Architektai domisi Kaunu

"Praėjusį ketvirtadienį vienbalsiai sutarta "Mokslo salą" įtraukti į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio programą kaip vieną iš prioritetinių objektų ir centro statybai skirti finansavimą iš Valstybės investicijų programos (VIP). Niekas neprieštarauja, kad tai tikrai yra ne vien Kauno savivaldybės, o valstybės svarbos objektas, ir norime, kad valstybės 100-mečiui "Mokslo sala" jau būtų pastatyta", – sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.

"Rugsėjo 14 d. vyks vadinamasis vokų atplėšimas, kai pamatysime, kiek pasiūlymų yra pateikta ir kokios idėjos siūlomos. Kas ką siūlo dar nebus žinoma, bet šiuo atveju svarbiausia ne iš kur tai, o pati idėjos kokybė", – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys architektas Jonas Audėjaitis.

Jis yra ir architektūrinio konkurso komisijos narys. Liepą Kauno Nemuno saloje planuojamo Mokslo ir inovacijų centro architektūrinį konkursą Kauno miestas patikėjo organizuoti Londone įsikūrusiai bendrovei "Malcolm Reading Consultants".

J.Audėjaitis teigė visada pasisakęs už tai, kad toks konkursas būtų organizuojamas ne pačios savivaldybės pastangomis. "Per bendrovės "Malcolm Reading Consultants" duomenų bazes pasaulio architektai pamatė Kauną. Jeigu jau 600 bendrovių arba architektų pateikė užklausas dėl konkursų, vadinasi, jie pasidomėjo Kaunu ir architektūrine urbanistine situacija mūsų mieste", – tarptautinio konkurso nauda Kauno žinomumui neabejojo J.Audėjaitis.

Jis pripažino, kad, atsižvelgiant į konkursų praktiką, visi, kurie domėjosi konkurso sąlygomis ir dokumentais, tikrai nepateiks savo pasiūlymų, tačiau konkursą organizuojanti bendrovė prognozuoja, kad reikės rinktis iš maždaug 100 idėjų.

"Konkursantams yra pasiūlytos penkios bendrovės, kuriose jie atspausdintų savo medžiagą ir parengtų planšetes. Jau žinome, kad plaukia pasiūlymai ir iš egzotiškų šalių – Indonezijos, Japonijos, JAV", – prasitarė konkurso komisijos narys.

Egzotika nesusižavės

Miesto vadovai ne kartą akcentavo, kad "Mokslo sala" Nemuno saloje turi būti ir architektūriškai išskirtinis statinys, tačiau aišku, kad beribę fantaziją gali pažaboti ribotas finansavimas projektui įgyvendinti.

"Įžvalgus ir protingas architektas turėtų pateikti įdomius ir patrauklius sprendinius, bet žemiškai įgyvendinamus. Mūsų lėšos šiam projektui labai menkos, jeigu lyginsime, už kiek buvo pastatyti tokios paskirties statiniai Europoje. Manau, kad architektas neturėtų kurti kažko, kas nugali gravitacinę jėgą ir kabo ore", – šyptelėjo J.Audėjaitis. Anot jo, tai aiškiai įvardyta ir konkurso sąlygose.

Žadama, kad su konkursui pasiūlytais darbais galės susipažinti ir kauniečiai. Pasak J.Audėjaičio, maždaug nuo rugsėjo 20 d. ketinama visus projektus eksponuoti "Žalgirio" arenoje. Vis dėlto, kauniečiai savo nuomonę turės pasilaikyti sau.

"Darbams vertinti yra sudaryta profesionalų komisija, kuri turės išrinkti tris geriausius pasiūlymus. Tada bus tikrinama tų darbų autorių kvalifikacinė atitiktis ir visi dokumentai, o galiausiai viską įvertinus bus reitinguojamos tų idėjų pozicijos", – tolesnę eigą pristatė architektas. Anot jo, nebūtinai laimi iš pirmo žvilgsnio puiki idėja, nes svarbi ir kūrėjo kvalifikacija, ir galimybė tą idėją įgyvendinti.

"Turinio reikalai ir viskas, kas bus viduje, – kitas etapas. Reikės įsteigti viešąją įstaigą, kuri administruos šį objektą. Tada Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybė, Lietuvos mokslų akademija jau turės išdėstyti reikalavimus vidaus įrangai ir turiniui", – pridūrė J.Audėjaitis.

Išskirtinumas – žalia erdvė

"Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu yra rengiamas investicinis projektas. Per rugsėjį norime susitarti dėl bendradarbiavimo tarp ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos, savivaldybės ir universitetų, kurie norės prisijungti prie šio projekto. Spalį, kai jau žinosime architektūrinį sprendimą, bus sprendžiama ir dėl ekspozicijų pastato viduje", – patvirtino vicemeras Povilas Mačiulis.

Anot jo, mokslo ekspozicijų ekspertų Lietuvoje nėra, tad neišvengiamai reikės pasitelkti užsienio specialistus. "Jau užmezgėme ir palaikome ryšius su Estijos Tartu mieste veikiančiu mokslo populiarinimo centru "Ahhaa", Varšuvos Koperniko centru Lenkijoje. Jie geranoriškai sutinka padėti", – tikino vicemeras.

Aišku, kad dalį mokslo populiarinimo centro erdvės užims standartinė ekspozicija, kokios paprastai būna ir kitų šalių tokio pobūdžio centruose.

"Vienas pagrindinių uždavinių – rasti Lietuvos išskirtinumą, tuos Lietuvos mokslo laimėjimus, kurie atskleistų mūsų šalies mokslininkų identitetą, taip pasirenkant perspektyvą, kurlink Kaunas ir visa Lietuva gali būti perspektyvūs ateityje. Viena iš galimų temų – kosmosas, bet galutinio sprendimo dar nėra", – aiškino P.Mačiulis.

Anot jo, vienas svarbus dalykas, kuriuo "Mokslo sala" išsiskirs iš kitų Europoje esančių panašių centrų, – tai itin didelė žalioji lauko erdvė, kurioje galės vykti mokslo populiarinimo renginiai, bus įrengta lauko ekspozicija. "Žalioji erdvė yra didelė šio projekto stiprybė, kuri padės dar išsamiau ir įdomiau atskleisti mokslo centro temą "Žmogus. Gamta. Mašina", – pridūrė vicemeras.

Ar planuojamas Mokslo ir inovacijų centras Kauno Nemuno saloje išties vadinsis "Mokslo sala", kaip buvo pristatyta rengiant projektą Švietimo ir mokslo ministerijai? P.Mačiulis neslepia, kad tai buvo spontaniškai kilęs pavadinimas, kuris vis dėlto artėja prie tikrovės.

Dėl pavadinimo greičiausiai savo žodį dar tars ir šiame projekte dalyvausiantys partneriai. "Reikės atsiklausti ir komunikacijos specialistų, bet, atrodo, kad architektūriniame konkurse "Mokslo salos" angliškas atitikmuo "Science Island" skamba tikrai patraukliai ir dera prie urbanistinio konteksto – centras iškils Nemuno saloje", – svarstė Kauno mero pavaduotojas.

Neabejojo Kauno pranašumu

"Manau, kad vykęs sprendimas tokį centrą statyti Kaune, puikiai parinkta vieta, ir tai labai reikalingas objektas. Kaunas turi daugiausia nacionalinių muziejų, bet dar vienas nacionalinio lygio mokslo muziejus arba centras moksleiviams, jaunimui, šeimoms tikrai nepakenks. Kuo daugiau tokių atraktyvių vietų turėsime, tuo daugiau jaunų žmonių pritrauksime ir išlaikysime", – įsitikinusi J.Juozaitienė.

Ji nuo pat pradžių, kai tik kilo idėja Lietuvoje pastatyti Mokslo ir inovacijų centrą, maniusi, kad geriausia vieta tokiam objektui – Kaunas.

Anot J.Juozaitienės, koncepcija buvo pasirinkta pagal pasaulinius mokslo muziejus Bostone, Varšuvoje, Barselonoje, o vilniečiai jau įsivaizdavo, kad tai bus kuriama universiteto ir mokslo slėnio pagrindu sostinėje.

"Jie tikėjo savo pergale, bet kadangi ir kauniečiai pateikė pasiūlymą, Švietimo ir mokslo ministerija sudarė komisiją, kuri spręstų, kur tą muziejų reikėtų statyti. Pati mokslo ir inovacijų centro idėja buvo nekvestionuojama, reikėjo išspręsti klausimą tik dėl jo vietos", – pernykščius įvykius prisiminė premjero patarėja, dalyvavusi šiuose procesuose.

J.Juozaitienė sakė, kad pagal turinį ir vilniečių, ir kauniečių pasiūlymai buvo panašūs, nes juos parengti padėjo universitetai, tad reikėjo objektyvių kriterijų, pagal kuriuos ir būtų galima apsispręsti.

Ne tik Kaunui

"Vilniečiai gana atsainiai pristatė savo pasiūlymą, numatydami vietą – Vilniaus universiteto planetariumą. Buvo aišku, kad tas centras turi būti prieinamas ir patrauklus visai Lietuvai, nes statomas ne tik tam miestui", – pastebėjo J.Juozaitienė.

Pasak pašnekovės, reikėjo įvertinti, ar objektas bus lengvai pasiekiamas, ar bus galima nesunkiai privažiuoti, ar bus kur pastatyti automobilius bei autobusus ir kokios bus galimybės tokio centro plėtrai. Esant šiai situacijai Vilnius išties nublanko, nes, kaip sakė J.Juozaitienė, prie planetariumo Vilniuje apskritai negalima privažiuoti, o Nemuno sala Kaune lengvai pasiekiama, be to, ir gamtinė aplinka yra gerokai patrauklesnė negu Vilniaus miesto centras. Buvo aišku, kad ir plėtros galimybių prie planetariumo nėra.

"Man kaip architektei buvo aišku, kad pagal šiuos kriterijus Vilnius nelaimės niekaip, nes Kaunas visais aspektais yra tinkamesnis miestas. Vilnius motyvavo, kad turi didesnį tarptautinį pasiekiamumą, nes veikia tarptautinis oro uostas, bet žvelgiant į perspektyvą pagal geografinę padėtį, įvertinant, kad pro Kauną eina kelias "Via Baltica", tiesiamas geležinkelis "Rail Baltica", o ir oro uostas yra. Atkreipėme dėmesį ir į tai, kad regionuose būtina kultūros, mokslo plėtra, kad juose išlaikytume ir pritrauktume žmones. Kauno pranašumo vilniečiai paneigti jau niekaip negalėjo", – pasakojo J.Juozaitienė.

Kai jau buvo nuspręsta, kad Mokslo ir inovacijų centras turi iškilti Kaune, Nemuno saloje, buvo užsakytas investicinis projektas, be kurio negalima pretenduoti į ES paramą. "Jis turi būti užbaigtas iki rugsėjo pabaigos, taigi dabar vyksta paskutiniai potėpiai, ir bus teikiamas Švietimo ir mokslo ministerijos europinei daliai finansuotii", – pridūrė J.Juozaitienė.

Preliminariai skaičiuojama, kad mokslo centras gali kainuoti apie 23 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta iš ES fondų, savo indėlį planuoja skirti ir Kauno savivaldybė bei Švietimo ir mokslo ministerija. Objekto išlaikymas per metus kainuos apie 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad mokslo centrui iš savo veiklos pavyks padengti nuo 80 iki 100 proc. metinių išlaidų. Per metus centre tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų. Planuojama, kad mokslo populiarinimo centras pradės veikti 2018 m.

Mokslo ir inovacijų centro architektūrinio konkurso komisija

Malcolmas Readingas, komisijos pirmininkas, bendrovės "Malcolm Reading Consultants" direktorius (Jungtinė Karalystė),

Audrius Ambrasas, A.Ambraso architektų biuro direktorius (Lietuva),

Jonas Audėjaitis, architektas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Lietuva),

Jimas Eyre'as, bendrovės "WilkinsonEyre" direktorius (Jungtinė Karalystė),

Svetlana Kauzonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė (Lietuva),

Raineris Mahlamäki, profesorius, "Lahdelma&Mahlamäki Architects" įkūrėjas (Suomija),

Rolandas Maskoliūnas, Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene (Lietuva),

Christos Passas, bendrovės "Zaha Hadid Architects" direktoriaus pavaduotojas (Jungtinė Karalystė),

Sumitas Paul-Choudhury, mokslo savaitraščio "New Scientist" redaktorius (Jungtinė Karalystė).