Finansavimo sritys

Pastaraisiais metais Kaune įgyvendinami įvairūs projektai, finansuojami ne tik miesto ar įvairių verslų ir organizacijų lėšomis, bet ir ES struktūrinių fondų. Nors ES pinigais naudojasi ir mažesnės bendruomenės, rengdamos įvarius renginius, tačiau didžiausias pyrago kąsnis vis dėlto tenka kitoms kryptims.

Finansų ministerijos atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad per 2014–2020 m. Kauno mieste įgyvendinamų projektų bendra vertė – 480,8 mln. eurų. Iš šios sumos net 325,1 mln. eurų sudaro ES lėšos. Palyginimui galima sakyti, kad bendros ES injekcijos į Kauną per kelerius metus siekia daugiau, nei Kauno savivaldybė per metus surenka pinigų į miesto biudžetą.

Skaičiuojama, kad projektų vykdytojams išmokėta 128,8 mln. eurų europinės paramos. Tai sudaro 40 proc. Kaunui skirtų ES investicijų.

Tiesa, per šį laikotarpį ES parama Kaunui sumažėjo. Finansų ministerija informavo, kad 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Kauno mieste įgyvendinta ES struktūrinių fondų projektų už 759,3 mln. eurų, iš jų 569,3 mln. eurų sudarė ES lėšos. Tai 244 mln. eurų didesnė suma.

Tokį mažėjimą galėjo lemti bendra ES politika mažinti finansavimą seniau įstojusioms narėms. Taip pat galėjo prisidėti ir bendras Lietuvos augimas, dėl kurio reikėtų mažiau europinės paramos.

Vis dėlto ir dabartiniame finansavimo etape galima vardyti didžiausius projektus ir sritis, kurioms pavyko pritraukti ES pinigus. Finansų ministerija nurodo, kad 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu didžiausias dėmesys Kaune skiriamas mokslo plėtrai ir švietimui. Štai visuomenės švietimui ir žmogiškųjų išteklių potencialui didinti skirti projektai atsieis 76,8 mln. eurų, iš kurių net 60,7 mln. eurų sudaro ES parama. Ne ką mažesnė dalis skiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skatinti. Minėtu laikotarpiu vykdomų projektų vertė yra beveik 81 mln. eurų, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos sudaro 57,4 mln. eurų.

Nemažą ES finansavimo pyrago dalį Kaune atsiriekia smulkusis ir vidutinis verslas. Konkurencingumui skatinti Kauno mieste ES skyrė 33,8 mln. eurų. Likusią 44 mln. eurų projektų dalį padengė patys projektų teikėjai ir jų partneriai.

Toliau ES finansuojamų projektų sąraše rikiuojasi socialinės įtraukties didinimas ir kovos su skurdu projektai. Kauno mieste 2014–2020 m. laikotarpiu vykdomų tokių projektų bendra vertė viršija 59 mln. eurų, iš kurių net 53,4 mln. eurų finansuojama europinėmis lėšomis.

Šiek tiek mažiau Kauno mieste rengiama aplinkosaugos projektų, tačiau jie vis tiek gauna nemažą ES pyrago dalį. Minėtu laikotarpiu Kaune rengiamų aplinkosaugos, gamtos išteklių darnaus naudojimo ir pritaikymo prie klimato kaitos projektų bendra vertė sudaro beveik 67 mln. eurų. Iš jų ES fondų lėšomis prisidėta beveik 47 mln. eurų.

Tarp daugiausia ES lėšomis finansuojamų sričių patenka ir energijos efektyvumo bei atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimo bei kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo projektai. Jiems atitinkamai ES skyrė 34,8 mln. ir 31,1 mln. eurų.

"Atkreipiame dėmesį, kad visi šie projektai įgyvendinami Kauno miesto teritorijoje, bet nebūtinai pačios Kauno miesto savivaldybės administracijos", – pažymėjo Finansų ministerijos specialistai ir pridūrė, kad Kaune ES paramos galimybėmis drąsiai naudojasi ir mokslo institucijos, ir verslininkai, ir bendruomenės.

ES parama, kaip ir bet kuris papildomas pinigų šaltinis, leidžia greičiau ir kokybiškiau įgyvendinti kauniečiams svarbius projektus, o tai automatiškai keičia miesto veidą – jis tampa patrauklesnis investuotojams, turistams, pagerėja pačių kauniečių gyvenimo kokybė.

Miesto plėtra

ES parama leidžia Kaune įgyvendinti įvairius infrastruktūros gerinimo projektus.

Miesto savivaldybės atstovai neslepia, kad be ES paramos sunku būtų įgyvendinti kai kuriuos grandiozinius projektus.

"ES parama, kaip ir bet kuris papildomas pinigų šaltinis, leidžia greičiau ir kokybiškiau įgyvendinti kauniečiams svarbius projektus, o tai automatiškai keičia miesto veidą – jis tampa patrauklesnis investuotojams, turistams, pagerėja pačių kauniečių gyvenimo kokybė", – pastebėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

"Savivaldybė įgyvendina dešimtis projektų. Vieni labiau, kiti mažiau pastebimi viešumoje. Visi savivaldybėje įgyvendinami projektai yra tęstiniai, jų planavimas ir įgyvendinimas trunka kelerius metus, todėl investicijos yra dalijamos per visą projektų laikotarpį. Šiemet savivaldybė yra panaudojusi daugiau kaip 6 mln. eurų daliniam ES projektų finansavimui", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Pasak jo, Kaunas aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų galimybėmis, sėkmingai gaunamas finansavimas ne tik regioninio planavimo priemonėms įgyvendinti, bet ir konkursinėmis bei valstybės planavimo priemonėmis.

"Taip pat esame laimėję ir vykdome Europos komisijos finansuojamus projektus, programos "Horizon 2020" projektus, naudojamės "Interreg" tarptautinio bendradarbiavimo programomis", – apie tai, kaip Kaunui sekasi panaudoti ES pinigus, kalbėjo T.Metelionis.

Didieji projektai

Šiais metais Kaunas nemažai ES pinigų prašė įvairių objektų remonto darbams. Paramos prašyta ir keliams, ir pastatams tvarkyti, naujam  viešajam transportui įsigyti.

"Didžiausio ir šiemet labiausiai matomo ES pinigų panaudojimo pavydžiu galime vadinti prasidėjusį Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektą. Taip pat šių metų rudenį į Kauno gatves išvažiavo pirmieji nauji autobusai ir troleibusai, kurie suteiks galimybę gyventojams mieste judėti greičiau, patogiau ir darniau. Taip pat sutvarkyti Kauko laiptai, įrengta Aleksoto apžvalgos aikštelė. Taip mieste buvo sukurta daugiau patrauklių viešųjų erdvių", – apie didžiuosius savivaldybės projektus, kuriems panaudotos ir ES lėšos, kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Be to, šiemet buvo investuojama į Aleksoto gatvių tvarkymą, dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtrą, elektromobilių infrastruktūros įrengimą. Taip pat tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių atnaujinimą, mokymo aplinkos gerinimą. Pasinaudojant ES lėšomis, visame mieste įrengti požeminiai atliekų surinkimo konteineriai.

Didžiausio ir šiemet labiausiai matomo ES pinigų panaudojimo pavydžiu galime vadinti prasidėjusį Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektą.

"Visiškai socialinių projektų mes iš esmės nerengiame. Turime turizmo skatinimo projektų, kuriais kuriami maršrutai, skatinamas kaimyninių šalių bendradarbiavimas. Visais kitais atvejais mes kuriame infrastruktūrą, nuperkame įrangą, o veiklas vykdo įstaigos, kurių tai yra sritis. Tačiau iš tiesų pokyčiams mieste būtina ne tik infrastruktūra, bet ir galimybės ja efektyviai pasinaudoti, paskatinti žmones burtis, užsiimti bendruomenine veikla, dalytis patirtimi ir kurti pokyčius. Džiaugiamės, kad žmonės buriasi, turi bendruomeninių idėjų ir siekia jas įgyvendinti", – projektų nauda džiaugėsi T.Metelionis.

Į ką atkreipti dėmesį?

Ekonomistai pastebi, kad Kaunas sugeba gana neblogai įgyvendinti projektus, kuriuos finansuoja ES. Tačiau kitą finansavimo laikotarpį reikia atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbią sritį – pramonę. Taip Kaunas, pasinaudodamas ES lėšomis, galėtų sulaukti didesnio proveržio.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Daiva Dumčiuvienė "Kauno dienai" teigė, kad yra sveikintina, jog Kauno miesto savivaldybė ir įvairios organizacijos bei verslai įgyvendina projektus, skirtus infrastruktūrai kurti, miesto gatvėms atnaujinti, kultūros paveldo ir aplinkos objektams pritaikyti turizmui, įvairaus poilsio turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrai, tačiau to nepakanka.

"Mažesne apimtimi įgyvendinami projektai, skirti bendrojo lavinimo sistemai modernizuoti ir neformaliojo švietimo įstaigų plėtrai, socialinio būsto plėtrai ir senelių globos ir kartos namams statyti, renovuoti ir esamai infrastruktūrai modernizuoti. Tačiau, vykstant pokyčiams naujųjų technologijų srityse, esminėms permainoms visose pramonės šakose, svarbu spręsti technologijų ir visuomenės tarpusavio sąveikos problemas, kurti mokslo ir verslo partnerystę, plėtoti aukštomis technologijomis grįstą ir aukštos pridėtinės vertės pramonę.

Turime suprasti ir vertinti Pramonės 4.0 socialinį ir ekonominį poveikį. Rengiamoje 2021–2030 m. Nacionalinės pažangos programoje tarp kitų strateginių tikslų taip pat akcentuojama aukšta pridėtine verte ir inovacijomis grįsto ekonomikos augimo svarba. Taigi, rengiantis būsimam 2021–2027 m. laikotarpiui, turėtų būti vertinami ir ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiami iššūkiai", – įsitikinusi prof. D.Dumčiuvienė.

Mokslininkė ragina atkreipti dėmesį ir į tai, kad bendra šalies gerovė nuolat auga, todėl kitu finansavimo laikotarpiu tikėtina, kad mažės ES parama. Tai greičiausiai palies daugumą Lietuvos regionų, tarp jų ir Kauną.

"Lietuvai tenkančių ES struktūrinės paramos lėšų sumažėjimas 2021–2027 m. laikotarpiu labiausiai sietinas su šalies gerovės lygio augimu. Lietuvos bendrasis vidaus (BVP) produktas, tenkantis vienam gyventojui, viršija 75 proc. ES vidurkio. 2017 m. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pakilo iki 76,2 proc. ES vidurkio. Dėl šios priežasties Europos Komisija (EK) Lietuvą perklasifikavo iš mažiau išsivysčiusių regionų į pereinamosios kategorijos regioną. Tačiau EK pripažino Lietuvos reikalavimą derybose dėl 2021–2027 m. Sanglaudos politikos įgyvendinimo naudotis naujausia 2016 m. NUTS regionų klasifikacija", – aiškino KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.

Ji nurodė, kad pagal šią klasifikaciją Lietuva būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du statistiniai regionai. Vienas – labiau išsivystęs sostinės, ir kitas – mažiau išsivystęs vidurio vakarų regionas.

"Tokia klasifikacija leis lanksčiau taikyti nacionalinio bendrojo finansavimo sąlygas. Jeigu finansavimas mažės, reikia planuoti, kaip didinti turimų lėšų veiksmingumą, kad ir su mažesniais ištekliais planuojami rezultatai būtų pasiekti", – į ką reikės atkreipti dėmesį planuojat projektus, kalbėjo prof. D.Dumčiuvienė.