Vaizdo medžiagoje ūkininkas spėjo užfiksuoti sumaitotus rapsų laukus, ledukų gabaliukus, nulūžusius lapus ir sutrintus augalus po staigiai praūžusios audros, sunaikinusios derlių 140 hektarų teritorijoje. Daugiau kaip 15 metų ūkininkaujantis Tomas sako, kad to dar nėra buvę.

„Tiek, kiek su tėčiu kalbu, nei jo labai ilgoje ūkininkavimo praktikoje nėra tokio vaizdo tekę matyti, tiek ir savo asmeninėje karjeroje, kad būtų taip sumaitoti augalai ir kad tokia ankstyva kruša padarytų tokią didelę žalą, dar netekę susidurti“, – pasakojo rapsų augintojas Tomas Dirmeikis.

Ūkininkas papasakojo, kad po audros buvo nulaužtas pagrindinis žiedynas, šoninės šakos, lapai. Taip pat ir stiebas turi labai daug pažeidimų.

„Panašu, kad per tuos pažeidimus įsimes ir infekcijos, grybinės ligos. Rezultatas bus arba labai blogas, arba to rezultato nebus visai jokio“, – aiškino situacijos rimtumą T. Dirmeikis.

LNK stop kadras.

Nukentėjo ne tik pasėliai – audra nuniokojo ir uogynus.

„Kai būna mažesni krušos gabalėliai, tai jie lapų net nepažeidžia, o kai dideli – jie lapą sušaudo, sudrasko, ir jis būna pažeistas. Automatiškai, kur žaizdelė, ten prasideda ligos“, – teigė braškių augintojas Audrius Jurevičius.

Ne tik ūkininkai, bet ir draudikai tokią situaciją matė pirmą kartą. Pranešimų apie nuostolius sulaukta šimtais kartų daugiau nei įprastą dieną.

„Eilinę dieną pranešimų sulaukiame po vieną, du, o dabar matome, kad jau turime keletą šimtų“, – tvirtino „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

„VH Lietuva“ vadovo teigimu, ant laukų per 15 min. iškrito kone viso sezono vandens kiekis.

„Turime tokių rajonų, kur 60 mm, buvo ir žemdirbių, kas sulaukė ir 100, ir 120 mililitrų. Tai yra milžiniškas kiekis“, – aiškino M. Rusteika.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad didžiausią žalą padarė iš dangaus pabirę milžiniški ledėkai.

„Turėjome be galo didelę krušą, tikrai nematytą tokią, nes ledokai jau gal 3 cm, gal net kartais 4 cm dydžio“, – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Nors daugiausia nuostolių patyrė Kauno apskritis, bet žalos neišvengė ir likusi Lietuva.

„Turime pranešimų iš visos Lietuvos, didžioji dalis pranešimų yra šiaurės Lietuvoje – Joniškyje, Pakruojyje, Pasvalyje, Kupiškyje. Bet taip pat pastarosiomis dienomis pranešimų gavome iš Vilkaviškio, Marijampolės, Kauno rajono“, – sakė „VH Lietuva“ vadovas.

Anot draudikų, dėl stipriai besikeičiančio klimato jau pernai fiksuotos rekordinės žalos, kai ūkininkams teko išmokėti per 14 milijonų eurų. Tačiau panašu, kad šis skaičius šiemet gali būti dar didesnis.

„Tai, ką matėme iš, pavyzdžiui, vieno ūkio istorijos, tai jau kalbame apie keliasdešimtis tūkstančių eurų išmokas, o jeigu bendroje sumoje – pusę milijono, gal net arti milijono“, – tikino „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, matydamas didžiulius nuostolius, ironizuoja, kad ūkininkams dabar padėtų tik vienas dalykas.

„Pirmas dalykas – į bažnyčią ir su klebonu kuo daugiau melstis“, – juokavo jis.

Visgi, anot pirmininko, ekstremalėjant orams, ūkininkai turi patys saugoti savo pasėlius.

„Prisitaikyti prie ekstremalėjančios klimato kaitos, ieškoti naujų draudimo būdų, galbūt kažkokių auginimo technologijų. Nuo tų pačių šalnų padėtų kažkokios purškimo sistemos ar kiek galingesni ventiliatoriai, kurie išsklaido šalną, kai ji būna lokali“, – svarstė jis.

Pavasarį ūkininkai pasitiko su neregėtomis krušomis ir liūtimis, su nerimu laukia ir vasaros iššūkių.