Iškeliavo, bet grįžo

„Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą. Turime vaizdo įrašų, kaip jie ganosi ir penisi mūsų laukuose, tačiau žemdirbiai tuo nelabai džiaugiasi. Daugiausia žalos stumbrai padaro smulkiesiems ūkininkams, auginantiems daržoves, braškes, vaismedžius ir vaiskrūmius. Blogiausia tai, kad už padarytą žalą jie negauna kompensacijų“, – balandžio 2 d. „Via Baltica“ konferencijų salėje surengtame Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) susirinkime problemą, kurią kelia į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įrašyti gyvūnai, įvardijo pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Kantaravičius sakė, kad stumbrai pakaunėje pastebėti jau pernai, kurį laiką pasisukioję Vandžiogalos seniūnijoje iškeliavo į Jonavos rajoną, tačiau šiemet vasarį sugrįžo.

40–50 stumbrų banda, įskaitant jauniklius, užfiksuota tarp Boniškių (Vandžiogalos sen.) ir Didžiųjų Lapių (Lapių sen.). Vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 0,5 t, todėl nesunku įsivaizduoti, kas lieka iš augalų, jų lauke paviešėjus tokio dydžio kaimenei.

Reakcija: Babtų seniūnijos ūkininkas J. Staliūnas (dešinėje) siūlė stabdyti pakeistos žalos vertinimo metodikos tvirtinimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kreipėsi dėl patikslinimo

Kauno rajono savivaldybės administracija kovo mėnesį kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas su siūlymu patikslinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Savivaldybės nuomone, būtina tikslinti metodikos punktą, kuris nurodo, kad kompensuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms, įtraukiant ir kitas žemės ūkio naudmenas: obelų, kriaušių, vyšnių sodus, serbentų, braškių, šilauogių uogynus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atsakė, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika niekuomet nenumatė galimybės atlyginti sodams ir uogynams padarytos žalos.

„Sodai ir uogynai turi visas įmanomas technines galimybes būti apsaugoti nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, kaip antai ištiesus apsaugines plėveles nuo paukščių ar įrengus tvoras ir užkardas, neleidžiančias medžiojamiesiems gyvūnams patekti į vidų ir sunaikinti derlių. Sodai ir uogynai nėra tokio dydžio kaip pasėliai ir juos yra įmanoma apsaugoti laikantis visų agrotechninių reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad dėl stumbrų daromos žalos nesame kompetentingi įvertinti siūlymų, nes tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos sritis“, – rašoma ŽŪM atsakyme savivaldybei.

Nuotaikos: susirinkime išgirstos žinios nenuramino ūkininkų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kilo aštri diskusija

Tokią pat poziciją susirinkime pakartojo ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis, sakydamas, kad žemdirbiai turėtų apsitverti laukus. Lapių seniūnijos ūkininkas Rolandas Šimkus, auginantis šilauoges ir kanapes, replikavo, kad tokio įpareigojimo ar reikalavimo nėra. Be to, išgąsdintam pusę tonos sveriančiam gyvūnui tinklo tvora tikrai nebus didelė kliūtis.

Susirinkimo dalyviai prašė, kad minėtos ministerijos diskutuotų tarpusavyje, susitartų, kaip kompensuoti padarytą žalą, kad ūkininkai nepatirtų žvėrių daromų nuostolių.

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Vaištaras patikino, kad problema yra žinoma. „Tenka apgailestauti, kad trūksta Aplinkos ministerijos įsitraukimo dėl galimybių išplėsti žemės ūkio augalų sąrašą, o žalų atlyginimo metodika yra suderinta, tikimės, kad per šią savaitę ministras ją pasirašys ir perduos Aplinkos ministerijai. Tačiau jūsų siūlymai dėl sąrašo išplėtimo į šią versiją nėra įtraukti, bet tai bus galima padaryti vėliau“, – kalbėjo T. Vaištaras.

Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą.

„Šešerius metus laukėme, kol bus pakeista žalos vertinimo metodika, tačiau ji iš esmės nepasikeitė, atsirado tik papildomų sakinių ir formulė, kaip rasti vidurkį. Nekabinkit makaronų, įvardykite, su kuo buvo diskutuota, su kuo buvo derinta. Nėra ką tvirtinti, siūlau tai stabdyti“, – rėžė Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, išgirdęs, kad „informacija, su kuo diskutuota, su kuo derinta, yra konfidenciali.“

T. Kantaravičius susirinkusiems priminė, kad savivaldybėje veikia Aplinkos apsaugos rėmimo programa (SAARSP), į kurią patenka už medžioklės plotų nuomą mokami mokesčiai. Šiemet žemės sklypų, kuriuose neuždrausta medžioklė, savininkų ir valdytojų naudotojų įgyvendintoms prevencinėms priemonėms (tarp kurių yra apsauginių tvorų, medelių apsauginių priemonių ir repelentų įsigijimas) numatyta 60 tūkst. eurų. Prašymus ūkininkai gali teikti iki gruodžio mėnesio.

Pernai Kauno rajone, kai dar nebuvo atklydę stumbrai, dėl medžiojamųjų gyvūnų vertinta 600 ha, o šiemet, pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo, vienoje seniūnijoje jau teko vertinti 200 ha vien tik dėl stumbrų padarytos žalos. Todėl kyla klausimas, kokiam skaičiui ūkininkų, didėjant žaloms, savivaldybė galės padėti.

Po susirinkimo KRŪS Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms taip išsiuntė raštą su tokiais pat siūlymais, kokius buvo išdėsčiusi Kauno rajono savivaldybė. Dokumente akcentuota, kad daugelyje laukų reikalinga sėjomaina, todėl tvoras tektų perkelti, be to, paprasta tinklo tvora nebūtų veiksminga apsauga nuo stumbrų bandos dėl jų masės ir griaunamosios jėgos.

„Atskiru klausimu pakartotinai prašome patvirtinti aiškią medžiojamųjų gyvūnų daromų žalų nustatymo metodologiją, kuri būtų pagrįsta mokslu ir nekeltų įtampos tarp ūkininkų dėl neteisingai apskaičiuojamų žalų, juolab dėl nekompensuojamų patirtų realių nuostolių, kas buvo žadėta parengti dar 2018 metais“, – prašoma M. Maciulevičiaus pasirašytame dokumente.

Mindaugas Maciulevičius / Regimanto Zakšensko nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Į Kauno rajoną atklydusi stumbrų banda jau ne tik kelia nerimą – sulaukiame vis daugiau informacijos iš ūkininkų apie ištryptus javų ir rapsų pasėlius.

Manome, kad būtų tikslinga fiksuoti ir atlyginti ūkininkams patirtus nuostolius, kuriuos padaro stumbrai, sulaužydami ar sugadindami apsaugines tvoras, suplėšydami įvairias apsaugines plėveles ar kitas žemės ūkio naudmenų apsaugai naudojamas priemones.