Kaune augančių medžių lapai jau ne pirmus metus paruduoja ankščiau laiko. Pastaraisiais metais daugiausia bėdų turėdavo kaštonai, kuriuos puola keršosios kandelės arba keršakandės. Tačiau šiemet dar net neįpusėjus vasarai miesto gatvėse buvo matyti apdžiūvę, susiraitę ne tik kaštonų, bet ir liepų, klevų lapai. Valdininkai gūžčioja pečiais ir kol kas negali tiksliai pasakyti, kas medžiams atsitiko.

"Žinome, kad džiūsta ne tik kaštonai, bet ir kiti medžiai. Tačiau neaišku, ar juos puola koks nors kenkėjas, kaip kaštonus – keršakandės. Dažniausiai džiūsta tik pavieniai medžiai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. 

Ji nurodo kelias galimas liepų, klevų bei kitų medžių džiūvimo priežastis: drėgmės trūkumas, medžio šaknų pažeidimas, grybelinės ligos. Specialistė atkreipė dėmesį į jau pradėjusius blizgėti liepų lapus – išsiskiriantį lipčių. Jos teigimu, tai ženklas, kad liepoms trūksta drėgmės.

"Kartais žmonės negavę leidimo nupjauti netoliese augantį nepageidaujamą medį jo šaknis užpila kokiais nors chemikalais. Tokius nusižengimus labai sunku įrodyti“, – dar vieną pavienių medžių džiūvimo priežastį įvardijo R. Savickienė.

Pernai VDU Kauno botanikos sodas pradėjo miesto medžių stebėsenos programą, kurios rezultatai turėtų būti pateikti šių metų pabaigoje. R. Savickienės teigimu, kol kas tyrimai tebevyksta, analizuojama medžių būklė, tiriamos medžių ligos bei jų sukėlėjai.

"Šiuo metu kitų medžių, išskyrus kaštonus, gydymo nesiėmėme. Laukiame Botanikos sodo specialistų išvadų. Tuomet, išsiaiškinę, kas tiksliai puola ir kitus medžius, imsimės priemonių“, – tvirtino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Tuo metu su kaštonus puolančiomis keršakandėmis kovojama jau trečius metus iš eilės. Tiek šiemet, tiek pernai miesto kaštonų gelbėjimui skirta 80 tūkst. litų. Su keršosiomis kandelėmis kovojama gaudyklėmis, kurios pakabinamos medžiuose. Šiuo metu po dvi lajines gaudykles kabo ant 158 kaštonų, esančių Istorinės prezidentūros kiemelyje, Nepriklausomybės aikštėje, Gedimino gatvėje ir kitose vietose. R. Savickienė teigia, jog kaštonų būklė yra pagerėjusi, tačiau tai galėjo lemti ne tik šios priemonės, bet ir rudenį surenkami bei naikinami nukritę lapai, kuriuose veisiasi keršakandės.

"Metų pabaigoje palyginsime, žiūrėsime, kaip medžiai atrodo ten, kur taikėme priemones, ir kur ne. Bet teigti, jog keršųjų kandelių gaudyklės bei lapų rinkimas pasiteisino 100 proc., negalime“, – pridūrė R. Savickienė.