Dažnas nūdienoje skubantis kaunietis pravažiuoja ar prabėgomis prašvilpia pro pačiame Kauno centre įsikūrusią jaukią parduotuvę, kurioje parduodamos smulkmenos namams. E. Ožeškienės g. akies netraukianti maža parduotuvė slepia ne vieno seno daikto istoriją ir verčia susimąstyti apie laiko tėkmę.
Vos pravėręs neišsiskiriančias duris, atsiduri įvairių daiktų, spinduliuojančių savo ypatinga energetika, patalpoje. Tačiau stipriausia energija sklinda nuo besišypsančios parduotuvės savininkės.
Ji tikina, kad viskam sudėlioti taip, kaip yra šiandien, prireikė daug laiko. Moteris paprašo neminėti jos vardo.
„Šie batai – vieni iš likusių, kuriuos po truputi stūmė ir išstūmė įvairios smulkmenos", – su šypsena prisimena pašnekovė. Iš pradžių čia buvo dėvėtų ir naujų batų partuovuvė, o šiandien ji verčiasi antikvariniais ir daug šeimininkų turėjusiais daiktais.
Paklausta, kaip viskas transformavosi, savininkė kukliai prasitaria, kad pradėjusi nešti antikvarines žvakides iš savo namų į parduotuvę pastebėjo, jog pirkėjai labiau domisi jomis nei lentynose dulkančiais batais. Moteris neslepia pati jaučianti didžiulę aistrą sendaikčiams: tarp jų kasdien praleisdama daug laiko ieško įkvėpimo kūrybai. Ji susikūrė tarsi savo mažą pasaulėlį iš senų paveikslų ir veidrodžių, lempų ir žvakidžių, rėmų ir fotografijų.
Šis fotopasakojimas yra Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto studentės Simonos Žutautaitės fotožurnalistikos paskaitos kurso darbas.
Naujausi komentarai