Raudoną širdies formos karkasinė konstrukciją papildyta kraujotakos sistemą vaizduojančiais dariniais iš stiklo konteinerių. Vieni – tušti, kiti – su cukrumi.

Sutemus instaliacija skleidžia šviesą – lemputės žybsi tokiu ritmu, kokiu plaka žmogaus širdis. 

A. Kišonaitė, kuriai pačiai yra diagnozuotas diabetas, yra teigusi, kad taip norinti atkreipti dėmesį žmonių, iki šiol nepagalvojusių, kad gal ir jie serga šia ilga arba yra netoli jos.

„Statistika rodo, kad pusė sergančiųjų cukriniu diabetu to nežino, nes nesitikrina sveikatos. Negydomas diabetas dažniausiai pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis, kurias sukelia dėl ligos užsikišusios kraujagyslės – tai rodau savo instaliacija. Labai raginu visus tikrintis savo sveikatą ir ja rūpintis“, – yra sakiusi menininkė.

A. Kišonaitė skaičiavo, kad maždaug 150 kilogramų sveriančiai „Cukrinei širdžiai“ sukurti panaudota apie 30 kvadratinių metrų medžio faneros, beveik 100 stiklo konteinerių ir 12 kilogramų gabalinio cukraus. 

Ši A. Kišonaitės instaliacija yra dalis visuomenės švietimo kampanijos „Cukrinė širdis“. Instaliacija iš pradžių buvo demonstruojama Vilniuje.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, Lietuvoje cukrinis diabetas diagnozuotas apie 108 tūkst. suaugusių žmonių, tačiau tikrasis sergančiųjų skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje diagnozuotų cukrinio diabeto atvejų skaičius išaugo tris kartus. Jei tendencijos ir ateityje išliks panašios, 2045 metais cukriniu diabetu mūsų šalyje sirgs apie 500 tūkst. žmonių – maždaug tiek, kiek Vilniuje yra gyventojų.