Tikra samarietė

"Kasmet, kai staiga smarkiai atšąla ir Nemuno pakrantes užkloja ledas, genda nervai laukiant, bus ar nebus grūdų šimtams be povandeninių ganyklų likusioms Kaune žiemoti gulbėms. Aš jau nekalbu apie statų ir slidų šlaitą, kuriuo turiu nusileisti į Nemuno pakrantę su lesalų pilnais kibirais rankose – seniūnija nereagavo į ankstesnius mano prašymus atvežti žvyro, kuriuo būtų galima pabarstyti slidų šlaitą", – dėstė Loreta Kiliotaitienė, kiekvieną žiemą Šančiuose, prie Nemuno, savanoriškai talkinanti Lietuvos ornitologų draugijai lesinant gulbes.

Kai ši savanorė, sekdama orų prognozes, pamatė artėjančius speigus, suprato, kad gulbėms neužteks tų lesalų, kuriuos turėjo. Todėl kreipėsi skubios pagalbos į "Kauno dieną", o ši – į "Kauno grūdų" generalinį direktorių Tautvydą Barštį ir Seimo narį Kazimierą Starkevičių, kurie niekada neatsisakydavo padėti ir anksčiau.

Nuolatiniai rėmėjai

Savanorės prašymas buvo išgirstas tą pačią dieną – K.Starkevičius pats atvežė toną, o iš "Kauno grūdų" buvo gauta 600 kg įvairių grūdų. Maža to, K.Starkevičius dar pažadėjo didelį kiekį traiškytų pupų, o prieš speigus skubią pagalbą suteikė ir įmonės "Kauno švara" generalinis direktorius Dalius Tumynas, atsiuntęs "Kauno dienos" prašyto žvyro šlaitui pabarstyti.

Prasidėjus speigams, suskubo ir patys ornitologai, atvežę toną bendrovės "Juragiai" dovanotų grūdų ir dar tiek pat lesalų, kuriuos dovanojo Varėnos rajono ūkininkai Donatas Kosinskas ir Vytautas Keršys. Be to, po kelis maišus grūdų nuperka ir pats atveža kaunietis Viktoras.

Kaip sakė ornitologas Marius Karlonas, dabar jau galima atsikvėpti, nes, kaip įprasta, paremia lesalais ir "Litagra", dar laukiama kitų rėmėjų dovanų žiemoti likusiems paukščiams.

Kad tik nebūtų speigo

Anot M.Karlono, vien visuomenės skirtų 2 proc. pajamų mokesčių nepakaktų Lietuvos ornitologų draugijai (LOD)  paukščių lesinimo žiemą problemoms visoje Lietuvoje išspręsti.  LOD dėkoja visiems rėmėjams, dovanojantiems grūdų, kurių kasdien, jei nešalta, reikia mažiausiai 100 kg, o jei speigas – dvigubai daugiau. Tad tos kelios tonos gali greitai ištirpti, jei toks šaltis kaip sausį, siautės ir vasarį.

L.Kiliotaitienės pasiaukojimas gulbėms stulbina. Ši nuoširdi, mylinti sparnuočius moteris žiemos pabaigoje turėtų būti ypatingai pagerbta miesto savivaldybėje jos vadovų. Juk ta beveik 400 gulbių armija, kurią kasdien maitina Loreta, – tai ir miesto puošmena, kuria vasarą gėrisi kauniečiai bei miesto svečiai. Loretos savanorystė žiemą, lesinant gulbes, gelbstint sužeistąsias, prieš kelerius metus buvo įvertintos "Gerumo kristalu". Kaip teigia ši moteris, ji ir be to įvertinimo globotų šiuos paukščius – nepaprasto grožio Kauno simbolį.

Kai povandenines šių paukščių ganyklas padengia ledas, neišskridusioms gulbėms  mūsų globa yra tiesiog būtina.

Kaip sakė miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radeta Savickienė, savivaldybė ras būdų, kaip padėkoti Loretai už jos pasiaukojamą savanorystę.

Pakrantėje siautėja skriaudikai

Žinomas ornitologas Julius Morkūnas yra sakęs: "Negalima lesinti šių paukščių nei vasarą, nei rudenį, nei žiemos pradžioje – iki ledas nepadengia pakrančių. Mat šie paukščiai, patikėję žmonių dosnumu, lieka žiemoti. Lieka jie žiemoti ir todėl, kad juos apgauna itin šilta žiemos pradžia. Tačiau tuomet, kai povandenines šių paukščių ganyklas padengia ledas, neišskridusioms gulbėms  mūsų globa yra tiesiog būtina."

Ne visi tai supranta. Priešingai – net mėto ledo gabalus į gulbių sambūrius, sprogdina pakrantėje petardas, lyg maža tos beprotybės buvo Naujųjų metų naktį. Šitaip elgiasi vietinė šešių paauglių grupė, kurios dar nepagavo policijos pareigūnai. Reikėtų, kad policininkai, kurie čionai tikrai dažnai užsuka, pasižvalgytų po pakrantę ir savaitgalio dienomis, kai šunų šeimininkai paleidžia čia lakstyti savo didelius šunis, kurie puola paukščius. Kada pagaliau pradėsime mylėti vieni kitus, o ypač – mažesnius ir silpnesnius už save?