Mirčių daugėja

Faktas: mirčių Kaune daugėja. Tai rodo redakcijai pateikta statistika.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Vainetos Munderzbakienės duomenimis, mirčių pastaraisiais mėnesiais fiksuojama daugiau nei tuo pačiu praėjusių ir užpraeitų metų laikotarpiu.

Antai 2019 m. rugsėjo mėnesį Kauno mieste fiksuotos 284 mirtys, 2020 m. rugsėjį – 305, o 2021 m. rugsėjį – 376 mirtys.

2019 m. spalį Kaune mirė 318 žmonių, 2020 m. spalį – 361, o šių metų spalį – 407 žmonės.

Daugėja ir biurų

Laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių vadovai patikino: šarvojimo salių trūkumo Kaune nėra.

"Užsakymų kiekis panašus kaip ir visada – reikšmingo padidėjimo tikrai nefiksuojame. Tiesa, gana intensyvus laikotarpis buvo praėjusį gruodį, tačiau kalbėti apie perkrovas, manau, nėra jokio pagrindo. Išmokome sklandžiai dirbti šiek tiek didesniais krūviais, be to, Kaune daugėja laidojimo paslaugas teikiančių įmonių", – paaiškino bendrovės "Liūdesys" vadovas Marijus Sadauskas.

Apie padidėjusį darbo krūvį ir kartais vėluojančias paslaugas užsiminė tik Lietuvos krematoriumo vadovas Bernardas Vilkelis.

"Aptarnaujame visus besikreipiančius klientus, tačiau ne visada galime pasiūlyti laiką tą pačią dieną. Su tokiomis situacijomis buvome susidūrę pirmojo ir antrojo karantinų metu, dabar taip pat kremaciją atliekame per dvi tris paras. Per tą laiką žmonės organizuoja laidotuves, artimiausieji atsisveikina su velioniu karste", – sakė Kėdainiuose veikiančio Lietuvos krematoriumo vadovas.

Greičiau ir pigiau

Laidojimo biurų darbuotojai atkreipė dėmesį, kad laidojimo paslaugos tampa dinamiškesnės. Tokių tendencijų priežastis – besikeičiantis gyventojų požiūris ir besiformuojančios naujos tradicijos.

"Šarvojimo tradicijos traukiasi į praeitį, po truputėlį nyksta. Šarvoti renkasi vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni – tik kremuoti, kad viskas vyktų greičiau ir paprasčiau, kad mažiau būtų tų slegiančių ir gniuždančių emocijų, kurių per laidotuves ir taip pakanka. Be to, kremuotų palaikų laidojimas yra pigesnis dėl mažesnės kapo duobės ir kitų faktorių", – pabrėžė M.Sadauskas.

Lietuvos krematoriumo vadovas B.Vilkelis pateikė kelerių pastarųjų metų kremavimo statistiką, atspindinčią augančią kremavimo paslaugos paklausą.

Kėdainiuose esančiame Lietuvos krematoriume 2018 m. pirmą ketvirtį kremuota 990 palaikų, antrą – 861, trečią – 852. Ketvirtą ketvirtį – 1 101. 2019 m. pirmą ketvirtį – 1 281, antrą – 1 102, trečią – 1 196, ketvirtą ketvirtį – 1 323. 2020 m. pirmą ketvirtį – 1 667, antrą – 2 308, trečią – 1 738, ketvirtą – 1652. 2021 m. pirmą ketvirtį – 2 475, antrą – 2 083, trečią – 2 042.

Didins pajėgumus

Atsižvelgiant į abejonių nekeliančias tendencijas, Lietuvos krematoriume planuojama papildoma – trečioji kremavimo linija.

"Ši linija leis per metus kremuoti papildomai 5 tūkst. velionių – pridėjus dabar turimus pajėgumus, iš viso galėtume kremuoti iki 15 tūkst." – paaiškino B.Vilkelis.

Lietuvos krematoriume 2019 m. buvo kremuota beveik 12 proc. visų mirusiųjų Lietuvoje, pernai – 17 proc., šiemet naujausiais duomenimis – kiek daugiau nei 19 proc. Lietuvos gyventojai artimųjų palaikus kremuoja ir Latvijoje bei Lenkijoje.

"Tikime, kad kremavimas ir toliau populiarės, taps pagrindiniu laidojimo būdu. Tai lems kartų kaita, liberalėjanti visuomenė, rūpinimasis aplinkosauga ir ekologija", – dalijosi pastebėjimais B.Vilkelis.