Mokykloje, kurioje iki tol visos pamokos vyko tik rusiškai, 1906-ųjų rugsėjo 15 d. suskambo lietuviškas žodis. Susispraudę vienoje gimnazijos klasėje, 40 vyresniųjų moksleivių pedagogo Tomo Ferdinando Žilinsko kalbų tąkart klausė užgniaužę kvapą. Gimnazijos muziejuje saugomi šaltiniai liudija, kad T.F.Žilinskas jaunuolių nevargino sausa teorija. Kiekvieną pamoką didysis Lietuvos mokytojų patriarchas ir auklėtojas pateikdavo tarsi mažą kelionę, pristatančią neapsakomo grožio lietuvių kalbą.

"Nors mokiniai būdavo nuvargę ir išalkę, visi noromis lankydavo lietuvių kalbos pamokas, nes tai buvo garbės reikalas. Juolab kad ir lenkai, stengdamiesi neatsilikti nuo lietuvių, įsivedė lenkų kalbos pamokas", – pirštais braukdama pageltusius knygos lapus, juose rastais įrašais dalijosi gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Judita Sakalienė.

Tiesa, kurioje iš penkiolikos klasių vyko pirmoji ir vėlesnės lietuvių kalbos pamokos, nei ji, nei gimnazijos direktorė Daiva Garnienė negalėjo pasakyti. Tokia informacija esą neužfiksuota jokiuose archyviniuose dokumentuose.

"Ši sukaktis – paskata kiekvienam iš mūsų apmąstyti, kiek artimi  esame su gimtąja kalba", – tikino ilgametė mokyklos darbuotoja J.Sakalienė, o paklausta apie dabartinį kauniečių santykį su lietuvių kalba, jį įvardijo vienu žodžiu – problematiškas.

Lietuvių kalbos taisyklių neišmanymą, pasak pedagogės, demonstruoja miesto reklamos stendai, kavinių valgiaraščiai, įmonių pavadinimai ar net viešojo transporto bilietai.

Daugiau nei 20 metų lietuvių kalbą dėstanti J.Sakalienė neslėpė, kad ne mažiau ją baugina ir moksleivių neraštingumas. Šie esą daro nemažai gramatikos ir skyrybos klaidų, sunkiai reiškia mintis. Bandydami reabilituoti savo bendraamžius, kalbinti mokyklos gimnazistai tikino, kad padėtis nėra tokia bloga. Iš moksleivių žodyno, pasak jų, pamažu dingsta angliškos raidės "x" ir "w", jaunimas atsisako ir žargono.

"Kiti – taip, bet aš žinutes ir laiškus rašau tik lietuviškomis raidėmis. Stengiuosi nevartoti svetimybių ir kitų trumpinių. Savą kalbą visi turime gerbti", – apie savo įpročius prasitarė trečios gimnazijos klasės moksleivis Matas. Savo bendramokslius ir draugus ne kartą raginęs sekti savo pavyzdžiu, paauglys tikino jau sulaukęs šalininkų – anksčiau naudoję angliškas klaviatūras, keli bičiuliai jas jau pakeitė lietuviškomis.