Daugelio laimės užsienyje ieškoti panūdusių lietuvių taikiklyje viena  populiariausių krypčių tebėra Londonas. Vis dėlto yra tautiečių, kurie sunkiu ir atkakliu darbu savo "Londoną" susikuria čia, namuose. Vienos tokių sėkmės istorijų autoriai – grupė jaunų kauniečių, neseniai atidarę kepsnių restoraną "Grill London".

Angliškas užeigas primenantis interjeras, rami muzika ir kepsniai – taip trumpai galima apibūdinti naujame istorinio stiliaus pastatų komplekse, prekybos miestelyje "Urmas", įsikūrusį restoraną.

Nors restoranas veikia vos mėnesį, per pietus virtuvė ir padavėjai vos spėja suktis, o ir kitu laiku norinčiųjų skaniai pavalgyti ir maloniai praleisti laiką netrūksta. Tai yra naujausias ir, atrodo, dar vienas sėkmingas, bet ne paskutinis jaunų kauniečių verslas.

"Verslą restorano savininkai pradėjo prieš pat krizę. Ėmė paskolas iš banko, įrangą pirko pačiomis didžiausiomis kainomis, nes tuo metu buvo ekonomikos pakilimas. Nepaisant to, jiems pavyko išgyventi ir plėstis, sukurti kitus verslus, ne tik viešojo maitinimo. O pradėjo nuo mažytės kavinės, kurioje patys dirbo visus darbus. Taip, jiems buvo labai sunku. Tačiau išbandymai užgrūdino, todėl dabar dirbti atrodo gana lengva", – pasakojo restorano rinkodaros vadovė Vaida Venslavičiūtė.

Pasak jos, minčių važiuoti į užsienį nebuvo. "Manau, kad dirbant tiek, kiek dauguma emigrantų užsienyje, ir čia galima susikurti panašią gerovę. Tačiau tikriausiai tam trukdo psichologinės priežastys?" – svarstė V.Venslavičiūtė.

"Iš tiesų kitoje aplinkoje, kitoje šalyje daugeliui žmonių lengviau griebtis bet kokio darbo, dirbti ilgai ir sunkiai. Daugelis jų savo įprastoje aplinkoje to nedarytų. Priežastys – kelios. Pirmiausia, žmonės bijo aplinkinių reakcijos, ypač jei yra iš aukštesnio visuomenės sluoksnio. Kaip aš, su aukštuoju, arba mokytojų, inteligentų vaikas ar buvęs vadybininkas, biuro darbuotojas, dabar imsiuosi dirbti statybose, remontuoti automobilius ar kepti bandeles? Žmonėms tai atrodo žingsnis atgal, jiems dėl to gėda", – pastebi psichologas Robertas Petruškevičius.

Kita svarbi priežastis – ryšiai su aplinkiniais ir susiklosčiusi rutina. "Dažnai čia yra draugai, šeima, vaikai, kiti artimieji. Jiems reikia skirti laiko, reikia atlikti namų ruošos darbus, reikia su kažkuo susitikti, įdomu kur nors nueiti. Jei nėra mirtino reikalo, jei badas į akis dar nežvelgia, tai kaip prisiimti papildomų veiklų aukojant bendravimą?" – analizuoja R. Petruškevičius.
Išvažiavus į užsienį, dažniausiai šių dalykų nebelieka arba jų yra gerokai mažiau, todėl galima koncentruotis tik į darbą ir tikslą – užsidirbti kuo daugiau pinigų. Būtent aiškaus tikslo turėjimas ir laikotarpio nusistatymas – dar dvi priežastys, žmones stumiančios į priekį užsienyje.

"Juk dauguma išvažiuodami kaip galvoja? Išvažiuosiu, užsidirbsiu ir grįšiu. Kai žinai aiškią pabaigą, gali lengviau koncentruotis į tikslą, nes supranti, kad nustatytu laiku viskas pasibaigs ir galėsi gyventi kaip anksčiau. Bet žinome, kad dažnai atsitinka taip, jog sėkmingai kalant pinigus pradedama norėti dar šiek tiek, dar truputį", – pastebi psichologas.