Siekiant išsaugoti unikalų paveldą, ne tik akademinės visuomenės atstovai, bet ir visi kauniečiai kviečiami prisidėti rengiant ir pildant profesionalią medinės Kauno architektūros duomenų bazę „Archimedė“.
Medinės Kauno architektūros dokumentavimą vykdanti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto menotyros katedros dėstytojų, doktorantų ir studentų grupė siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie išlikusius medinius namus. Atliekama jų fotofiksacija, ieškoma senų nuotraukų, statybos projektų, archyvinių duomenų.
Sukaupti duomenys apie medinį Kauno paveldą taps pasiekiami įvairių sričių specialistams, miesto ūkio strategams. Ji turėtų sudominti ir medinių namų savininkus, padėdama pažinti ir pripažinti medinę architektūrą kaip miesto kultūrinės savasties segmentą bei keisti kol kas vyraujantį negatyvų požiūrį į medinius pastatus.
„Archimedės“ duomenų bazėje fiksuojami išlikę mediniai namai visose istorinėse Kauno dalyse, sukaupta ikonografinių nuotraukų galerija, padėsianti rasti duomenų apie sunykusias detales. Bus plėtojama praktinių patarimų skiltis tvarkantiems medinius namus, organizuojamos konsultacijos, įtraukiant paveldosaugos, projektavimo, konstrukcijų ir statybos specialistus, atskirų sričių amatininkus.
Projekto autorių įsitikinimų, namų būklės palaikymas, tvarkymo planavimas didžiąja dalimi priklauso nuo savininkų motyvacijos. Tikimasi, kad švietėjiška parama išaugs į tam tikrą socialinio solidarumo programą – palaipsniui bursis medinių namų išsaugojimu suinteresuota bendruomenė, besidalinanti žiniomis ir patirtimis.
Prie šio projekto prisideda Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno apskrities archyvas, Kauno miesto savivaldybė, architektai, paveldo specialistai ir visi kiti suinteresuoti asmenys.
Medinės architektūros entuziastai atkreipia dėmesį, kad dauguma Vakarų Europos miestų medinės statybos kvartalų neteko XIX amžiuje, kuomet prasidėjo intensyvi urbanistinė plėtra. Tad iki šių dienų išlikę pavieniai medinio paveldo objektai kruopščiai prižiūrimi ir saugomi.
„Šiandien, istorinėse Kauno miesto dalyse, galima rasti apie 2000 medinių gyvenamųjų namų, kurių architektūrinę vertę be išlygų pripažįsta tiek menotyrininkai, tiek paveldo specialistai. Deja, pastatų fizinė būklė – dažniausiai kritiška, o ir pradinę jų išvaizdą intensyviai keičia nevykę ar nepavykę atnaujinimai. Dėl lėšų stokos arba neišmanymo naikinami medinės architektūros elementai bei tradicinis medžiagiškumas“, – apgailestauja „Archimedės“ projekto autoriai.
Naujausi komentarai