Pasirinko teatro sceną
Kaunietė Živilė niekada nemanė, kad jos vyriausias sūnus kitoks nei kiti bendraamžiai. Tiesa, pastebėjo, kad Majus Motiejus drąsiai bendrauja su svetimais žmonėmis, todėl kai vos kelerių darželinukas pareiškė užsirašęs į dramos būrelį, mama smarkiai nenustebo.
Šiek tiek suglumo tik per išleistuves, kai iš būrelio vadovės išgirdo klausimą, ar būsimas pirmokas nežada tęsti pamokų.
„Turiu daug vaikų, bet jūsiškis išskirtinis. Jis turi talentą“, – išgirdusi šiuos žodžius Živilė akimis permetė senus vaizdo įrašus, kurie neleido abejoti būrelio vadovės įžvalgomis. Rugsėjo 1-ąją atvėręs pirmos klasės duris, jau netrukus berniukas pasibeldė į dar vienas – teatro mokyklėlės „Mano teatras“ duris. Čia, kartu su patyrusiais aktoriais Inesa Paliulyte, Nijole Lepeškaite, Arnu Ašmonu, Gildu Aleksa moksleivis augo kaip visapusiškai išsilavinusi, kūrybinga asmenybė ir gilino vaidybos meno žinias. Jaunasis aktorius debiutavo spektaklyje „Liūdnas Dievas“. Išaugęs vieną, gavo kitą – žydų berniuko Šmulės vaidmenį. Vėliau debiutavo spektaklyje „Anderseno gatvė“.
„Vaidinau dar ir spektaklyje „Astrida“, buvau Mažyliu“, – šis vaidmuo, anot Majaus Motiejaus Prokopo įsiminė ne tik jam, bet ir mamai. Kad sūnui būtų lengviau mokytis, Živilė skaitydavo Karlsono, o vyresnėlis sūnus – Mažylio tekstus.
„Kažkada esu pamiršęs vieną sakinį, bet svarbiausia tokiose situacijoje nepasimesti“, – jaunasis aktorius demonstravo profesionalų požiūrį.
Suplanavo savo ateitį
Pastebėjusi auklėtinio talentą, būrelio vadovė I. Paliulytė berniuką pasiūlė keliems kino projektams. Kauniečio veidą galima išvysti seriale „Laivės kaina. Disidentai“, amerikiečių filme „LX 2048“, kino juostoje „Pelėdų kalnas“, keliuose reklaminiuose įrašuose.
Didžiausia svajonė? Pagrindinis vaidmuo.
„Labai įdomu pažinti ir palyginti teatro sceną ir filmavimo aikštelę. Atrodo, veiksmas panašus, bet tuo pačiu ir skirtingas. Įdomiausia stebėti, kaip keičiasi aktoriai prieš kamerą ir tada, kai ji išjungiama. Labai įdomu ir į save žiūrėti ekrane. Keistas, bet įdomu“, – paklaustas, ką rinktųsi, jei duotoji akimirka nulemtų ateitį, keturiolikmetis krypo link televizijos. Pastarojoje daugiau veiksmo ir daugiau galimybių.
Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivio ketinimų rimtumu netrukau įsitikinti pati. Nors nuo rudens eis į aštuntą klasę, kaunietis jau žino, ką veiks baigęs vidurinę. Minčių, kad viskas klostytis kitaip, paauglys net neprisileidžia.
„Lietuvos muzikos ir teatro akademija? Ne! Esu nužiūrėjęs karališkąją meno mokyklą Anglijoje. Būčiau laimingas, jei pavyktų ten įstoti, – Majaus Motiejaus akių spindesys neleido abejoti, kad jam tai pavyks, o tada atsivers didžiosios filmavimų aikštelės su pasaulinio garso aktoriais. – Neturiu kažkokio vieno favorito. Man patinka nemažai Holivudo aktorių, o pats aš labai mėgstu veiksmo filmus. Didžiausia svajonė? Pagrindinis vaidmuo.“
Sparnų savo sūnaus svajonėms linkėjo ir mama, dar visai neseniai kalbėjusi, kad šeimos vyresnėlis galvotų apie rimtesnes studijas.
„Majus mokosi tikrai neblogai, galvą turi gerą, todėl ne kartą sakiau, kad galvotų apie ką nors rimtesnio. Galiausiai sutikau ir juokais pasakiau, kad galėtų tapti pirmu lietuviu, kuris laimės Oskarą“, – šypsojosi mama Živilė.
Laurai ant tatamio
Du vardus turintis kaunietis, kaip netrukus paaiškėjo, turi ir dvi aistras. Pirmoji, kaip supratote – vaidyba. Antroji – karatė. Juokais paklausus, ar į rytų kovos menų būrelį berniukas taip pat užsirašė pats, Živilė ir vėl linktelėjo galvą.
„Tiesiog sužinojau, kad jis lankys karatė ir viskas“, – Živilė tikino, kad jai visą laiką patiko kovos menų filosofija ir gebėjimas judesiais sujungti protą, valią ir techniką, todėl sūnaus pasirinkimui neprieštaravo.
Postūmis: pergalės ant tatamio moksleivį motyvuoja eiti toliau./ M. M. Prokopo asmeninio archyvo nuotr.
Paraleliai su dramos pamokomis Majus Motiejus nuo antros klasės pradėjo lankyti tradicinės karatė klubą „Tikslas“ ir siekti aukštumų jau kitokioje scenoje – ant tatamio. „Nepamenu pirmosios treniruotės, tiksliai nepamenu ir pirmų varžybų. Atrodo, kad jos vyko Vilniuje. Tada laimėjau trečią vietą“, – pirmasis trofėjus, pasak moksleivio, atvėrė kelius į didesnes pergales ir naujas patirtis. Antai, praėjusiais metais Majus Motiejus dalyvavo pasaulio čempionate Liubline, Lenkijoje. Tąkart moksleivis grįžo be apdovanojimų, tačiau su geru patirties bagažu.
„Vien jau būti ten buvo neapsakomas džiaugsmas. Susirinko tikrai stiprūs varžovai. Labiausiai išsiskyrė trys vaikai iš Izraelio, jie beveik visas rungtis ir laimėjo“, – kalbėjo kaunietis, savo kolekcijoje turintis baltą, geltoną, oranžinį, žalią ir mėlyną diržus. Kitas žingsnis – rudas diržas ir galimybė patekti į Lietuvos rinktinę.
Moksleivis spėja visur
Kad svajonės realizuotųsi, reikia ne tik didelio noro, bet ir daug darbo, todėl moksleiviui tenka derinti mokslus su teatro mokykla ir karatė treniruotėmis. Veiklos viena kitai nekiša kojos, atvirkščiai – patirtis įgyta karatė treniruočių metu padeda susikaupti scenoje, o teatrališkumas – atsipalaiduoti prieš svarbesnes varžybas.
Dėmesys: Majaus Motiejaus veidas šmėžuoja ne viename filme, seriale ir reklamoje./ M. M. Prokopo asmeninio archyvo nuotr.
„Sunkiausi man būna antradieniai. Po pamokų einu į teatro mokyklą, o po jos tiesiai į karatė treniruotės. Namo grįžtu apie 20.30 val. ir iškart sėdu ruošti namų darbus. Miegoti einu apie 23 val. Nėra lengva, bet man patinka“, – Majus Motiejus patikino, neplanuojantis atsisakyti nei sporto, nei aktorystės. Visgi, dabar jam reikia poilsio. Moksleivis vasarą planuoja skaityti, žaisti futbolą ir krepšinį. Liepos pradžioje jo laukia karatė stovykla.
„Užsikrausiu jėgų rudeniui, – Majus Motiejus prasitarė kol kas apie naujus mokslo metus nenorintis galvoti. – Šiemet prasidėjo fizikos pamokos, kitąmet prasidės chemijos. Bus sunku išmokti periodinę elementų lentelę.“
Naujausi komentarai