Nuo šio kovo Laimutės Stankūnaitės interesams atstovauja vienas garsiausių Kauno advokatų Gintaras Černiauskas. Jis neatskleidžia, koks atlygis buvo suderėtas ir tvirtina, kad šios bylos ėmėsi matydamas neteisybę, kurią esą patiria jo klientė.

– Kaip ši byla atkeliavo iki Jūsų?

– Advokatu dirbu nuo 1995 metų, todėl didelė dalis mano klientų ateina pagal kitų klientų rekomendacijas. Kažkas, matyt, mane rekomendavo ir L.Stankūnaitei.

– Jūsų paslaugos ne visiems prieinamos. Kaip tai pavyko L.Stankūnaitei?

– Nemanau, kad esu geriausiais ar brangiausias – niekas nesuskaičiavo, kas kiek uždirba, kokius honorarus gauna. Taip, teisinės paslaugos yra mokamos ir esame sutarę, kiek ji galės mokėti. Tai susitarimo dalis, kuri neviešinama, bet ji tenkina abi puses. Už tuos pinigus galiu atlikti savo funkcijas, o ji – pasinaudoti paslaugomis.

– Ar ne būtų geriau palaukti, kol bus išnagrinėta pedofilijos byla? Dabar kyla klausimų, ar ne specialiai skubama išspręsti šį globos klausimą, kad nuo bylos į šalį būtų nustumta N.Venckienė. Savo ruožtu kaltinimų išvengtų ir L.Stankūnaitė?

– Nors pasaulyje įtvirtina nekaltumo prezumpcija, kai kaltę turi įrodinėti ne kaltinamasis, o kaltintojas, pas mus vyrauja kaltumo prezumpcija. Jei tik yra kokios nors abejonės, iškart pasmerkiame žmogų. Nemažai daliai žmonių būtų priimtinas ir linčo teismas didelėje aikštėje.

Iš L.Stankūnaitės vaikas atimtas šmeižto pagrindu, jokių įrodymų prieš ją nėra. Ji nėra proceso dalyvis velionių Drąsiaus Kedžio bei Andriaus Ūso bylose.

– Ką manote apie psichologų išvadas, kurios mini susilpnėjusį ryšį tarp L.Stankūnaitės ir jos dukros? Ar tai neapsunkina jų bendravimo?

– Lengva ką nors įteigti vaikui, nes jam sunku atsirinkti, kas yra tiesa, o kas melas. Mergaitė apie ketverius metus gyveno aplinkoje, kuri nevengė neigiamų atsiliepimų apie jos mamą.

– Tačiau kaip paaiškinti tuos D.Kedžio darytus vaizdo įrašus, kur mergaitė pasakoja savo kraupią patirtį?

– Tam tikro amžiaus vaikai labai imlūs daugeliui dalykui. Pavyzdžiui, mano dukra, kai buvo penkerių metų, iš atminties padainuodavo angliškas dainas, nors tos kalbos nemokėjo. Ir šiuo atveju, gali būti, kad vaikas atsitiktinai pamatė, ką veikia suaugusieji: gal tai buvo tikrovėje, o gal per televiziją.

– Ar teismas, priimdamas nutartį dėl mergaitės gyvenamos vietos, neturėjo atsižvelgti į sudėtingą situaciją, juk nėra paprasta atkurti visavertį vaiko ir motinos ryšį?

– Koks gali būti ryšio atnaujinimas, jei vaikas auga aplinkoje, kurioje formuojama neigiama nuomonė apie mamą? Ten viskas daroma, kad vaikas vis labiau toltų nuo motinos emociškai ir fiziškai.

– Kodėl L.Stankūnaitė į pasimatymus su dukra šią savaitę važinėjo lydyma ir anstolės atstovės?

– Anstolės reikėjo tam, kad būtų fiksuojama, jeigu L.Stankūnaitės neįsileistų į N.Venckienės namus ar kitaip trukdytų bendrauti su mergaite.

Teismas dabar, ko gero, supranta, kad reikėjo tiksliai ir aiškiai pasakyti, kur turi vykti pasimatymai.

– Kaip prognozuotumėte tolesnę šios globos bylos eigą?

– Viskas priklausys nuo anstolės veiksmų. Jie ji bus ryžtinga ir principinga, teismo sprendimas bus įvykdytas. Jei to nebus pasiekta, kreipsimės į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo prieš N.Venckienę, kuri nevykdo teismo sprendimo. Tėvo neturintis vaikas privalo augti su motina.