavarijos sostinę.

„Tačiau karaliaus Liudviko, savo vestuvėmis inicijavusio patį „Oktoberfestą“, alaus darykla yra įsikūrusi Kaltenberge. Šis Vokietijos miestelis nuo Miuncheno nutolęs 54 kilometrus. Todėl nepatenka į festivalio aludariams numatytus atstumo apribojimus ir šventėje dalyvauti negali“, – apie vokiškai griežtus renginio papročius kalbėjo bravoro vadovas.

Dėl dėmesio varžosi ir aludariai, ir žirgai

Visas Miunchenas, kol dvi savaites vyksta „Oktoberfestas“, tiesiog ošia. M. Horbačauskas pasakojo, kad žmonės vaikšto pasipuošę nacionaliniais drabužiais ir švenčia iš visos širdies. Jo teigimu, susidomėjimas festivaliu – milžiniškas: renginyje kasmet apsilanko iki 6 mln. svečių iš viso pasaulio, todėl stalą palapinėje reikia rezervuoti daugiau nei prieš pusmetį.

„Tik tada galėsi patogiai įsitaisyti rugsėjo pabaigoje vykstančioje šventėje. Antraip už rezervaciją jau vykstant festivaliui teks pakloti iki 3 tūkst. eurų ir į šią kainą net nebus įskaičiuotas maistas. Tačiau laiku pasiruošti šventei, joje dalyvauti tikrai verta. Kiekvienoje palapinėje groja orkestras, pradžioje ramiau ir tyliau, o vėliau linksmybės taip įsisiūbuoja, kad žmonės ima šokti ant stalų. Tai vyksta ne veltui. Palapinėse tiek mažai vietos, kad šokiams lieka tik suolai arba stalai“, – šypsojosi M. Horbačauskas.

Tačiau laiku pasiruošti šventei, joje dalyvauti tikrai verta. Kiekvienoje palapinėje groja orkestras, pradžioje ramiau ir tyliau, o vėliau linksmybės taip įsisiūbuoja, kad žmonės ima šokti ant stalų.

Paklaustas, ką skanauja festivalio dalyviai, jis tikino, kad dažniausiai valgomos tradicinės „Bratwurst“ dešrelės, ketvirtis arba pusė viščiuko. Šio maisto kiekiai irgi įspūdingi. Anot M. Horbačausko, šventės svečiai kasmet suvalgo apie 32 tūkst. kilogramų šių vokiškų veršienos dešrelių. Tiek sveria trys senosios kartos troleibusai kartu sudėjus.

„Oktoberfesto“ įspūdžiai ilgam įstrigo ir bravoro rinkodaros projektų vadovei Neringai Antanaitienei, kuri šventėje lankėsi du kartus. Jos teigimu, renginio atmosfera lankytojus sužavi jau nuo pat festivalio pradžios.

„Šventė prasideda aludarių paradu. Į „Oktoberfesto“ teritoriją jie įvažiuoja išpuoštomis karietomis, kurias traukia padabinti žirgai. Aludariai dėvi tautinius drabužius, varžosi, kurių pasirodymas labiau sužavės publiką. Jie taip pat karietose atveža medines gėrimų statines, eitynes lydi orkestrai. Todėl vaizdas – neapsakomas. Dar viena svarbi šios šventės dalis – atrakcionai. Jų yra įvairių, tad žmonės gali pasilinksminti ir prasiblaškyti ir šitaip“, – pasakojo N. Antanaitienė.

Gėrimai ragaujami tik po ceremonijos

Nuotaika festivalyje, prisiminė N. Antanaitienė, vyrauja labai pozityvi, dalyviai būna nusiteikę ypač geranoriškai. Jai šventėje nėra tekę matyti jokių konfliktų – renginio svečiai visuomet linksmi, draugiški.

„Stebina ir jau legendinėmis tapusios festivalio padavėjos. Jos sugeba atnešti ir po dešimt maisto lėkščių ant vieno padėklo ar abiejose rankose išlaikyti dvylika litrinių bokalų. Tai daro moterys, todėl jų ištvermė ir jėga stebina. Apskritai lankytojų aptarnavimas yra labai gerai organizuotas – viskas vyksta sklandžiai, operatyviai. Virtuvės, padavėjų darbas sustyguotas nepriekaištingai“, – teigė pašnekovė.

Partnerių nuotr.

Bravoro aludaris Petras Sadovskis, kuris dalyvavo net penkiose „Oktoberfesto“ šventėse, pirmąkart į festivalį nuvyko 2001-aisiais, dar studijuodamas aludarystę Vokietijoje.

„Šventė prasideda vidurdienį, kai Miuncheno meras iškilmingai atidaro pirmąją gėrimų statinę. Šis procesas įspūdingas. Statinei atidaryti naudojamas medinis plaktukas, kuris iššauna kylį, įkišant čiaupą. Taigi būna, kad gėrimai išsilieja, aptaško dalyvius. Tačiau tai padaryti iš pirmo karto pavyksta ne visada. Todėl sakoma, jei statinė atidaroma iškart, šventė bus pavykusi. Labai įdomus prietaras“, – teigė P. Sadovskis.

Anot jo, po atidarymo pirmoji statinė drauge su kitomis išpilstoma visose palapinėse. Jose svečių laukiama jau nuo ryto, tačiau iki 12 val., kai įvyksta minėta ceremonija, tradicinių gėrimų nepatiekiama.

„Šiai šventei aludariai verda specialius, tradicinius „Oktoberfesto“ gėrimus. Kai kurie aludariai priima ir išskirtinius išpilstymo sprendimus, pavyzdžiui, vienas „Oktoberfesto“ dalyvių gėrimus brandina ąžuolinėse statinėse. Taip skonis ir aromatas tampa išties unikalūs“, – pasakojo P. Sadovskis.

Šias Miuncheno festivalio patirtis ir tradicijas bravoro aludariai atveža ir į Kauną. Čia net dvi dienas, rugsėjo 23-iąją ir 24-ąją, jau trečiąsyk vyks „Volfas Engelman“ organizuojamas lietuviškasis „Oktoberfestas“, kuriame galės dalyvauti asmenys nuo 20 metų. Šventei verdami specialūs gėrimai, bus atrakcionų, vokiškos tradicinės muzikos, skanaus maisto, nacionaliniais drabužiais pasipuošusių dalyvių. Todėl atgaivintame istoriniame aludarystės kvartale šventės rengėjai kviečia mėgautis geriausiomis „Oktoberfesto“ tradicijomis, kurias įkvėpė legendinis, vienintelis ir nepakartojamas Miuncheno festivalis.