2015-ieji kauniečiams įsiminė pingančiais degalais ir suremontuotomis miesto gatvėmis. Asmeninis automobilis tapo dar prieinamesnis. Tačiau autobusais ir troleibusais miestiečius vežanti UAB „Kauno autobusai“ džiaugiasi didėjančiu keleivių skaičiumi. Apie tai kalbėjomės su juo besinaudojančiais paprastais kauniečiais ir bendrovės specialistais.
Problema – parkavimas
Dienraštis pakalbino kauniečius, kurie kasdien naudojasi viešojo transporto paslaugomis.
Mūsų pašnekovas Dominykas kiekvieną darbo dieną į miesto centrą važiuoja iš Dainavos mikrorajono. Nuo Partizanų gatvės atokiausio kampo iki centro jis autobusu nuvyksta per 20 min. Net rytinio ar vakarinio piko valandomis vaikinas sako nepastebėjęs, kad jo kelionės laikas gerokai prailgtų.
Kaunietis svarstė galimybę įsigyti nuosavą automobilį, tačiau gerai apgalvojęs nusprendė, kad važinėti viešuoju transportu kur kas racionaliau. Programuotoju dirbantis vaikinas apskaičiavo, kad išlaidos toli gražu neapsiribotų vien mašinos pirkimu.
„Daugelis neįvertina, kad reikėtų papildomai investuoti į daugelį su automobiliu susijusių dalykų. Pavyzdžiui, jo draudimą. Ypač jei mašina paliekama daugiabučio kieme ar gatvėje, kur yra didelė vagystės ar smulkesnės žalos tikimybė – deja, mano draugai turi tokios karčios patirties. Vadinasi, reiktų drausti ne tik privalomuoju civiliniu draudimu, bet ir nepigiu kasko, kuris kainuotų ne vieną šimtą eurų“, – dėstė jis.
Bet labiau nei išlaidos draudimui ar degalams pašnekovui kliūva automobilio parkavimo problema. Daugiabučio, kuriame jis gyvena, kiemas yra grūste prigrūstas mašinų, tad rasti vietą automobiliui pastatyti sunku, o grįžus vėliau vakare – beveik neįmanoma.
Laukimas – tik simbolinis
Dominyko nuomone, vienintelis viešojo transporto nepatogumas – jis nevažiuoja pagal individualius kiekvieno keleivio pageidavimus, tad kartais stotelėje tenka palaukti. Tiesa, tas laukimas nepalyginamas su ankstesniais laikais, kai dairytis savojo autobuso ar troleibuso neretai tekdavo gerą pusvalandį, o retesnio maršruto – ir valandą.
„Kada į stotelę atvažiuos autobusas, dabar patogiai gali pasižiūrėti internete ar mobiliajame telefone, atvykimo laiką rodo ir švieslentės stotelėse, tad ilgiau kaip 5 ar 7 min. turbūt nė karto neteko laukti, bet vis tiek atrodo, kad tai – daug. Turbūt dabar, kai gyvenimo tempas didžiulis, pasikeitė ir laiko vertės samprata“, – pats iš savo pastebėjimo nusišypsojo vaikinas.
Dominykas tvirtino rytais iš Dainavos mikrorajono į Centrą nukeliaujantis itin patogiai. Kiek sudėtingiau po darbo grįžti namo. Mat apie 17 val. jam tinkamų maršrutų autobusuose keleivių – gausu.
Pasvėręs argumentus „už“ ir „prieš“ jis nutarė, kad viešuoju transportu pasikliauti verta. Jaunam žmogui, mokančiam taupyti pinigus, ne paskutinis argumentas – kelionių kaina.
Mokydamasis universitete jis važinėdavo su lengvatiniu mėnesiniu bilietu, kainuodavusiu vos kelis eurus.
„Tada važiavimo išlaidų apskritai nejausdavau. Dabar, kai studento pažymėjimo nebeturiu, jau reikia mokėti visą kainą. Todėl prieš kiekvieną mėnesį paskaičiuoju, ar man verta pirkti mėnesinį bilietą, ar verstis vienkartiniais“, – pasakojo programuotojas.
Daugiau komforto ir saugumo
Kita pašnekovė Greta kiekvieną darbo dieną keliauja iš Panemunės mikrorajono į darbovietę Laisvės alėjoje, o vakare grįžta atgal. Viešuoju transportu ji važinėja ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais moteriai dažniausiai tenka važinėti 3-iojo ir 43-iojo maršruto autobusais. Apie 10 km atstumą iki darbo ji įveikia greičiau nei per pusvalandį. Neseniai atidarius ilgai remontuotą Panemunės tiltą kelionė gerokai sutrumpėjo.
„Paprastai aš renkuosi autobusą. Tik jei labai skubu, sėdu į mikroautobusą. Beje, pastebiu, kad tarp šių transporto rūšių vyksta neakivaizdi konkurencija. Jei lentelė rodo, jog į stotelę netrukus atvyks autobusas, tai, žiūrėk, prieš tai atlėks ir mikroautobusas“, – sakė Greta.
Mikroautobuso bilietai – tik vienkartiniai, kainuojantys 90 centų. Autobuso ar troleibuso vienkartinis bilietas, jei perkamas iš anksto, be nuolaidų kainuoja 58 centus, lengvatinis – 29 centus. Moteris perka terminuotą mėnesinį elektroninį bilietą už 24,33 euro per mėnesį, leidžiantį kasdien važinėti neribotai – kad ir dešimt kartų per dieną.
Gretos nuomone, važiuoti autobusu yra gerokai saugiau.
„Važiuodama autobusu jaučiuosi saugiau, nes didelė, stabili transporto priemonė yra kur kas patikimesnė už maršrutinį taksi. Teko girdėti, kad susidūrimų metu mikroautobusai gali apvirsti. Apie apvirtusį troleibusą ar autobusą nėra tekę girdėti“, – pasakojo kaunietė.
Nemenku viešojo transporto pranašumu pastaraisiais metais tampa ir patogumas. Greta pastebi padidėjusį miesto viešojo transporto komfortą: dauguma autobusų žemagrindžiai, vasarą vėdinami, o žiemą šildomi, retai būna perpildyti. Įlipimas pro priekines duris leido apriboti galimybę daugeliui asocialių žmonių važiuoti viešuoju transportu.
Vejasi užsienį
Dar viena mūsų pašnekovė – Loreta. Mėgstanti keliauti po užsienio kraštus moteris Kauno viešąjį transportą turi su kuo palyginti. Jos nuomone, mūsų mieste veikianti sistema nėra ideali, tačiau kasmet pastebimai tobulėja.
„Kažkada skirtumas su užsienio viešojo transporto sistemomis buvo didžiulis. Galvodavau, kaip ten viskas puikiai apgalvota. Atrodė, kada gi visai tai bus ir pas mus! Kad ir tokia smulkmena, kaip kelionė, kai tenka persėsti. Tarkime, norint pasiekti galutinį tašką, tenka persėsti į kitą troleibusą. Keliaudavau vos po kelias stoteles, o mokėdavau kaip už dvi atskiras keliones. Atrodė, kaip nelogiška! Po kurio laiko maloniai nustebau: ir pas mus jau veikia elektroninis bilietas, su kuriuo galima per 30 min. pakeisti maršrutą, ir tai bus skaičiuojama kaip viena kelionė“, – naujos sistemos pranašumus pastebėjo ji.
Tiesa, pati moteris naudojasi mėnesiniu terminuotu elektroniniu bilietu.
Loreta į darbą I.Kanto gatvėje netoli Centrinio pašto nuo Draugystės gatvės Dainavos mikrorajone nukeliauja per 20 min. Skirtingai nei Dominykas, ji dažniausiai naudojasi troleibusų paslaugomis, nes važiuojant asmeniniu automobiliu miesto centre sudėtinga ir itin brangu jį pastatyti. Tačiau kaip ir ankstesnis pašnekovas, judėjimo greičiu ji yra patenkinta, o spūstis pajaučia tik grįždama namo.
Keičiasi gyvensena ir įpročiai
Viešojo transporto komfortas negali aplenkti nuosavo automobilio alternatyvos. Kad ir koks patogus būtų viešasis transportas, juo visada reikės dalytis su kitais. Individualizmo eroje, kai įsigalėjo vartotojimo kultūra, tai yra ypač didelis iššūkis. Nepaisant to, UAB „Kauno autobusai“ gali džiaugtis keleivių skaičiaus augimu. 2015-aisiais, palyginti su praėjusiais metais, keleivių skaičius padidėjo 2,3 proc. Ši augimo tendencija stebima nuo 2010 m. Pingantys degalai – džiuginantis rezultatas.
„Kauno autobusų“ bendrovės Finansų tarnybos vadovo Karolio Dekerio teigimu, daugėja miestiečių, kurie gali sau leisti važiuoti automobiliu, bet sąmoningai renkasi viešąjį transportą. Tokią pačią tendenciją galima išvysti ir vertinant geležinkelio maršruto Vilnius–Kaunas keleivių srautus. Tai sietina ir su jaunesnės kartos nauju požiūriu bei gyvensenos įpročiais. Jiems rūpi aplinka, jie supranta, kad patys ją kuria. Jaunuoliai linkę įsikurti kuklesniame bute arčiau miesto Centro, nei rinktis kotedžą priemiestyje. Tai rodo ir naujausios nekilnojamojo turto rinkos tendencijos bei padidėjęs Senamiesčio gyvybingumas.
Daugiausia priemiesčio urbanistinė plėtra vyko chaotiškai, mažai buvo galvojama apie ateitį ir ten įsikuriančių žmonių būsimą kasdienį gyvenimą. Išsikeliantiesiems iš daugiabučių į užmiestį iš karto tekdavo spręsti automobilio parkavimo problemą. Nauja karta supranta gyvenimo priemiestyje trūkumus ir nori būti arčiau miesto gyvenimo centro. O parkavimo problemą dažniausiai sprendžia jo atsisakydami ir pasirinkdami ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą.
Būtent šios tendencijos ir lygiagrečiai vykdytos viešojo transporto reformos bei komforto ir saugumo didėjimas lėmė keleivių sugrįžimą į miesto autobusus ir troleibusus.
Miestas – pasirinkimo kryžkelėje
Miestus galima suskirstyti į dvi grupes: skirtus automobiliams arba žmonėms. Prioriteto automobiliui vyravimas daug metų Kauną stūmė į situaciją, kurioje esame šiandien. K.Dekerio žodžiais, norisi tikėti, kad po truputį miestiečiai supranta, jog nori gyventi saugiame ir gyvame mieste, kur gerai išvystyta ir sutvarkyta pėsčiųjų ir viešojo transporto infrastruktūra, tai teikia pirmumą prieš tuos, kurie priversti rinktis automobilį. Taip pat norisi kvėpuoti ir gaivesniu oru.
„Be to, naudojimasis viešuoju transportu prisideda prie miesto saugumo. Juk važinėdamas automobiliu žmogus savotiškai atsiriboja nuo visuomenės, o keliaudamas autobusu tarsi užpildo viešąsias erdves. Paeina iki stotelės ar galutinio kelionės tikslo, daugiau vaikšto kitose viešose erdvėse. Kuo daugiau kauniečių yra gatvėse, tuo saugiau jaučiasi visi aplinkiniai“, – dėstė K.Dekeris.
UAB „Kauno autobusai“ sieks, kad ilgainiui viešasis transportas taptų daugumos miestiečių prioritetiniu pasirinkimu. Norint tai pasiekti, be abejonės, reikės kelti vairuotojų bei kontrolierių bendravimo kultūrą, gerokai atnaujinti troleibusų ir autobusų parką, pakeisti visus senus „Škoda“ troleibusus ir 110 seniausių autobusų. Taip pat reikia atnaujinti elektroninio bilieto sistemą ir įdiegti mobiliojo bilieto aplikaciją, modernizuoti keleivių informavimo sistemas. Tiesa, šiems planams turi pritarti miesto savivaldybė.
Beje, ne vienam atrodo, jog troleibusai juda kur kas lėčiau nei autobusai. Iš tiesų, dabartinėmis eismo sąlygomis mieste troleibusai nė kiek nenusileidžia savo „giminaičiams“, o ilgesnėse tiesiose atkarpose arba kylant į kalniuką elektrinė transporto priemonė turi net daugiau jėgos ir gali greičiau įsibėgėti nei autobusai.
Vidutinė miestiečio kelionė viešuoju transportu yra apie 6,5 km. Autobusu, kurio vidutinis greitis maršrute siekia apie 18 – 20 km/val., tokį atstumą galima įveikti per 20 min. Žinoma, į kelionės laiką įskaičiuojamas ir laukimas stotelėje. Čia taip pat vyksta pokyčiai. Visose stotelėse įrengti tvarkaraščiai, o laukimas dažniausiai apsiriboja 3 minutėmis.
Stabdo nepareigingieji
Viešojo transporto greičiui kur kas daugiau įtakos turi keleivių elgesys. Dažniausiai keleiviai bilietu pasirūpina iš anksto. Pavyzdžiui, turintys elektroninių bilietų korteles į autobusą ar troleibusą įlipa beveik neužlaikydami srauto. Jie negaišina vairuotojo ir kitų keleivių, o galiausiai – ir savo kelionės laiko.
„Perkantieji bilietą iš vairuotojų gaišina savo ir kitų keleivių laiką bei dažnai priverčia vairuotoją atsilikti nuo grafiko. Viešasis transportas galėtų važiuoti greičiau, jei perkančiųjų iš vairuotojų bilietus būtų gerokai mažiau“, – teigė pašnekovas.
Bilietus iš vairuotojų perka daugiau nei ketvirtadalis visų keleivių. Tokių keleivių skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo trigubai. Platinimo tinklas šiuo laikotarpiu nemažėjo, todėl galima teigti, kad esamas kainos skirtumas keleiviams tampa neženklus.
Dar daugiau gaišaties kyla dėl bilietui pirkti paruoštos pinigų sumos. Vieni pareigingai paruošia reikiamą pinigų sumą – 70 centų ir vairuotojas gali greitai atspausdinti bilietą. Kiti pateikia didelę kupiūrą ar daug smulkių monetų, o vairuotojai kartais tiesiog neturi grąžos, nes jiems duodama ribota pinigų suma. Kyla erzelis, deginantis ir nervus, ir laiką.
„Mūsų prašymas ir noras – paprastas. Apsirūpinkite bilietu iš anksto. Jei jo neturite, pasistenkite stoti į lipančiųjų į autobusą eilutės pabaigą, kad nesudarytumėte nereikalingos spūsties. Turėkite pasiruošę tikslią sumą, o jei neturite – duokite ne daugiau kaip 1 eurą. Tokios, atrodytų, smulkmenos jūsų kelionei neleis nukrypti nuo tikslaus grafiko“, – vardijo K.Dekeris.
Laukia nauji iššūkiai
Galvojama plėsti kitą naujovę – greituosius autobusų maršrutus.
„Ši idėja pasiteisino. Tarkime, 17G maršrutas iš Šilainių į Urmo bazę greitai rado savo keleivius. Nenuostabu, nes palyginti su paprastais maršrutais, jie keliautojams sutaupo net iki pusvalandžio. Žmonių srautai didėja ir kitais greitaisiais maršrutais“, – teigė vyresnioji maršrutų planavimo specialistė Daiva Agulienė.
„Ne viskas padaroma iškart, tačiau neabejoju, kad per metus dvejus padarysime dar ne vieną didelį žingsnį, ir Kauno viešasis transportas taps gerokai tobulesnis“, – antrino K.Dekeris.
Naujausi komentarai