"Į akis krinta vaikų sudirgimas. Panaši ir juos atlydinčių tėvų būsena", – teigia medikai. "Daugėja nervų sistemos sutrikimų", – jiems antrina ir Visuomenė sveikatos biuro specialistai. Moksleivių sveikatos patikrinimo rezultatai – šokiruojantys.

Mąstysena atsilieka

Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė rūpinasi mažųjų mūsų piliečių sveikatos problemomis daugiau kaip 20 metų.

Pasiteiravus apie praėjusių dešimtmečių ir šiandienių vaikų sveikatos skirtumus, medikė neilgai galvojo: "Į akis krinta dabartinių vaikų akceleracija. Deja, jų mąstysena nuo fizinio išsivystymo dar labai atsilieka."

Dėl ko šoktelėjo dabartinių vaikų ūgis, dar tebesiginčijama. Be to, pasak pašnekovės, jie labai mažai juda – nuolat sėdi prie kompiuterio arba vakaroja prie televizoriaus, dėl to pastebimai prastėja rega.

"Pagal laikyseną miesto vaikus jau įmanoma atskirti nuo kaimo, – dalijosi savo pastebėjimais A.Tamulevičienė. – Pastarieji visai kitaip sudėti, nes dirba fizinį darbą."

Kas laukia čempionų?

Kita šių dienų problema, į kurią linkusi atkreipti dėmesį Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vadovė, – perlenkimai bandant iš vaikų padaryti sporto čempionus.

"Neseniai teko bendrauti su 15-mečiu irkluotoju. Visą vasarą intensyviai sportavęs, jis ne tik neteko daug svorio, bet ir pervargo. Neįsivaizduoju, kaip jam dabar seksis mokytis – negalima jauno organizmo taip alinti", – tikino medikė, turėdama galvoje ir jaunųjų krepšininkų krūvį.

Pašnekovei kelia nerimą ir migracijos padariniai mūsų jaunosios kartos sveikatai. "Kai kurie vaikai, kurių tėvai išvažiavę į užsienį, ateina pas mus tiesiog išsikalbėti," – teigė A.Tamulevičienė.
Deja, pagal galiojančią tvarką, lankantis pas medikus, tik nuo šešiolikos metų nebūtina vieno iš artimųjų palyda. Esant probleminiams atvejams, ji neprošal ir vyresniesiems. "Juk ir šešiolikos – jie dar vaikai, nors ir ištįsę, todėl manau, kad galiojanti tvarka – gera", – konstatavo pašnekovė.

Ilga kelionė per kopas

Kaunietės Astos nuomone, reikalavimas, kad vyresniųjų klasių moksleivius pas medikus lydėtų tėvai, – jau per didelis biurokratizmas. Juolab kad dirbti mūsų nepilnamečiams leidžiama jau nuo keturiolikos metų.

Pastarąjį kartą ji užtruko su trim savo vaikais pas Centro poliklinikos specialistus daugiau kaip keturias valandas. Gerai, kad supratingas darbdavys buvo davęs laisvą dieną.

"Pirmiausia pediatrė, kaip ir priklauso, kiekvieną vaiką išmatavo, užpildė pažymas bei surašė siuntimus pas specialistus, nes šiemet jau mums reikėjo ir okulisto, ir chirurgo apžiūros, – pasakojo apie tą "ilgą kelionę per kopas" daugiavaikė mama Asta. – Laimė, iš anksto pavyko su pastaraisiais suderinti, kad priims mus tą pačią dieną."

Nors vaikų apžiūra pas specialistus užtruko, vienam iš jų chirurgė dar įžvelgė skydliaukės padidėjimą – išrašė siuntimą pas endokrinologą. Gerai, kad šis tuo metu dirbo ir sutiko priimti.
Paskui dar reikėjo grįžti pas pediatrę, kad surašytų galutinę išvadą ir išduotų pažymas, reikalingas mokyklai. Pasisekė, kad ir jos darbo laikas tądien dar nebuvo pasibaigęs.

Burba ne visi

Deja, dažnai, atvedus medikams patikrinti vaiką, vienos dienos visiems tyrimams neužtenka. Ypač jeigu nesutampa gydytojų darbo grafikai ar kuris nors jų atostogauja.
Be to, prieš pediatrę dar reikia apsilankyti pas odontologą.

Astą reikalavimas kasmet tikrinti vaikų sveikatą džiugina. Ypač tai, kad jie tikrinami kompleksiškai. Nors, pašnekovės įsitikinimu, jeigu tėvams rūpi vaikų sveikata, šie ves juos patikrinti ir be privalomos tvarkos.

"Vieno mano vaiko mokykloje pražiūrėjo, kad nėra odontologo pažymos. Pas jį nuėjome patys, niekieno neraginami, dėl savęs", – pasakojo Asta. Ji teigė nesuprantanti tų tėvų, kurie, taupydami laiką, prašo medikų išrašyti formalias jų vaikų sveikatos pažymas, šių net neapžiūrėjus.

Vienu šūviu – du zuikiai

"Einame tikrintis gegužę, susiderinę, kai gydytoja laisvesnė", – dalijosi savo patirtimi, kaip visur suspėti, Asta. – Tada ne tik būna mažesnės eilės – galima užsiregistruoti pas pediatrę ir kitai dienai, bet ir vaikai mokslo metų pabaigoje jau ne tokie užimti."

Anot pašnekovės, rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje – ne tik didesnės eilės. Tada ir gydytojai dirba atmestiniau, nes nebespėja fiziškai. Patikrinus vaikų sveikatą vasaros pradžioje, vienu šūviu galima nušauti du zuikius. Gautos pažymos galioja ir vasaros stovykloms.

Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vadovė A.Tamulevičienė taip pat džiaugėsi, kad tėvai pradėjo labiau rūpintis atžalų sveikata ir kad dauguma jų jau padarė išvadas: vaikų sveikatos pažymos galioja kalendorinius metus, dėl to dabar jau vasaros pabaigoje netenka susidurti su tokia fizine katorga, kokia buvo dar prieš keletą metų, kai poliklinikos koridoriai būdavo sausakimši mažųjų pacientų ir juos atlydėjusių tėvų.

Šią vasarą, pasak pašnekovės, teko dirbti visu krūviu nuo pat jos pradžios – nemažai vaikų sirgo.

Prisitaikė ir medikai

Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vadovės teigimu, eiles pas pediatrus sutrumpino ir įdiegta elektroninė registracija. Be to, vyresnius moksleivius priima ir suaugusiųjų specialistai. Pavyzdžiui, atostogaujant vaikų okulistui.

"Be to, vaikui lankantis poliklinikoje dėl ligos žiemą ar pavasarį, visada primename, kad netrukus reikės pažymos ir mokyklai – ne tik liepiame registruotis, bet ir išrašome siuntimus pas specialistus. Paskui jis ateina pas mus jau su šių išvadomis – belieka išrašyti pažymą", – pasakojo apie tai, kaip pavyko prisitaikyti prie sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos 2000-aisiais patvirtintos tvarkos, kad moksleivių sveikata turi būti tikrinama kasmet, A.Tamulevičienė.

Pedagogams – ne tas pats

Nepaisant visų fizinių ir laiko sąnaudų, įgyvendinant minėtą jau penkioliktus metus galiojančią tvarką, vieša paslaptis – kad tebeieškoma būdų, kaip ją apeiti.

"Esu girdėjusi iš pedagogų, kad jiems šios pažymos – tik formalumas. Gal per kūno kultūros pamokas į jas ir atsižvelgiama, jeigu vaikas turi didesnių problemų", – dalijosi panašiais įtarimais ir jau minėta daugiavaikė Asta.

Ilgiau, negu galioja ši tvarka, Šančių vidurinei mokyklai vadovaujantis Romas Jasulaitis sutiko, kad pedagogai gali medikų pažymas tik susegti ir padėti į šoną, bet gali ir į jas atsižvelgti.
"Mano įsitikinimu, kasmetis moksleivių sveikatos patikrinimas reikalingas. Tačiau ne todėl, kad mes su medikais galėtume apsidrausti, – dėstė savo poziciją Šančių vidurinės mokyklos direktorius. – Nors medikų pažymos daugiau reikalingos kūno kultūros pamokoms. Tiesa, ir šios – jau nebe tokios kaip anksčiau. Dabar jau nebesiekiama tik rezultatų, o ugdoma sveika gyvensena. Tačiau vis tiek mokytojas privalo žinoti, koks fizinis krūvis vaikui pakeliamas."

Vieninteliai Kaune

Anot pašnekovo, jeigu pažymoje nurodytas rimtesnis sveikatos sutrikimas, jo vadovaujamas kolektyvas visada stengiasi ieškoti būdų, kaip moksleiviui padėti.

"Nuo 60 iki 80 proc. vaikų konstatuota skoliozė (stuburo iškrypimas). Jiems per kūno kultūros pamokas taikomi specialūs pratimai, – pasakojo pedagogas. – Be to, mūsų mokykla – vienintelė Kaune ir, man atrodo, net Lietuvoje, kuri per kūno kultūros pamokas praktikuoja šiaurietišką ėjimą. Tam nereikia nei ypatingo fizinio pasirengimo, nei specialios sportinės aprangos. Inventorių šiems užsiėmimams nupirkome patys."

R.Jasulaitis teigia neignoruojantis ir antsvorio turinčių moksleivių problemų. "Gavę nurodymą, kad vaikui reikalingas dietinis maitinimas, mes jį organizuojame. Tiesa, tokie atvejai labai reti. Tik paruošti ką nors dietinio iš bendro meniu – lengviau, negu priversti moksleivį tai valgyti. Be to, mes ir negalime to daryti – galime tik bandyti įtikinti, kad jam tai – naudinga", – akcentavo jau 20 metų Šančių vidurinei mokyklai vadovaujantis R.Jasulaitis. Pedagogo teigimu, negalime "išsišokti" ir su kainomis.

Daug paprasčiau, anot pašnekovo, išspręsti moksleivių regėjimo problemas susodinant juos šį sutrikimą atitinkančiu atstumu nuo klasės lentos.

Reikia prisiimti atsakomybę

R.Jasulaičio įsitikinimu, pirkti iš gydytojų pažymas apie vaikų sveikatos būklę tėvams tikrai neapsimoka. Nors jis neatmeta, kad tokių atvejų yra.

Pašnekovas teigia visada patariantis eiti pasitikrinti sveikatos dar žiemą – neatidedant vasarai. "Nors galbūt tada daugumai tėvų – atostogos, išeina į jas ir medikai. O šiuos vaduojantys kolegos dažnai išrašo formalias pažymas. Jau vien dėl to, kad gerai nepažįsta svetimų pacientų, – dėstė savo nuomonę pedagogas. – Gal kai kuriems tėvams tai ir patogiau. Tačiau, mano įsitikinimu, jiems pirmiausia reikėtų galvoti apie savo vaiką."

Pasak R.Jasulaičio, yra buvę pora atvejų, kai jis prašė laiko stygiumi besiskundžiančių moksleivių tėvų, kad šie parašytų, jog prisiima atsakomybę, jeigu kas atsitiks jų vaikams.
"Aš negaliu versti kūno kultūros mokytojo rizikuoti, – motyvavo savo elgesį pedagogas. – Deja, šiais laikais kai kurių tėvų pareigos apsiriboja tik vaiko pagimdymu. Ir mokykla lieka kalta, kad neišreikalavo iš jų pažymos."

Pernai pažeidimų padaugėjo

Kaip pedagogai užtikrina, kad moksleiviai privalomai pasitikrintų sveikatą, prižiūri Visuomenės sveikatos centrų specialistai.

Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius 2012 m. patikrino 77 bendrojo lavinimo mokyklas Kaune ir Kauno rajone. Aštuoniose rasta pažeidimų.

2013 m. patikrinus 79 mokyklas, pažeidimai užfiksuoti jau kas trečioje iš jų. "Tai buvo susiję su pernai liepos 1-ąją įsigaliojusiu nauju reikalavimu, kad odontologai įvertintų visų vaikų dantų ir žandikaulių būklę", – aiškino minėto Kauno visuomenės sveikatos centro skyriaus vyriausioji specialistė Janina Žukaitienė. Anot pašnekovės, šio reikalavimo įgyvendinimas užtruko susidarius eilėms prie odontologų kabinetų.

Kai kurie vadovai nubausti

"Daugumoje šį reikalavimą pažeidusių mokyklų buvo nuo kelių iki penkiolikos pas odontologą neapsilankiusių vaikų. Tačiau dviejose – Kauno A.Puškino gimnazijoje (tiksliau – jos V.Krėvės pr. skyriuje) ir Kauno rajono Lapių mokykloje – tokių buvo dauguma, – pasakojo visuomenės sveikatos specialistė. – Bet mes nurodėme terminus šiems trūkumams ištaisyti ir pakartotinio patikrinimo metu jų jau neužfiksavome. Todėl šių mokyklų vadovų ir nebaudėme."

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, radus minėtus pažeidimus, pedagogams numato baudas. Už pirmą kartą – nuo 50 iki 500 litų. Geranoriško kaltės pripažinimo atveju, galima ir išimtis – 25 litų bauda. Už pakartotinius pažeidimus jau gresia bauda nuo 200 iki 1 500 litų.

Prieš keletą metų, J.Žukaitienės teigimu, tokios sankcijos kai kuriems pedagogams taikytos. Tada rasta labai daug sveikatos nepasitikrinusių jų moksleivių. Nebuvo ištaisyti šie trūkumai ir pakartotinio patikrinimo metu.

Konstatavus, kad pedagogų aplaidumas sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ligoms – pavyzdžiui, tuberkuliozei, jau gresia bauda nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Nei Kaune, nei Kauno rajone to dar nėra buvę.

Nepasitikrina sveikatos ir mokytojai

Netaikyta jokių sankcijų Kauno pedagogams ir 2012 m.

"Mūsų nuomone, dalis atsakomybės tenka vaikų tėvams, nors mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo taip pat turi užtikrinti, kad jų moksleiviai pasitikrintų sveikatą", – savo ir kolegų vardu aiškino visuomenės sveikatos specialistė.

Anot pašnekovės, dažniausiai pedagogai aiškinasi negalėję sukontroliuoti moksleivių, nes jų tėvai išvykę į užsienį, o laikini globėjai nepaskirti. Sudėtinga pedagogams privesti atlikti savo pareigas ir asocialius tėvus.

Privalo kasmet profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir patys mokytojai. Randama pavienių pažeidėjų ir tarp jų. Tokiais atvejais dažniausiai teisinamasi dideliais darbo krūviais arba negalėjimu suderinti savo ir medikų darbo laiko.

Pūsti triūbą gali ne visi

Jau minėta daugiavaikė Asta teigė nesuprantanti, kodėl vaikų sveikatos pažymų reikalauja ir muzikos mokyklos.

Anot Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Linos Jančiuvienės, šių pažymų reikalaujama ne vien dėl formalaus įsakymų vykdymo.
"Ne kiekvienas vaikas, norintis groti, pavyzdžiui, akordeonu, gali kilnoti sunkumus, – aiškino L.Jančiuvienė. – Turi savo subtilybių ir pučiamieji instrumentai. O norintis jais groti vaikas gali turėti kvėpavimo sistemos sutrikimų."

Anot pašnekovės, jos praktikoje dar nepasitaikė, kad dėl sveikatos sutrikimų vaikas būtų priimtas į netinkamo instrumento klasę. Neteko girdėti, jog tėvai purkštautų, kad ir muzikos mokyklos reikalauja tokių pažymų.

Kas antras prastai mato

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pernai Kaune sveikatą pasitikrino 98 proc. moksleivių. Likę 2 proc. buvo vyresnių klasių mokiniai.

Anot šio biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistės Ievos Valentaitės, dažniausiai nustatyti regos sutrikimai – beveik kas antram vaikui. Jie būdingiausi pradinių klasių moksleiviams.

Beveik kas trečias regos sutrikimų turintis vaikas – trumparegis. "Tai – laisvalaikio leidimo prie kompiuterių, vakarojimo prie televizorių ir išmaniųjų telefonų maigymo rezultatas", – teigia sveikatos stebėsenos specialistė.

Antroje vietoje, pasak pašnekovės, – skeleto-raumenų sutrikimai: netaisyklinga laikysena, skoliozė ir pan. Juos turėjo daugiau kaip 36 proc. Kauno moksleivių. Daugiausia jų mokosi 5–8 klasėse. Daugiau kaip 38 proc. šių sutrikimų sudarė netaisyklinga laikysena. Juos lemia mažas fizinis aktyvumas, nepritaikyti suolai, greitas augimas ir per sunkios kuprinės. Šių svoris negali viršyti 10 proc. moksleivio kūno svorio.

Yra ir nutukusiųjų

Trečioje vietoje – kvėpavimo sistemos ligos (10,8 proc.), nuo kurių mažai atsilieka kraujotakos sistemos sutrikimai (10,3 proc.).

"Jau keleri metai daugėja regos sutrikimų. Padaugėjo moksleivių, kuriems konstatuota ir nervų sistemos sutrikimų", – akcentavo I.Valentaitė.

Pasak pašnekovės, padaugėjo ir per mažą ar per didelį kūno masės indeksą (KMI) turinčių vaikų. Per mažas KMI gali būti susijęs ir su liekno kūno kultu. 1,4 proc. Kauno moksleivių konstatuotas nutukimas.