Apie užkratą nutylėjo?

Neoficialiomis žiniomis, teisėsauga aiškinasi įtarimus, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba ar jai pavaldžios institucijos galėjo gauti iš kitų kompetetingų žinybų informacijos apie listerijos (Listeria monocytogenes) rūšies bakterijos užkratą kai kuriuose „Judex“ gaminiuose, tačiau šį faktą esą nuslėpė ir, įtariama, nesiėmė veiksmų.

Teisėsaugos institucijos šios informacijos kol kas nekomentuoja.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS penktadienį atsisakė komentuoti, ar tarnyba bei jai pavaldžios institucijos yra anksčiau nustatę listerijos rūšies bakterijos požymių „Judex“ gaminiuose.

„Čia jau atskira kalba, irgi kalbėsim tik kai ... aišku pasirašiau (neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų) dėl to dalyko, kalbėsiu tada, kai bus leista kalbėti “, - sakė J.Milius, paklaustas, ar jam buvo žinoma, kad „Judex“ produkcijoje buvo aptikta listerija bakterijos užkrato.

Paklaustas, ar tai yra ikiteisminio tyrimo objektas, J.Milius atsakė: „Taip“.

Ketvirtadienį J.Milius teigė, jog prieš metus jo vadovaujama tarnyba buvo nustačiusi „nežymių pažeidimų“ „Judex“ veikloje, tačiau jų nekonkretizavo.

Tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį paskelbė, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami tiriamoje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai.

„Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus“, - rašoma STT pranešime spaudai.

J.Milius: garantuoju savo krauju

„Noriu pasakyti vieną dalyką, labai tvirtai ir labai stipriai - nė viena produkcijos rūšis Lietuvoje žinant Maisto ir veterinarijos tarnybai, tame tarpe ir Jonui Miliui, nepateko į prekybą ir pardavimą. Šitą garantuoju ir pasirašau savo sąžine ir krauju“, - patikino J.Milius.

Klausiamas, kokių veiksmų įprastai imasi tarnyba nustačiusi, kad tokio pobūdžio žmonių sveikatai pavojinga bakterija apkrėsti maisto gaminiai, J.Milius teigė, jog visa pavojinga produkcija nedelsiant išimama iš prekybos, gali būti stabdoma nesaugią produkciją gaminančios įmonės veikla.

„Jei randame prekyboje ar gamyboje - išimame iš prekybos, stabdome prekybą, surenkame iš prekybos centrų ir sunaikiniame tą visą partiją, kadangi turime labai gerą pavyzdinį atsekamumą. (...) Praktiškai jei būna pavojinga bakterija, mes net stabdome įmonę, atlieka dezinfekcijas ir tada pakartotinai po dezinfekcijos, stebime ar tai neauga, tada tik paleidžiame gamybą“, - aiškino J.Milius.

Anot jo, „bakterija bakterijai nelygu“ ir įvairių šalių reikalavimai šiuo atveju gali skirtis.

„Praktiškai skiriasi įvairių šalių reikalavimai, JAV - vieni reikalavimai, kitų - Rytų šalių reikalavimai, Lietuvoje yra europiniai reikalavimai. Mes už tai ir tyrimus, laboratorijas pritaikome kiekvienai šaliai atskirai. Tie tyrimai, kurie liečia Lietuvos ir Europos įstatymus, niekada nepateko į lentynas, jei mes žinojome, ar mūsų tarnyba žinojo“, - teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Paklaustas, ar dėl nustatytų pažeidimų bendrovės „Judex“ veikla buvo stabdoma, J.Milius atsakė: „Jei buvo grėsmė žmonių sveikatai, tikrai būtų stabdoma“.

Klausiamas, ar būta atvejų, kuomet galėjo nepastebėti kokių nors pažeidimų įmonėje, J.Milius tikino, kad jo vadovaujama tarnyba dirba ypač kruopščiai.

„Mano didžiausia problema, per daug matome, per daug darome, per daug gerai dirbti Lietuvoje yra pavojinga. Aš dėl šito praktiškai nuleidau rankas. Dėl savęs nepergyvenu, aš žmogus, kur visada gyvenime vietą rasiu, manęs laukia daug kur. Man gaila kolektyvo, žmonių, įstaigos prestižo, kur ta dėmė vakar mesta“, - kalbėjo J.Milius.

„Judex“ savininkas nežino

Bendrovės „Judex“ 100 proc. akcijų valdantis verslininkas Sigitas Mačiulis BNS penktadienį sakė gerai neprisimenąs, kokių pažeidimų prieš metus įmonėje buvo nustačiusi Maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Negaliu pasakyti (koks pažeidimas), bet ten tikrai smulkmena. Galbūt ant kažkokio maišo etiketės nebuvo, kur nesimatė ar išplaukus data galiojimo, tai va, elementarūs tokie dalykai, nereikšmingi visiškai, už kuriuos netgi nebaudžiama, pasakoma pasitaisyti ir surašomas protokoliukas, kuriame nurodoma data, iki kada tą pažeidimą ištaisyti. Kai kurie pažeidimai ištaisomi tuo pačiu metu, kol būna inspektoriai“, - kalbėjo S.Mačiulis.

„Jeigu atvirai, aš net nežinau, kas tai yra (Listeria bakterija). (...) Šito nežinau, aš manau, paprasčiausiai, tokie dalykai vyksta, kai kažkur kažkas nusipirkęs produktą apsinuodijo, gauna Maisto ir veterinarijos tarnyba skundą ir pagal tą skundą eina tikrinti įmonę. Jeigu tai buvo, tada turi pasižiūrėti veterinarijos tarnyboje, ar buvo toksai skundas, atvažiuoti į čia, pažiūrėti kaip, į tą skundą buvo reaguota ir viskas. Jeigu taip adekvačiai reaguota, tai gerai, jeigu neadekvačiai, tai negerai“, - sakė S.Mačiulis.

Klausimas, ar pastaraisiais metais „Judex“ buvo atliekami patikrinimai įtariant būtent bakterinį užkratą, bendrovės vadovas atsakė: „Nežinau ar buvo, negaliu pasakyt“.

Jis teigė, jog tikrai būtų buvęs informuotas, jei įmonę būtų užgriuvę rimti nemalonumai dėl aptiktų bakterijų ar gresiančių ritmų sankcijų.

„Aš tikrai būčiau žinojęs, jeigu ten būtų kažkas rimto, paprastai tokie patikrinimai būna tiktai pagal skundą. O skundas būna tik kai kažkas arba pavydi ir nori paskųsti, arba kažkas iš tikrųjų apsinuodijo arba nori pakenkti“, - svarstė S.Mačiulis.

Verslininkas teigė esąs pasipiktinęs dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) suformuluoto įtarimo. STT ketvirtadienį pranešė, jog turimi duomenys leidžia įtarti, kad bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams daryti poveikį.

„Tas suformulavimas to kaltinimo tokio, kad galimai bandė papirkti dėl to, kad nemokės baudos. Ar jūs įsivaizduojat, kokio dydžio bauda gali būti, jeigu ten pažeidžia kažkokį kelintą kartą, tai gali skirti kokį tūkstantį eurų. Tai šitokiai įmonei 1000 eurų yra nulis. Ir mokėt kažkokius pinigus ir eit kažkur kažkam, tuo labiau J.Miliui, kuris žmogus yra, aš daug metų dirbu šitoj srity, tai tikriausiai vienintelis ir pirmasis tokio skaidrumo žmogus yra ten dabar sėdintis“, - sakė „Judex“ savininkas.

Bakteriją buvo aptikusios JAV tarnybos

Kaip rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, 2009 metų kovą JAV maisto ir vaistų asociacijos tikrintojai sulaikė bendrovės „Judex“ virtinukus su grybais dėl juose rastų listerijos bakterijų.

Anot asociacijos išvadų, sveikatai pavojingos bakterijos, kurios užteršė virtinukus, patekti į juos transportavimo į JAV metu negalėjo, nes jų pakuotės yra hermetiškai uždarytos.

Listerija bakterija sukelia užkrečiamą ligą listeriozę, kuri ypač pavojinga silpnesnio imuniteto žmonėms ir gydoma antibiotikais.

„Tai reiškia, iš karto gydoma antibiotikais. Paskutiniais pastaraisiais metais šita infekcija pripažinta kaip svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Suaugusiems žmonėms su stipriu imunitetu ji nėra labai pavojinga, bet ji ypač pavojinga yra nėščioms moterims, naujagimiams, na ir suaugusiems arba vaikų amžiaus asmenims, kurie turi kažkokį tai imunodeficitą. Ir klinika jos yra labai sudėtinga ir pavojinga, kadangi gali pakenkti daugeliui organų, žiūrint, ką pakenkė bakterija“, - BNS sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, apibūdindamas listerijos bakterijos sukeliamus susirgimus.

Anot jo, Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai po 5 - 8 listeriozės atvejus, šiemet registruoti trys atvejai, du iš jų baigėsi mirtimi.

„Bet paplitimas jos yra gan didelis, (..) problema yra ta, kad bakterija yra pakankamai atspari ir aplinkos veiksniams ir netgi 4-6 laipsnių temperatūroj, vandeny, ant augalų, maiste ji ilgai gali išlikti gyvybinga. Netgi druskos tirpale, ypač piene gali išlikti, vandeny. Bet kaitinant, termiškai apdorojant, ji žūsta greitai“, - sakė ULAC vadovas.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nurodo, kad listeriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose žinduoliuose, paukščiuose. Su gyvūnų fekalijomis patekusios listerijos aptinkamos dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose. Pagrindinis listeriozės plitimo būdas - užsikrėtus maistu.

„Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą: kiaulieną, jautieną, paukštieną, taip pat - daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas listerijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą listerijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, paukštiena, užterštos listerijomis daržovės. Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti per motinos placentą, gimdymo takus“, - rašoma instituto svetainėje.

Įtarimai pareikšti 6 asmenims

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime, kuriame įtarimai pareikšti Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui bei atliktos kratos „tvarkiečio“ Petro Gražulio gyvenamosiose patalpose ir darbe, iš viso įtariami šeši asmenys, pranešė tarnyba.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu“, - nurodo STT.

Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su suėmimu.

STT ketvirtadienį pareiškė įtarimus J.Miliui dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kratos atliktos jo, taip pat Seimo nario P.Gražulio darbo vietose ir namuose, su pastarojo šeimos verslu siejamoje Kauno bendrovėje „Judex“, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje.

Anot STT, teisėsaugos turimi duomenys leidžia įtarti, kad maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.

Neoficialiomis žiniomis, teisėsauga aiškinasi įtarimus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar jai pavaldžios institucijos galėjo gauti iš kitų kompetetingų žinybų informacijos apie listerijos (Listeria monocytogenes) rūšies bakterijos užkratą kai kuriuose „Judex“ gaminiuose, tačiau šį faktą esą nuslėpė ir, įtariama, nesiėmė veiksmų.

STT pranešime pabrėžia, kad atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas „ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus“.

„Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, šiuo metu nėra“, - teigia STT.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

STT pareigūnai ketvirtadienį lankėsi minėto Maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldaus instituto padalinyje Kaune, BNS yra patvirtinę instituto atstovai.

Ketvirtadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui J.Miliui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba. Teisėsauga šiame tyrime atliko kratas J.Miliaus bei Seimo nario Petro Gražulio darbo vietose. Procesiniai veiksmai taip pat atlikti bendrovės „Judex“ vadovų darbo vietose, gamybos patalpose.

Pernai Kaune – du užsikrėtusieji

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tinklapyje rašoma, kad listeriozė pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais - pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos. Nėščioms moterims liga gali pasireikšti lengvais gripo simptomais, tačiau dažniausiai pasireiškianti ligos klinika gali būti: persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus mirtis ar naujagimio listeriozė.

Manoma, kad apie 10 proc. žmonių tampa besimptomiais nešiotojais, kurie taip pat išskiria listerijas su fekalijomis.

Pagrindinis listeriozės plitimo būdas ─ užsikrėtimas maistu. Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą: kiaulieną, jautieną, paukštieną, taip pat - daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas listerijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.

Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai portalui kauno.diena.lt sakė, jog listeriozė - labai reta liga.

Anot NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pateikė tokią statistiką: Kauno apskrityje pernai užfiktuoti du listeriozės atvejai, 2014 metais - trys.

Kauno klinikinėje ligoninės, kurioje veikia specialus infekcinių ligų gydymo centras, gydytojai pamena du atvejus, kai teko gydyti per maistą plintančia Listeria monocytogenes rūšies bakterija užsikrėtusius pacientus. „Protrūkių neužfiksuota“, - teigė S.Tvirbutas.

„Judex“ interneto puslapyje teigiama, kad šiuo metu per parą pagaminama ir realizuojama apie 15 tonų produkcijos. Taip pat rašoma, kad „didžiausia dalis produktų dabar yra išvežama į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją. Į užsienį eksportuojami ne tik Lietuvos rinkai skirti gaminiai, bet ir produkcija, pagaminta pagal užsakovų pageidavimus bei receptūras“.