Šeštadienį Lietuvos banko pastate Kaune buvo neįprastas sujudimas. Į šį tarpukario Lietuvos architektūros ir kultūros paminklą nuo pat ryto plūdo žmonės. Prie įėjimo buvo nusidriekusi nemaža eilė. Susirinkusieji nenorėjo praleisti retos progos pasižvalgyti po centrinio šalies banko saugyklą, kurios durys sveria tris tonas. Viliojo ir žadėta parodyti milijono eurų piramidė.

"Tokia maža?", "Čia visas milijonas?" - nusivylė ne vienas kaunietis, žvilgtelėjęs į saugykloje paruoštą reginį. "Mažoji piramidė sudėta iš 500 eurų banknotų", - paaiškino Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simanavičius. Milijonas eurų 10 eurų kupiūromis didelio įspūdžio irgi nepadarė. Tilptų į didoką lagaminą.

Apsilankiusiųjų dėmesį labiau prikaustė įspūdingos saugyklos durys su pakeliamu tilteliu. Vieni bandė jas stumtelti, kiti nagrinėjo užrakto sistemą. "Jos rakinamos trimis skirtingais raktais, kuriuos turėdavo trys skirtingi darbuotojai. Norint atrakinti duris, visi turėdavo rakinti savo raktais vienu metu", - pasakojo G.Simanavičius.

Anot jo, kadaise ši saugykla buvo labai populiari tarp kauniečių. Pavyzdžiui, damos vasarą seifuose laikydavo brangius kailinius. Susirinkusiesiems padarė įspūdį faktas, kad šios saugyklos niekas niekada nebuvo apiplėšę, tačiau nuvylė, kad iš jos neveda joks slaptas tunelis.

"Man čia - per prabangu", - tarstelėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, stovėdamas antrame pastato aukšte esančioje posėdžių salėje. Pasirodo, kad atgavus nepriklausomybę, šioje salėje nebuvo surengtas nė vienas Lietuvos banko valdybos ar koks nors kitoks posėdis. Kodėl? Norima kuo mažiau pakenkti istoriniam paveldui.

V.Vasiliauskui didžiausią įspūdį šiame pastate paliko unikaliosios saugyklos durys bei istorinis liftas, vienas seniausių visame Kaune, puikiai veikiantis iki šiol. "Atsisėdi ant jame esančios kėdės ir nusikeli į tuos laikus. Unikalu, kad liftą pavyko išsaugoti", - sakė V.Vasiliauskas.

Vis dėlto prabanga banko reikmėms naudotose patalpose neprilygsta trečiame aukšte buvusiam premjerui įrengto būsto puošybai. "Neapsakomas jausmas apima įžengus į tokius apartamentus", - sakė į trečiąjį pastato aukštą užlipęs vienas iš daugybės lankytojų. Šiame aukšte gyveno ir dirbo buvęs premjeras Augustinas Voldemaras. Prabanga dvelkia kiekviena jo darbo kabineto detalė – ir sienos, ir lubos. Vien ko vertas šiame kabinete esantis aštuonių metrų aukščio kupolas su sietynu. Priėmimų salė - irgi įspūdinga: ji apstatyta unikaliais baldais, kaip ir biblioteka su autentiškų sieninių spintų komplektu.

Kieme apsilankiusiųjų laukė specialus šarvuotis, skirtas saugiai pervežti pinigus. Ekspertai atvirų durų dienos lankytojus mokė atskirti tikrą banknotą nuo kopijos bei dalijo prizus už teisingus atsakymus į viktorinos klausimus. Klausimai buvo ne iš lengvųjų, bet įveikiami. Pasirodo, šį Lietuvos banko pastatą pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, o banknotai gaminami iš medvilnės. Norint patikrinti, ar banknotas tikras, pirma jį reikia pačiupinėti. Tikrųjų paviršius yra šiurkštus dėl specialaus pinigų spaudos būdo.

Lietuvos banko atstovai taip pat pasakojo, kaip bankas prisideda prie vienos stipriausių pasaulio valiutų – euro – stabilumo, kaip į gyvenimą iškeliauja eurų banknotai ir monetos, kaip kaupiamas šalies finansinis turtas, kiek aukso turi Lietuva, kaip prižiūrimos finansų įstaigos, kaip gimsta ekonomikos raidos prognozės, kaip valdomos Lietuvos banko mokėjimų sistemos.

Lankytojai į Lietuvos banko pastatą Kaune (Maironio g. 25) kviečiami iki 15 val. ir banko patalpose galės būti iki 16 val.

Atvirų durų dienos surengtos minint 93-čiąjį banko gimtadienį. Bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2 d. Lietuvos bankas, atkurtas 1990 m. kovo 1 d., tęsia prieškaryje veikusio Lietuvos valstybės centrinio banko tradicijas.

Reprezentatyvūs Lietuvos banko rūmai pastatyti XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. Architektas Mykolas Songaila (1874–1941). Tai svarbus Lietuvos neoklasicizmo architektūros ir bankininkystės istorijos objektas. Pirmuoju Lietuvos banko valdytoju tapo profesorius Vladas Jurgutis (1885–1966).