Ži no, ko rei kia
Neformaliojo suaugusių jų švie ti mo koor di na to riai sa vo veik lą pra dė jo be veik prieš dve jus me tus. „Ku ria me rea lias ga li my bes kau nie čiams mo ky tis vi są gy ve ni mą. Pa reng tos ir vyk do mos pro gra mos orien tuo tos į skir tin gus be si mo kan čių jų in te re sus. Svar biau sia, kad bū tų pa siū los įvai ro vė pa gal po rei kius ir tai tap tų priei na ma vi siems pa gei dau jan tie siems“, – sa ko Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cent ro di rek to rė ir koor di na to rė Ra sa Bort ke vi čie nė.
O pasiū la Kau ne tik rai yra. Per pa sta ruo sius tre jus me tus Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cent ras įgy ven di no še šis suau gu sių jų mo ky mo pro jek tus. Jie skir ti ne tik mo ky to jams, bet ir vi siems Kau no gy ven to jams.
Nuo 2008-ųjų cent ras kar tu su Vy tau to Di džio jo uni ver si te tu at lie ka ty ri mus, ku rie pa de da nu sta ty ti suau gu sių jų mies to gy ven to jų mo ky mo si po rei kius. Šį ru de nį at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad la biau siai pa gei dau ja mi yra kva li fi ka ci jos to bu li ni mo, kom piu te ri nio-skait me ni nio raš tin gu mo, už sie nio kal bų, psi cho lo gi jos ir svei ka tin gu mo mo ky mai.
Ruošia dar bui
Vieni populiariausių Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cent ro mo ky mų – „Kon ku ren cin gu mo di di ni mas dar bo rin ko je ug dant bend rą sias kom pe ten ci jas“, ku riuos fi nan suo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Pro jek tas orien tuo tas į Kau no re gio no dir ban čiuo sius, taip pat įspė ji mus apie at lei di mą ga vu sius as me nis, ku riems teks ieš ko ti nau jos dar bo vie tos.
„Šių me tų ba lan džio 1 d. Lie tu vo je bu vo re gist ruo ta dau giau kaip 160 tūkst. žmo nių, ieš kan čių dar bo. Tai maž daug 8,9 pro c. ša lies dar bin go am žiaus gy ven to jų. Darb da viai at si sa ko ne pro duk ty vių, ne sie kian čių to bu lė ti dar buo to jų ir no ri kom pe ten tin gų, ini cia ty vių, veik lių žmo nių. Orien tuo da mie si į darb da vių lū kes čius su kū rė me pro jek tą, ku ris pa de da to bu lin ti bū ti niau sias kom pe ten ci jas ieš kant dar bo ir ku riant sa vo sėk min gos kar je ros sce na ri jų“,– pa sa ko ja R.Bort ke vi čie nė.
Viena kursų dės ty to jų Bi ru tė Kuk lie rie nė suau gu siuo sius mo ko lie tu vių kal bos. „Da bar su si klos čiu si ga na ne pa lan ki si tua ci ja – jun ta mas ne rei ka lin gas kal bos mo der ni ni mas, no ras ra šy ti įmant riau, nyks ta bend ra vi mo nuo šir du mas, kal bo je at si ran da dau giau ag re sy vu mo, ma din gų kli šių, biu rok ra tiš kų žo džių“, – sa ko ji ir ti ki na, kad kur sai dau ge liui suau gu sių jų at vė rė akis – kiek daug kal bos klai dų da ro me to net ne pas te bė da mi.
„Nors lie tu vių kal ba la bai tur tin ga, jos žo dy nas var to ja mas vis siau riau. Pa vyz džiui, sa ko ma, vers las da ro mas, lai dos da ro mos, net drau gų pa si da ro ma. Mo kė mės vie šo sios kal bos da ly kų, ap ta rė me ta ri mo pro ble mas, sun kiau siai kir čiuo ja mus žo džius, links nių var to ji mo klai das. Šiuo lai ki niam žmo gui pra var tu tai mo kė ti“, – sa ko ji.
Anot dės ty to jos, kal ba daug pa sa ko apie žmo gų, ug do pa si ti kė ji mą sa vi mi, pa ro do, esi tvir tas ar silp nas: „Ar bend rau si su ko le go mis, ar ei si į dar bo po kal bį, kal ba vi sa da rei ka lin ga. Mo kė da mas tai syk lin gai kal bė ti, žmo gus jau čia si ores nis ir ki ti jį ver ti na ge riau.“
Kursai nemokami
Jau trečią mė ne sį šiuos kur sus lan ko bu vu si ad mi nist ra to rė Do vi lė And ru le vi čiū tė.
„Mo ko mės lie tu vių kal bos kul tū ros, anglų kal bos, to bu li na me vi di nio pa si ti kė ji mo, ini cia ty vu mo ir vers lu mo kom pe ten ci jas. Šian die niam žmo gui tai la bai ak tua lūs da ly kai. Pa vyz džiui, ang lų kal ba. Nors bu vau mo kiu sis, jau pri mir šau kai ku riuos da ly kus, o kur suo se vėl vis ką pa kar to jau. Nau din ga bu vo pri si min ti ir kal bos kul tū ros da ly kus“, – pa sa ko ja mo te ris bei pri du ria, kad kur sai nau din gi ir tiems, ku rie tie siog no ri to bu lė ti. Be to, yra ga li my bė su tik ti daug skir tin gų sri čių spe cia lis tų, su jais pa si tar ti, pa si da ly ti nuo mo ne ar gau ti pa ta ri mų.
Šiuo me tu mo te ris ieš ko pa na šaus dar bo – ad mi nist ra to rės ar va dy bi nin kės, ir sa ko, kad kur suo se įgy tos ži nios, ypač įgau tas pa si ti kė ji mas sa vi mi, tu rė tų la bai pra vers ti.
Įgy ti įgū džių, rei ka lin gų dar bo rin ko je, atė jo ir kau nie tis Min dau gas. „To kie mo ky mai la bai rei ka lin gi. Pa vyz džiui, aš šiuo me tu ne tu riu dar bo, ti kiuo si, kad kur sai leis tap ti kon ku ren cin ges niam dar bo rin ko je. Ma nau, kad dės to mi da ly kai rei ka lin gi kiek vie nam vi du ti nio am žiaus žmo gui. Ka dan gi ne dir bu, ak tua lu, kad kur sai yra ne mo ka mi“, – sa ko jis.
Labiausiai Mindaugas vertina teisės pa skai tas. „Įgi jau tei si nių ži nių. Ma nau, jei gu ne pa vyks ras ti dar bo, ti kė ti na, kad tap siu darb da viu pa ts sau“, – ti ki na vy ras. „Be to, jei žmo gus ne tu ri dar bo ar il gai jo ieš ko, nu ken čia jo sa vi ver tė, ky la klau si mas, ar esi rei ka lin gas vi suo me nei. Šie kur sai grą ži na pra ras tą pa si ti kė ji mą sa vi mi“, – pri du ria jis.
Visose Lietuvos savivaldybė se suau gu sie ji ga lės ne mo ka mai mo ky tis lie tu vių kal bos, už sie nio kal bų, įgy ti psi cho lo gi nių, svei kos gy ven se nos ži nių, vers lu mo, skait me ni nio raš tin gu mo ir kitų įgū džių.
Lė šų suau gu sių jų švie ti mo pro gra moms ski ria Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, jos bus fi nan suo ja mos ir iš 2014–2020 m. ES struk tū ri nių fon dų.
Mokymosi programas suaugusiesiems siū lo:
Profesinės mo kyk los, uni ver si te tai ir ko le gi jos
Savivaldybių švie ti mo cent rai
Trečio jo am žiaus uni ver si te tai
Įvai rios or ga ni za ci jos
Norintiesiems mokytis internetu:
Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas www.liedm.lt
Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema www.smis.lt
Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema AIKOS www.aikos.smm.lt
Europos Suaugusiųjų mokymosi platforma EPALE https://ec.europa.eu/epale/
Naujausi komentarai