Agresijos nesulaukė

"Ne, hidžabas netrukdo, jaučiuosi puikiai", – iš už debesų išlindus saulei ir įkaitus orui, užsiminus apie jos apdarą – ilgą suknelę, skarą, šyptelėjo VDU tarptautinę politiką ir vystymąsi studijuojanti Benita.

Prie kadaise neįprastos aprangos, nuolat viešumoje ryšimos skaros, kūno formas slepiančių drabužių ji jau įprato.

Dabar B.Sutkevičiūtės kolekcijoje jau ne viena didelė ryškiaspalvė, balta, žalsva, pilkšva, geltona ar vaivorykštės spalvų skara, pirkta musulmonams skirtoje parduotuvėje.

Taip, pirmą kartą išėjus pasivaikščioti į miestą, Laisvės alėją, Benitai reikėjo drąsos.

"O, siaube! Galvojau, kad mane užkabins, apstumdys, elgsis agresyviai, – prisiminė pirmąsias akimirkas, kai tik po pusmečio, jau pripažinusi islamą, vilkėdama hidžabu įkaitusiais skruostais išdrįso išeiti į viešumą. – Tačiau tai buvo mano stereotipas. Lietuviai – draugiški, bet uždari, į žmogaus privatumą nesiskverbiantys žmonės. Per visą laiką nesulaukiau nei užgauliojimų, nei agresijos."

Į jos pasirinkimą tolerantiškai ir drąsinančiai reagavo draugės, nesmerkdami ir net susidomėję žvelgė studijų draugai.

Tiesa, kai kurie žmonės galbūt ir apkalbinėja už nugaros, o kai kurie mano, kad Benita – vienuolė.

Kodėl ji nevilki juodos spalvos hidžabu? "Patinka spalvingesni, šviesūs drabužiai. Juoda spalva neimponuoja, tos spalvos nenorėjo ir mama. Be to, drabužio spalva dar priklauso nuo tradicijų", – aiškino Benita.

Nukonkuravo kitas religijas

Kodėl ji priėmė islamą ir tapo musulmone sunite – ortodoksinės islamo religinės krypties pasekėja?

Tai buvo ilgas kelias, prasidėjęs turbūt dar mokykloje.

"Buvau atstumta, nes buvau moksliukė, geruolė, sirgau depresija, po to išvykau dirbti į Angliją, – atviravo Benita. – Turbūt kiekvienam žmogui išgyvenimai duoda kažkokią pamoką. Esu smalsi, pradėjau domėtis gilesniais dalykais, psichologija, dvasingumu, tapau atviresnė, lengviau pradėjau bendrauti su žmonėmis."

Ateiste anksčiau save laikiusi B.Sutkevičiūtė domėjosi ir krikščionybe, budizmu, induizmu. Tačiau be jokios konkurencijos kitas tradicines religijas pranoko islamas.

"Jis palietė mano širdį, jis artimas mano sielai, – prisipažino Benita, nekreipusi dėmesio, kad Europoje ir Lietuvoje pastaruoju metu vyrauja antiislamiškos nuotaikos. – Priešingai, nei skelbia stereotipai, islamą išpažinau ne dėl vyro musulmono. Nesu ištekėjusi, neturiu mylimojo. Tai buvo mano širdies ir proto pasirinkimas."

Visi lygūs, o koranas nekeistas

Kuo islamas jai pranoko krikščionybę ar kitas religijas?

Benita nevertina tik vienos žiniasklaidos ar interneto portalo pateikiamos informacijos, propagandos ar paviršutiniškos nuomonės.

"Ne visi žmonės mąsto ar nori mąstyti giliau. Kodėl neskelbiama, kad nuo teroristų daugiausia žūsta musulmonų? Pakistane, Afganistane ir daugelyje kitų šalių žūsta tūkstančiai musulmonų, tačiau masinės informacijos priemonės apie tai nutyli arba rašo minimaliai, bet  plačiai informuoja apie tragiškus įvykius tik Europoje, – metė akmenį subjektyvumui Benita. – Užsienyje gyvenantys musulmonai po kiekvieno teroristinio akto jaučia kaltę ir didelę pareigą atsiprašyti. Ar dėl to reikia kaltinti musulmonus, religiją? Militaristiniu džihadu tiki tik itin maža dalelė musulmonų, kuri nesudaro net vieno procento. Ar dėl kruvinų kryžiaus žygių mes turime kaltinti visus krikščionis? Negalima teisti žmonių, religijos dėl tokių dalykų."

Bet kodėl – būtent islamas? Pakartojus klausimą, Benita šyptelėjo.

"Mane sužavėjo ir širdį pasiekė islamo filosofija. Patiko, kad islame visi žmonės yra lygūs. Tuo tiki sunitai. Taip, yra imamatas – dvasinė valdžia, dvylika imamų – tuo tiki šiitai. Tačiau sunitams Dievas yra vienas, atskiras, o dvasinės valdžios nėra. Kai kurie žmonės labiau gerbiami už  išsimokslinimą, tačiau jie nėra pasaulietinė valdžia. Islame teigiama, kad visi mes lygūs, pabrėžiama rasinė lygybė, arabas ar juodaodis nėra aukščiau už kitus", – teigė B.Sutkevičiūtė.

Studentei imponuoja, kad Koranas visą laiką buvo vienas, niekada nekeistas, neperrašytas, nepapildytas, kaip dauguma šventų knygų krikščionybėje ar kitose religijose.

Imponuoja Malkolmas X

"Taip, arabų kalba sudėtinga ir Koraną galima interpretuoti. Tačiau bet kokioje religijoje ištraukus sakinius iš konteksto, bet neįsigilinus į jų esmę, galima panaudoti neigiamai traktuotei, – įsitikinusi Benita. – Neatsitiktinai Koraną iki šių dienų studijuoja daug mokslininkų."

Pastebėjus, kad visose pagrindinėse religijose propaguojamas gėris, šviesa, žmogiškumas, smerkiamos nuodėmės, blogi poelgiai, Benita pabrėžė, kad islame ypač juntama lygybė.

Uma – bendruomenė – yra tarsi gyvas organizmas, kurio visi nariai vieni kitais rūpinasi.

"Yra gerbiami žmonės – muftijai, imamai, bet nėra vieno, kuris būtų  aukščiau už visus, kaip, pavyzdžiui, popiežius, vyskupai, kurie kalba visos bendruomenės vardu", – sakė Benita. Ji paminėjo garsų JAV afroamerikiečių musulmonų dvasininką, žmogaus teisių gynėją Malkolmą X arba dar kitaip žinomą El-Hajją Maliką El-Shabazzą.

Jis buvo vienas iš "Islamo tautos"("Nation of Islam") lyderių, veidas, tačiau ši organizacija propagavo, kad juodaodžiai yra aukščiau visų.

"Todėl jis, nesutaręs su šios organizacijos vadu Elijahu Muhammadu, išėjo iš "Islamo tautos" ir tapo musulmonu sunitu – jam imponavo, kad visi žmonės, visos rasės yra lygios ir visi esame Dievo tarnai", – teigė Benita.

Budizme jai nepatiko nirvanos siekimas, kur vienas sugeba tai pasiekti, kitas – ne. Islame, anot jos, visi turi lygias galimybes patekti į rojų.

Neužrakintos keturiomis spynomis

"Su krikščionybe nejutau dvasinio ryšio. Be to, dar nepatiko, kad čia yra prigimtinė nuodėmė – gimę žmonės jau yra nuodėmingi ir tik krikšto metu tai nuplaunama, – savo argumentus žarstė Benita. – Islame, priėmęs šią religiją, esi švarus, viską pradedi tarsi nuo balto popieriaus lapo. Nepatiko, kad seniau krikščionybėje moterys neturėjo teisių, o Korane yra net skyrius – sura,  skirtas moterims. Korane sakoma, kad geriausi yra tie, kurie geriausi jūsų žmonoms."

Islamo šalyse moterys gali būti ir vadovės, ir politikės, ir naikintuvų pilotės, o Kanadoje moterys policininkės musulmonės gali vilkėti hidžabą.

Benitos nevargina ir netgi imponuoja tokia apranga, nes neišryškina kūno formų, nepropaguoja tuščių, paviršutiniškų dalykų, taip apsirengęs neplauki kartu su tuštybių siekiančia visuomene, aukštinančią kūno, išorės kultą.

"Svarbu vidiniai, dvasiniai dalykai. Musulmonės neužrakintos keturiomis spynomis. Nors Europoje, vilkint hidžabą, sunku siekti karjeros", – tikino daug draugų iš Pakistano, Sudano, Senegalo turinti Benita.

Ji pabrėžė, kad kiekvienas musulmonas turi pripažinti, jog Jėzus buvo pranašas, bet nepripažįsta, kad jis visagalis Dievas. Islamas taip pat pripažįsta Mozę, Adomą, Bibliją, Torą.

"Tačiau paskutinis pranašas buvo Mahometas, – tvirtai tarė Benita. Ir paminėjo dar vieną jai islame imponavusį dalyką – Mahometo negalima vaizduoti, priešingai nei Jėzaus. Kodėl Mahometo negalima vaizduoti? Nes jis – neiškeliamas aukščiau už kitus, jis pranašas, arabas, o jį vaizduojant atrodys, kad yra aukščiau už kitus žmones, kitas rases."

Malda – penkiskart per dieną

Jai patogu sportuoti su skarele – neseniai vykusiose olimpinėse žaidynėse Rio taip rengėsi, pavyzdžiui, Egipto tinklininkės.

"O ir neseniai sukurtas burkinis maudynėms patogus ne vienai moteriai – gal kitos gėdijasi randų, yra po operacijos, nenori, kad varstytų jas akimis", – kalbėjo Benita ir priminė, kad prieš užsienio valstybių kariuomenėms įsiveržiant į Afganistaną ar kitas islamo šalis moterys ten vilkėjo kostiumėliais.

"Didesnis aprangos griežtumas atsirado tik po to. Tai buvo tarsi atoveiksmis į vakariečių elgesį, tad griežtėjo įstatymai, labiau išryškėjo tradicijos, noras jas pabrėžti", – kalbėjo kaunietė musulmonė, beveik nenaudojanti kosmetikos.

Ji meldžiasi penkis kartus per parą. Penktadieniais, kaip krikščionys sekmadieniais bažnyčioje, ji meldžiasi mečetėje. Nuoširdžiai. Ir mokosi arabiškai, o kai kurie maldos žodžiai jai skamba kaip muzika.

"Malda kaip meditacija", – pripažino Benita, gyvenanti kartu su mama, tėčiu ir penkeriais metais vyresniu broliu.

Sunku rasti halalinės mėsos

"Taip, šeimai buvo šokas, – nusijuokė ji. – Su tėčiu ir broliu šiuo klausimu sutarti sunku, o mama mane supranta, ji pedagogė, išsilavinusi, daug kalbame apie filosofiją, religiją, jai pasakoju apie islamą."

Mama nesidrovi vaikščioti kartu su dukra, o Benita sulaukė daug palaikymo ir neseniai rengtoje jogos bei sporto stovykloje.

Islamą ji priėmė širdyje, garsiai ištarusi reikiamus žodžius. Kai kurie musulmonais tampa mečetėje, bet ten ji lankosi tik pasimelsti.

"Galbūt vėliau paimsiu dokumentą, liudijantį, kad esu musulmonė, tačiau kol kas neketinu atlikti piligriminės kelionės, – prisipažino Benita. – Užteko širdyje priimti šachadą – tikėjimą – ir garsiai ištarti, kad Alachas yra vienas Dievas, o Mahometas yra jo pranašas."

Kas jai sunkiausia tapus musulmone?

Kiaulienos, lašinukų ji nemėgo ir anksčiau, hidžabas, kaip nekart pabrėžė Benita, jos nebaimina ir ji nesijaučia suvaržyta.

"Sunku rasti halalinės mėsos – kažkuria prasme ekologiškos, nes ta mėsa – specialiai išauginto gyvulio, kuris šeriamas sveikai, negali patirti streso, – aiškino Benita. – Ir skerdžiamas jis ne kitų gyvūnų akivaizdoje. Šventikas turi papjauti palaimindamas. Gyvulys negali jausti streso, o peiliai turi būti itin aštrūs, kad gyvūnas mirtų iškart. Beje, gyvulį leidžiama ir apsvaiginti."

Musulmonė iki mirties?

Sunkiausias potyris, tapus musulmone, Benitai buvo pirmasis ramadanas. Likimo ironija – liepos pradžioje pasibaigęs pasninkas šiemet buvo itin ilgas.

"Be vandens, valgio reikėjo ištverti apie 19 valandų per dieną. Pirmosiomis dienomis buvo sunku, – neslėpė kaunietė. – Tačiau netrukus įpratau, skrandis susitraukė. Ir jau nusileidus saulei, po maldos, prie didelio vaišių stalo, kai atrodė, kad suvalgysiu viską, tik su pasimėgavimu užkandžiaudavau."

Ar vieniša musulmone greitai susidomėjo vyrai?

Vienas pirmųjų musulmonų klausimų būna: kaip ji atrado islamą?

O vyrai, žinoma, atkreipė dėmesį, nes islame nepraktikuojami ilgi santykiai susimetus – siekiama brandžių, tikrų jausmų.

O kas bus, jei ji įsimylės krikščionį?

"Oi, nežinau. Jis turbūt turės atsiversti, nes kitaip negalėsime tuoktis, – šyptelėjo B.Sutkevičiūtė. – Tiesa, būna, kad ir iš islamo atsiverčia į krikščionybę. Meilė – galinga."

Benita magistrantūrą mokytis svajoja užsienio šalyje, kur dėstoma ir arabiškai. Tačiau vėliau ji būtinai nori grįžti į gimtąją šalį.

"Būtų nuostabu dirbti ambasadoje. Manau, kad rasti darbą, vilkint hidžabą, įmanoma, jei darbdavys protingas ir vertins ne drabužius", – neabejojo dabar mokslams itin daug dėmesio skirianti Benita.

Turbūt didelė jos svajonė nukeliauti iki Mekos, iki Kaabos šventovės, kurią, arabų teigimu, pastatė pirmasis žmogus žemėje Adomas?

"Aha, labai norėčiau, tačiau tam reikia ir finansų, ir didelės ištvermės, fizinių jėgų, nes ne visi gali būti tūkstančių žmonių minioje", – neslėpė Benita.

Ar priimtas islamas ilgam? Gal tai tik egzotiškas susižavėjimas?

"Sakoma, kad jei tapai musulmonu – tai iki mirties, – teigė Benita. – Tačiau nenoriu prisikalbėti ir to sudievinti. Korane sakoma, kad didžiausia nuodėmė sudievinti kažką kitą, o ne patį Dievą. Jei taip, tu jau nesi musulmonas."