Pasak SPS skubiosios medicinos gydytojos Ievos Paliokaitės, į Skubios pagalbos skyrių pastarosiomis dienomis atvyko vos keli pacientai, kurių prastesnė sveikatos būklė susijusi su karščiu.

„Šie pacientai skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ritmo sutrikimais, galvos skausmu dėl dehidratacijos“, – atkreipė dėmesį specialistė.

Pasak I.Paliokaitės, remiantis ilgalaike patirtimi, tikėtina, kad šiomis dienomis gali padaugėti pacientų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimų, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmų.

„Taip pat gali atsirasti tokių perkaitimo ir dehidratacijos sukeltų specifinių nusiskundimų kaip silpnumas, nuovargis, galvos skausmai, svaigimas, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija. Tokie simptomai ypač būdingi vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis“, – pabrėžė specialistė.

Neretai per karščius žmonės peršąla dėl namie ar automobiliuose netinkamai naudojamų kondicionierių.

Ji priminė, kad neretai per karščius žmonės peršąla dėl namie ar automobiliuose netinkamai naudojamų kondicionierių.

„Derėtų vengti didelių temperatūros skirtumų. Esant dideliems karščiams, rekomenduojama kiek įmanoma labiau vengti buvimo karštoje aplinkoje ar lauke karštuoju paros metu. Patartina vengti intensyvių fizinių krūvių, sportine veikla užsiimti anksti ryte arba vakare, kai oras atvėsta. Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, mažiau – tokių dehidratuojančių gėrimų kaip kava ar saldūs gėrimai. Patartina vėsintis šaltais kompresais. Be to, derėtų atidžiai prižiūrėti vyresnio amžiaus artimuosius, kad jie gertų pakankamai skysčių, dažniau atsivėsintų“, – patarė specialistė.