Akcija Briuselyje

LŽŪT nariai pasakojo, jog centrinė Europos valdžia eilę metų ignoruoja Lietuvos ūkininkus ir jiems moka mažesnes tiesiogines išmokas, nors reikalavimai visoje sąjungoje yra vienodi. Dėl šios priežasties yra sudėtinga konkuruoti bendroje rinkoje.

Siekiant atkreipti dėmesį, prieš maždaug savaitę Briuselyje šalies ūkininkai surengė protesto akciją. Organizatoriai tikino, kad ji tikrai pavyko.

„Džiaugiamės, kad mūsų akcija Briuselyje pavyko. Tai – gausiausia Baltijos šalių ūkininkų akcija, kuri iki tol vyko. Į mūsų problemas, kad Baltijos šalių ūkininkai yra eilę metų diskriminuojami, dėmesį atkreipė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaida. Mes ES nariais esame jau 16 metų, tačiau vis dar laikomi antrarūšiais, negauname tokių pat sąlygų, kurias turi kitos ES šalys, dėl to tampame nekonkurencingi“, – dėstė LŽŪT pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Aušrys Macijauskas/Aliaus Koroliovo nuotr.

„Kai mes stojome į ES, sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad 2013 metais turime pasiekti išmokų vidurkį, tačiau viskas taip ir liko. Tada vadovų taryba atidėjo du kartus, bet niekas nepasikeitė. Mus apgaudinėja. Turi būti ir mūsų politikų politiniai sprendimai, tada ir ES rimčiau į tai žiūrės“, – pažymėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis.

Organizatorių teigimu, akcija buvo tarsi palaikymas Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris tuo metu Briuselyje, vadovų taryboje, derėjosi būtent dėl geresnių sąlygų Lietuvai skirstant ES biudžetą.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Kovos iki galo

Ūkininkų ir žemdirbių asociacijų atstovai teigė, kad planuojama rengti dar ir kitas akcijas, kuriomis bus siekiama dar kartą atkreipti dėmesį į vyraujančią nelygybę. Neatmetama, jog prie kitų protesto akcijų prisijungs kitų ES šalių ūkininkai.

„Kadangi vadovai praėjusį kartą nieko nesutarė, derybos prasidės iš naujo, tad kova dėl didesnių išmokų toliau tęsis iki liepos 1-osios, kai Vokietija pradės pirmininkauti ES. Žinoma, Vokietija nenorės užsikrauti tokios naštos ant savo pečių, tad tikimės, jog sprendimas bus priimtas anksčiau. Lietuvos žemės ūkio taryba visada bus tos kovos smaigalyje, nes taip ilgiau tęstis nebegali“, – savo poziciją pateikė LŽŪT pirmininkas.

Jis sakė, kad tarybos nariai dalyvaus visose organizuojamose akcijose tam, kad jų balsas būtų kuo garsiau girdimas. Rezgamos mintys net traktoriais judėti iki pat Briuselio, kuomet pakeliui prisijungs vis kitų šalių ūkininkai. Planuojama kitą savaitę susitikti su kitų šalių žemės ūkio atstovais bei susidėlioti pagrindines kitos protesto akcijos gaires.

Atėjo laikas, kai reikia padėti tašką ir baigti manipuliacijas dėl išmokų.

„Bendradarbiaujant ne tik su Baltijos šalių, bet ir kitų, tokių kaip Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ūkininkais bus planuojamos įvairios akcijos. Kitos šalys taip pat supranta, jog jei visiems yra vienodi reikalavimai, turi būti skiriamos ir vienodos išmokos“, – sakė A.Macijauskas.

„Mes esame tokiame pakilime, tad tikrai atėjo laikas, kai reikia padėti tašką ir baigti manipuliacijas dėl išmokų“, – įsiterpė kiti LŽŪT nariai.

Ūkiai traukiasi

LŽŪT pirmininkas pabrėžė, jog mažesnių išmokų problemą pajautė ne tik šalies ūkininkai, bet ir vartotojai, mat ant prekystalių vis dažniau patiekiama iš kitų šalių atvežama produkcija. Lietuvos ūkininkai nebūtų pajėgūs užtikrinti nenutrūkstamo maisto tiekimo, jie būtų neleista produktų atsivežti iš kitur.

„Prekių lentynose užsienio produkcija vis labiau iš rinkos išstumia lietuviškąją. Prieš 10-15 metų prekybos centruose sunkiai būtumėte radę itališko pieno, o dabar jo yra. Tai rodo, kad mūsų gamyba mažėja. Keista, kad šalies politikai į tai nereaguoja, nors mes mušame varpais sakydami, kad mes dabar pasigaminame tik 30 proc. mėsos, o pinigus uždirbame kitų šalių ūkininkams“, – dėstė A.Macijauskas.

Aliaus Koroliovo nuotr.

Jis nurodė, kad jei šalis ūkis gamintų daugiau, nesijaustų tokių kainų svyravimų, jei kažkur pasaulyje tektų uždaryti ūkius. „Mes neapsirūpiname savais produktais. Tai yra skandalinga situacija. Visos ES šalys ne tik sau pasigamina, bet ir eksportuoja į kitas, o mes negalime net sau užsiauginti būtent dėl nelygios konkurencijos“, – teigė LŽŪT pirmininkas.