Sėkmė iš antro karto

V. Snapkauskienė patikino apie Dalyvaujamąjį biudžetą žinanti nuo jo atsiradimo pradžios Kauno rajone. „Pirmaisiais metais sėkmė neaplankė, bet tuomet supratau, kad, norint laimėti, būtina apie save suburti bendraminčių ratą. Po kelerių metų įkūrėme Mastaičių krašto bendruomenę ir šiais metais vėl pabandėme. Sprendėme problemą, kaip atgaivinti nepelnytai primirštą Kauno rajono pakraštį – Alšėnų seniūniją, jos centrą – Mastaičius, atskleisti, kuo esame patrauklūs ir žavūs. Šį kartą sėkmė nusišypsojo dvigubai. Laimėta ne tik idėja „Pažink Alšėnus“, bet ir padelio aikštelės įrengimas Mastaičiuose“, – džiaugėsi Mastaičių krašto bendruomenės pirmininkė.

Idėjai teikti iš visų projektui siūlomų Kauno rajono savivaldybės erdvių buvo pasirinkta pagrindinė ne tik Mastaičių, bet ir visos seniūnijos bendruomenės susibūrimų ir laisvalaikio leidimo vieta – Mastaičių parkas. „Būna, kad per transporto keliamą triukšmą sunku suprasti pašnekovą, nes parkas ribojasi su valstybiniu keliu, kuriuo, „Via Lietuva“ duomenimis, per parą važiuoja net 11 tūkst. automobilių. Norėjosi bent simboliškai atsiriboti nuo intensyvaus eismo. Kadangi jau nuo anksčiau gerai pažinojau tautodailininkę Jurgitą, paskambinau norėdama pasitarti. Svarstant ir diskutuojant apie idėją, ji nedrąsiai prasitarė, kad gal būtų gražu atsitverti sienelėmis pagal jos karpinius, kuriuos ji sutiktų perleisti dovanai. Man iš karto patiko ši mintis, nes kelias tokias sieneles jau buvau mačiusi Jurgitos kieme“, – pačią pradžią prisiminė V. Snapkauskienė.

Taip žingsnis po žingsnio, dėl įvairių apribojimų tolstant nuo pirminės minties, išsivystė projekto idėjos tikslas – kviesti atrasti ir pažinti Alšėnų seniūniją per meną, kultūrą, dabartį ir praeitį, pritraukti į parką kuo daugiau bendruomenės ir svečių – taip jį dar labiau įveiklinti. Parke šiuo metu jau yra žaidimo kampelis vaikams, keli sporto treniruokliai, lauko teniso stalas. „Taip pat noriu pasidžiaugti, kad vos tik prieš kelias dienas per Nacionalinės mokėjimo agentūros priemonę „Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai“ Mastaičių krašto bendruomenės iniciatyva ir gyventojų pagalba parkas atnaujintas ir pasipildytas devyniais suoliukais ir keliais kitais mažosios infrastruktūros elementais. Dviejų suoliukų vietą pakoregavo noras juos pastatyti taip, kad būtų galima pasigrožėti sienelėmis tiek dieną, tiek saulei nusileidus“, – džiaugėsi veikli moteris.

Transformacija: tautodailininkės karpinių motyvų pagrindu pagamintos „Corten“ plieno sienelės puikiai dera parko aplinkoje. / K. Popovos-Žaldarienės nuotr.

Teko apsišarvuoti kantrybe

Paklausta, kas buvo sunkiausia, su kokiais iššūkiais teko susidurti, V. Snapkauskienė buvo atvira: „Sunkiausia buvo prašyti pagalbos. Toks jausmas – lyg eitum išmaldos. Man tai buvo iššūkis! Bent tris kartus buvau nuleidusi rankas, bet dukros Lėjos netgi įkyriai kategoriškas raginimas eiti kartu rinkti balsų vis stūmė į priekį. Jei ne jos skatinimas, abejoju, ar mus būtų aplankiusi sėkmė. Būtent taip buvo surinkti paskutiniai balsai paskutinėmis balsavimo valandomis, beje, kartu su Jurgitos vyru.“

Jos žodžiais, teko susidurti ir su apsunkinta balsavimo sistema per elektroninius valdžios vartus, išmokti visus variantus, ką daryti tuo atveju, jei sistema neleidžia balsuoti. „Tačiau apsišarvavome kantrybe ir stengėmės visomis išgalėmis, nes noras laimėti buvo begalinis“, – tikino pašnekovė.

Popieriaus karpiniai buvo nuskenuoti, perkelti į kompiuterio failus ir, padedant konstruktoriui, pritaikyti lazeriu pjaustyti ant metalo.

Idėją įgyvendinti menine prasme, pasak V. Snapkauskienės, nebuvo sudėtinga. J. Zinkienė turi daug karpinių ir pateikė juos kaip idėjas sienutėms. Beliko tik suderinti su Kauno rajono savivaldybe ir išrinkti tinkamiausią variantą. Pasak tautodailininkės, buvo apsistota ties tautinių raštų, augalų ir paukščių motyvais.

Popieriaus karpiniai buvo nuskenuoti, perkelti į kompiuterio failus ir, padedant konstruktoriui, pritaikyti lazeriu pjaustyti ant metalo. Darbus atliko UAB „Metallum Novum“.

Beje, projektas – labai šiuolaikiškas: kiekvienos sienelės, dedikuotos konkrečiai įstaigai už geranoriškumą, pagalbą ir bendradarbiavimą, istoriją pasakoja pridėtas QR kodas. Jis supažindina su Alšėnų seniūnijos istorija, tautodailininke, bendruomenėmis ir seniūnijoje įsikūrusiomis įstaigomis: Mastaičių mokykla-daugiafunkciu centru, Lietuvos policijos mokykla, Kauno rajono sporto mokyklos Mastaičių baseinu.

Vaizdas: naujieji parko akcentai vis kitaip atsiskleidžia priklausomai nuo paros meto. / K. Popovos-Žaldarienės nuotr.

Didžiausias įkvėpimo šaltinis

„Tautinių juostų motyvai yra nepaprastai svarbūs siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą, istorijos ir kultūros paveldą. Augalų motyvai – dabartis, laisvė, siekis kurti ir puoselėti savo kraštą, skleisti gėrį ir gerumą. Paukščiai – mūsų ateitis ir gyvenimo prasmė! Simbolis, kad visi esame mylimi ir laukiami sugrįžtant į savo gimtąjį lizdą“, – paaiškino J. Zinkienė.

Būtent Lietuvos gamta – miškai, pievos, paukščiai, gėlės – yra dažniausi tautodailininkės karpinių motyvai. „Gamta yra gražiausias ir didžiausias mano įkvėpimo šaltinis“, – tvirtino pašnekovė.

Jurgita nuo mažens grožėjosi siuvinėtais močiutės rankdarbiais, karpiniais puoštais margučiais, senelio medžio darbais. „Neatitraukdavau akių nuo mamytės kruopščiausių rankdarbių ir piešinių. Karpiniai mane lydėjo nuo pat vaikystės. Gražiausia ir brangiausia vaikystės knyga buvo poezijos rinkinys, iliustruotas Julijos Daniliauskienės karpiniais. Namų sienas puošė mamytės draugės, nepaprasto kruopštumo tautodailininkės Nijolės Rimkienės darbai, kurie mane sužavėjo ir užbūrė. Iki šiol žaviuosi išskirtiniu jos talentu ir karpinių nepaprastumu, kurie ir mane paskatino kurti“, – pasakojo tautodailininkė.

Pirmieji Jurgitos karpinių motyvai buvo augalai, gyvybės medžiai, paukščiai, didžiąją dalį šių karpinių ji išsaugojo iki šių dienų. „Karpinius pradėjau karpyti būdama paauglė. Sulaukiau didelio palaikymo ir paskatinimo iš savo mamytės, kuri mane ragino nesustoti. Esu baigusi Kauno technologijos universitetą, Verslo vadybos ir administravimo studijas. Popieriaus karpiniai, kiaušinių marginimas vašku ir sodų rišimas – brangiausi širdžiai laisvalaikio pomėgiai. Šis menas mane lydi daugiau kaip 30 metų“, – sakė pašnekovė.

Pasak J. Zinkienės, kiekvieno popieriaus meistro stilius yra savitas. „Stengiuosi ir aš kurti nieko nekopijuodama, savitu braižu ir technika. Karpydama tradicinius karpinius domiuosi ir senosiomis tradicijomis, simboliais ir jų reikšmėmis“, – teigė tautodailininkė.

K. Popovos-Žaldarienės nuotr.

Sujungs praeitį ir dabartį

Pasak Mastaičių krašto bendruomenės pirmininkės, šios šešios sienelės yra tik pirmas planuojamo didelio projekto, sujungsiančio dabartį ir praeitį, žingsnis. „Nebus užmiršta ir istorija. Ateityje numatyta šią meninių sienelių ekspoziciją plėsti visoje Alšėnų seniūnijos teritorijoje, istorinėse ir lankytinose vietose išlaikant bendrą koncepciją, medžiagos vientisumą ir pritaikant motyvą prie atitinkamo objekto ar istorinio įvykio, pavyzdžiui, Pabartupio kaime, Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietoje, prie Digrių koplytėlės Jozefo Godlevskio garbei, Pažėrų krašte klebonui Kazimierui Skučui atminti ir rimorystei įprasminti, prie partizanų kapų Digrių kapinėse ir pan.“, – sumanymais dalijosi V. Snapkauskienė.

Sekant sudarytu žemėlapiu bus galima ieškoti visų objektų, prie jų nusifotografuoti, gal net ir prizą laimėti. „Konkrečius sienelių motyvus planuojama ateityje sukurti ir aptarti kartu su bendruomene per edukacijas. Tačiau ar mintys virs realybe, priklausys nuo ateities projektų sėkmės ir finansavimo intensyvumo“, – sakė veikli moteris.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Savivaldybė jau ketvirtus metus iš eilės kvietė gyventojus teikti idėjas ir joms įgyvendinti skyrė net 500 tūkst. eurų. Šie metai Dalyvaujamojo biudžeto priemonei rekordiniai ne tik dėl skirtos sumos – taip pat buvo gautas rekordinis idėjų skaičius – 40, per 18 tūkst. balsų. Džiugu, kad priemonė sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir gyventojų įsitraukimo.

Gyventojos pateikta idėja „Pažink Alšėnus“ yra viena iš šešių 2024 m. gyventojų išrinktų ir savivaldybės įgyvendinamų idėjų. Ji išsiskyrė savo unikalumu, pasiūlant viešąją erdvę pagyvinti meniniais sprendiniais. Ypač džiugu, kad ant „Corten“ plieno sienelių perkeliami karpiniai yra vietos tautodailininkės autoriniai darbai. Neabejoju, kad šie sprendiniai ne tik džiugins vietos gyventojus ir svečius, bet ir įkvėps kitus įsitraukti ir prisidėti prie savo gyvenamųjų vietovių erdvių puoselėjimo.