– Kodėl studijuoti mediciną ar odontologiją vis dar laikoma prestižo reikalu?

– Pirmiausia tai rodo skaičiai – apie 930 Lietuvos abiturientų (iš jų 290 patenka į valstybės finansuojamas vietas) šiemet pasirinko pirmu pageidavimu studijuoti valstybės medicinos mokslus valstybės finansuojamose vietose. Odontologijos studijose visai Lietuvai skirta 30 valstybės finansuojamų vietų, į kurias pirmu noru nori studijuoti 280 pretendentų, į farmacijai skirtas 20 vietų veržiasi per 140 abiturientų. Šias ir kitas sveikatos mokslų krypčių grupės programas abiturientai renkasi studijuoti, ir LSMU, ir VU populiarumas – apytikriai vienodas. Įvertinus, kad konkursai į šias ir kitas sveikatos mokslų programas yra labai dideli, tikėtina, kad negavusiems valstybės finansuojamų vietų reiks pasirinkti valstybės nefinansuojamas vietas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas metu šiose programose valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose besirengiančius studijuoti abiturientus priima turėdamas studijų vietų „lubas“. Daliai studentų gali būti atsiųstas pasiūlymas, kuris buvo įrašytas trečiu, ketvirtu ar net tolesniu pageidavimu. Bet kartu dera atkreipti dėmesį ir į tai, kad šie metai – išskirtiniai, daug medicinos atsirado kasdieniniame Lietuvos (žinoma, viso pasaulio) žmonių gyvenime. Dėl tos pačios pandemijos pasunkėjo migracija, tad jaunimui išvažiuoti studijuoti į užsienį šįmet ne taip lengva kaip ankstesniais metais. Kitą vertus, Lietuvoje tos medicinos ( taip pat ir veterinarinės medicinos) studijos tokios pat geros, kaip kitų pasaulio šalių universitetuose. Gabūs vaikai renkasi studijuoti ne tik mediciną, bet ir teisę, psichologiją, ir tai iš tikrųjų yra tam tikras prestižo reikalas. Pajutome, kad po karantino populiaresnės tampa ir kitos sveikatos mokslų programos – slauga, akušerija, kineziterapija, ergoterapija, burnos higiena. Visuomenė turbūt pajuto, kad ne tik gydytojai yra svarbūs sveikatos apsaugos sistemoje.

– Ar didelę įtaką COVID-19 pandemija turi universiteto, be jokios abejonės, labiausiai už visus kitus susijusio su žmonių sveikatos apsauga, gyvenime, ir kokias išvadas galite iš to pasidaryti?

– Tikėtina, kad nuotolinis mokymas, kurio imtis visus privertė pandemija, išliks. Bet įprastinio studijų proceso jis visur pakeisti negali. Mūsų universitetas turi modernią infrastruktūrą, ruošiamės išlaikyti reikiamą studijų ir praktinių mokymų kokybę. Žinoma, tai bus atitinkamai pasirūpinus asmens apsaugos priemonėmis ir visu tuo, kas būtina saugant tiek studentus, tiek personalą nuo infekcijos.

Kas tik bus įmanoma, ir šiais mokslo metais bus organizuojama nuotoliniu būdu. Tai, ką galima padaryti, studijuoti ne įprastinėje ligoninėje, yra nesudėtinga atlikti vadinamojoje simuliacijos ligoninėje. Orientuodamiesi į ateitį, planuotume įgyvendinti (jei tam būtų pritarta) modulinių ligoninių, skirtų ekstremalioms situacijoms suvaldyti /ir simuliacijos/ klinikinių mokymų centro projektą. Taikos metu tokios ligoninės pasitarnauja mokymui, ekstremalių situacijų metu jose gydytojai su rezidentais, studentais gali pradėti teikti ligoniams pagalbą.

Pirmoji pandemijos banga parodė, kad studentų galimybės iki tol nebuvo panaudotos. Jei reikėtų rudenį ar žiemą gydytojams papildomų pajėgumų, jaunimas jau būtų parengtas dirbti, nes pamokas išmokome ir būtume pasirengę.

Kęstutis Petrikonis/LSMU nuotr.

– Tačiau iki karantino pradžios ne vienerius metus buvo tvirtinama, kad Lietuvoje per daug parengiama gydytojų, negi daug jų „išsilakstė po šalis plačiąsias“ ir savos gimtinės ligonius apleido?

– Ne tiek daug ir išsilakstė, kad nebūtų užtikrintas normalus darbas ligoninėse ar poliklinikose. Bet karantinas viską sujaukė. Vos prireikė vienoje ar kitoje įstaigoje izoliuotis daliai arba visiems medikams, ten tikrai pritrūko dirbančiųjų. Pagaliau ne vien tokia pandemija gali išauginti medicinos specialistų poreikį. Gali būti biologinė, cheminė ar fizinė atakos, ir būtų daug sužeistų, nukentėjusiųjų, kuriems prireiktų pagalbos. Todėl modulinė ligoninė praverstų ne tik per pandemiją.

Kita vertus, būtent pastarieji pasaulyje besitęsiančios pandemijos mėnesiai parodė, kad mūsų šalies ligoninėse infrastruktūra – labai skirtinga. Įsitikinome, jei būtų tam tikri standartai, tai atėjęs laikinai talkinti personalui naujas medikas lengvai galėtų įsilieti į procesą be papildomo apmokymo. Deja, kol kas ligoninėje įdiegta daugybės tipų visokių aparatų, ir naujokui juos įvaldyti ne iš karto sekasi. Universitetas irgi stengsis siekti didesnio standartizavimo, kad darbas gydant, gelbėjant žmones, saugant jų sveikatą, netolimoje ateityje būtų dar sklandesnis.

– Kokias idėjas ateičiai dar padiktavo dabartinis, sakyčiau, ne tik medikams, įtemptas laikotarpis?

– Visuomenės sveikatos specialistams daugiau reikia epidemiologinių kompetencijų. Apskritai, esu įsitikinęs, kad ir pačiai visuomenės sveikatos sričiai būtinos rimtesnės permainos. Neabejoju, kad ateityje visuomenės sveikatos specialisto vieta bus kitokia. Svarbu regionuose turėti tam tikrus prognozuotojus, vietoje (savivaldybėse) turėtų būti daugiau atsakingų, o ne tik „iš viršaus“ laukiančių nurodymų, patvirtinimų, leidimų specialistų. Ekstremali situacija parodė: ne viskas turi eiti į ministeriją, reikia ir lokalių sprendimų, daugiau savarankiškumo ir atsakomybės.

– Ar pandemija nesukėlė „atvirkštinio efekto“ – tikriausiai ir užsieniečiai, kurie gal siejo savo viltis su studijomis Lietuvoje, dabar apsigalvojo ir į LSMU neatvyks?

– Visų būsimųjų mūsų studentų skaičiai šiais mokslo metais turėtų išlikti be galimo „nubyrėjimo“. Iš viso turėsime apie 1000 pirmakursių, pasirinkusių bakalaurų ir vientisąsias studijas, apie 250 magistrų ir dar kelis šimtus jaunų žmonių – iš užsienio. Tiksliai, kiek jų realiai bus, dar negaliu pasakyti. Dalis užsieniečių gal ir neatvyks į universitetą rugsėjį, tačiau pradės studijas nuotoliniu būdu. Beje, universitetas įsipareigoja užtikrinti tų, kurie pas mus studijuos, saviizoliaciją atvykus į Lietuvą. Kaip priklauso – 14 dienų.

Užsieniečių susidomėjimas studijomis LSMU išliko toks pats, į kai kurias tradicines studijų programas stojančiųjų netgi padaugėjo. Kiekvienas užsienietis laiko stojamuosius egzaminus ir dalyvauja interviu. Dar galiu pridurti, kad dalis mūsų vyresnių kursų studentų, ne Lietuvos piliečių, karantino laikotarpiu į savo šalis nebuvo išvykę. Kai kurie netgi Lietuvoje susirado darbus ir laukia tolesnių studijų.

Pernai minėjote šimtmetį nuo tos dienos, kai gruodžio 2-ąją Švietimo ministerija patvirtino Aukštųjų medicinos kursų veiklą. Tų pačių metų sausio 27 dieną Aukštieji medicinos kursai tapo įsteigtų Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Jis gyvavo iki 1922-ųjų, kai buvo atidarytas Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas. Paskui įkurta savarankiška aukštoji mokykla, per dešimtmečius ne kartą keitė savo vardą, kol prieš dešimtmetį susijungė su Veterinarijos universitetu ir tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. O šiemet LSMU pirmą kartą atsidūrė (pagal Pasaulio universitetų reitingą „QS World University Rankings by Subject 2020) tarp 550 geriausių universitetų, vykdančių medicinos studijas. Jei trumpai, kas lėmė universitetui tokį pripažinimą?

Pirmoji pandemijos banga parodė, kad studentų galimybės iki tol nebuvo panaudotos.

Stabilus ir kryptingas darbas kasdien, žinant tikslus ir siekiant kuo geriau juos įgyvendinti. Tarp kitko, pernai prestižinis pasaulio aukštųjų mokyklų reitingas QS, vertinęs kylančias Europos ir Azijos aukštąsias mokyklas, pripažino, jog LSMU atsidūrė tarp 31 proc. geriausių regione. Pagal studentų ir dėstytojų santykį LSMU įvertintas geriausiai iš visų regiono universitetų. Mūsų universitetas yra pelnęs apdovanojimą JAV už parengtą Gyvensenos medicinos studijų programą bei universiteto pasiekimus šioje srityje. Sulaukėme ir daugiau panašių tarptautinių įvertinimų.

Pagal parengtą naująjį LSMU strateginės plėtros planą, studijų srities rezultatų viliamasi sulaukti anksčiau nei po 5 metų. Tikime, kad modernizuojant studijų procesą, įsisiūbuos dėstytojų edukacijos procesas, grįžtamojo ryšio metodikomis paremta kokybės valdymo sistema, plėsis tarptautiškumas.

Vienas iš LSMU moto: Docendo discimus (liet. Mokydami mokomės). Esu įsitinęs, kad tai gali padėti keisti sveikatos apsaugos sistemos aplinką. Geri dėstytojai, gydytojai – geresnė ir sveikatos priežiūra.

– Neabejotina, joks koronavirusas nesudrums mokslo metų pradžios džiugios nuotaikos, ir kada švęsite?

– Mokslo metus pradėsime kaip visuomet, rugsėjo 1-ąją. Tačiau mūsų tradicinė šventinė eisena iki Rotušės aikštės per Kauno centrą ir Senamiestį vyks rugsėjo 11-ąją. Kai prie visų švenčiančiųjų Rugsėjo 1-ąją LSMU studentų bei dėstytojų galės prisijungti šiemetiniai pirmakursiai, kuriems mokslo metų pradžia dėl pandemijos, kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kiek pavėlinta.