Naujasis Kauno pareigūnų vadas neslepia, kad jo atėjimu džiaugiasi ne visi, tačiau pats sako Kaune besijaučiantis puikiai ir jau spėjęs sulaužyti ne vieną miestą besivejantį stereotipą.

Didžiulis sujudimas Kauno policijos padangėje prasidėjo tuomet, kai buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas.

Įtariama, kad pareigūnas galėjo dengti nusikaltėlių veiką. Už grotų šis policijos veteranas praleido pusantro mėnesio, kol galiausiai buvo paleistas į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą. Teismas jam skyrė intensyvią pusės metų priežiūrą, nuolat dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą.

Iškart po D.Karaluko suėmimo į Kauno komisariatą buvo laikinai komandiruojami Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Kriminalinės policijos pareigūnai.

Pakito nuomonė apie miestą

Kauno apskrities VPK vadovauti paskirtas Imuniteto valdybos viršininkas E.Jablonskas, kuris pakeitė tėvystės atostogose esantį Darių Žukauską.

Su E.Jablonsku susitikome iškart praėjus šventinių dienų maratonui. Pokalbis prie garuojančio puodelio arbatos – apie tai, ką jau spėjo nuveikti ir kodėl kartais darbo diena baigiasi 23 val. vakaro.

Elanas Jablonskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

– Ar jau apsipratote su Kauno apskrities VPK laikinojo viršininko pareigomis?

– Kaune jaučiuosi puikiai. Faktas, kad tam tikri stereotipai kaip ir pas daugelį lietuvių apie Kauno miestą, Kauno visuomenę, yra, tačiau galiu pasakyti, kad tai tikrai tik stereotipai. Žinoma, Kaunas, kaip ir kiti didieji šalies miestai, turi išskirtinių bruožų – kultūrą, kitokį požiūrį į tam tikrus dalykus. Jei kalbant trumpai, apie šį miestą savo požiūrį tikrai pakeičiau – į pozityviąją pusę. Net ir artimųjų rate tenka vis dažniau pasakyti: "Kaune viskas gerai, jis keičiasi".

– Ar anksčiau teko dažnai lankytis Kaune?

– Dažniau tekdavo jį pravažiuoti, bet darbo reikalais atvykdavau. Ne paslaptis, kad Kaunas – labai komerciškas miestas, todėl kai kurie tyrimai atvesdavo būtent iki čia.

– Kokie iššūkiai laukė, laikinai pradėjus vadovauti Kauno pareigūnams?

– Palyginti su pareigomis Imuniteto valdyboje, naujosios apima daug daugiau administracinių veiklų. Ne vienas kolega man sakė, kad bus nelengva eiti Kauno apskrities VPK laikinojo viršininko pareigas, tačiau iki šiol į viską žiūriu pozityviai, nematau labai sudėtingų, neįveikiamų dalykų.

Faktas, kad tam tikri stereotipai kaip ir pas daugelį lietuvių apie Kauno miestą, Kauno visuomenę, yra, tačiau galiu pasakyti, kad tai tikrai tik stereotipai.

Žinoma, reikia pasukti galvą, padirbėti ilgiau, tačiau man čia viskas tinka ir patinka. Atstovaujame policijos organizacijai, siekiame, kad ji vystytųsi dar geriau, dar efektyviau ir kad žmonės tai pajaustų. Tam įgyvendinti minčių tikrai yra. Be to, kai atvyksti į naują vietą ir į viską pasižiūri naujomis akimis, pamatai, kur galimi pokyčiai, o jų jau ir šiuo metu yra.

Ėmėsi pokyčių

– Ką pavyko nuveikti per šiuos beveik tris mėnesius? Kokią pagrindinę užduotį sau iškėlėte, kai pradėjote dirbti Kaune?

– Mano misija čia – tęsti pradėtus darbus, kad veikla nesustotų, kad žmonės nesibaimintų ir dirbtų pradėtus darbus.

Tik atėjęs čia pamačiau, kad tam tikruose dalykuose yra truputį per daug biurokratijos, per kurią ne visada yra pasitikima pačiu policijos pareigūnu. Kaip pavyzdys galėtų būti darbo laikas. Pareigūnas gali dirbti ilgiau, nei priklauso, tačiau dėl to reikėdavo komisijų, kurios svarstydavo, ar leisti. Atsirasdavo lyg nepasitikėjimas juo pačiu. Todėl aš vienareikšmiškai pasakiau, kad jokių komisijų nebus, pareigūnas parašo prašymą, viršininkas jį tvirtina ir kartu prisiima už tai atsakomybę.

Liberalizuoti tam tikri biurokratiniai sprendimai per dokumentų valdymo sistemą, kurie buvo skirti labiau kontroliuoti patį pareigūną, nei juo pasitikėti.

Dar vienas svarbus momentas, kurį susitikimų metu akcentuodavo ir patys pareigūnai, – tai kone kiekvieno iškvietimo metu tarsi savotiška baimė sėsti prie tarnybinio automobilio vairo. Taip yra todėl, kad jei yra koks nors ekstra atvejis, tai visuomet dalį žalos išskaičiuodavo iš paties pareigūno. Mano mintis buvo įvertinti iš naujo šią tvarką, pasidaryti naują algoritmą, pagal kurį kiekvienu atveju bus sprendžiama, ar ta žala bus išskaičiuota, ar ne. Svarbu, kad pareigūnas komfortiškai jaustųsi savo darbo vietoje, o ne bijotų kokių nors pasekmių.

Išspręsti kai kurie neūkiškumo klausimai, atnaujinta įranga, skirtas dėmesys veiklos kokybei gerinti.

Patenkinti ne visi

– Kokia atmosfera naujajame kolektyve?

– Akivaizdaus deklaruojamo priešiškumo nėra. Tačiau tikrai yra visokių nuomonių: vieni laukia, kol kažkas pareis, kiti laukia, kol aš grįšiu į Vilnių, treti galbūt bijo, kad situacija grįš į buvusią. Aš ir pats objektyviai atsakyti negaliu. Žinoma, kalbamės su vadovais, dažnai rengiame susitikimus, priimame kai kuriuos sprendimus, bet kažkokio atviro negatyvumo aš nematau. Kad jo yra – faktas, kad kai kurie žmonės džiaugiasi, tą irgi girdžiu.

– Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad per tą laiką, kurį jau esate Kaune, pastebimas suintensyvėjęs įvairių stambių operacijų skaičius, jų mastas. Kai kurie nusikaltimai, kaip tarkim, išaiškinta grupuotė jaunuolių, dariusi neapykantos kurstymo nusikaltimus, išaiškinami labai greitai.

– Kažkokio sprogimo tikrai nesukėlėme (juokiasi). Tam tikri tyrimai buvo tęstiniai, tačiau jiems buvo pritaikyta kita filosofija ir jie galbūt greičiau realizuoti. Kauno pareigūnai tikrai labai profesionalūs, jie tikslingai dirba savo darbą, o mes jiems padedame. Tikslas vienas – kad tas darbas vyktų kuo efektyviau, greičiau ir kuo racionaliau būtų priimami įvairūs sprendimai. Galiu pasakyti, kad tai tik pradžia, ir žurnalistai dar tikrai turės apie ką rašyti (juokiasi).

Tačiau tikrai nenorėčiau sutikti, kad atėjus Jablonskui viskas ėmė ir pajudėjo. Tiesiog skiriame pakankamai daug dėmesio kiekvienai sričiai. Tikrai asmeniškai esu pridėjęs ranką prie didesnio dėmesio eismo priežiūrai, eismo kontrolei ir visai eismo kultūrai mieste. Jei piliečiai jau dabar pastebi vis dažniau vykdomas policijos priemones, tai galiu pasakyti, kad jos ateityje taps kasdienybe. Tikrai norėtųsi, kad galiausiai Kaune ir pro Kauną vairuotojai važiuotų su šypsenomis.

Elanas Jablonskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Ekonominiai nusikaltimai

– Kokiais nusikaltimais Kaunas išsiskiria iš kitų miestų?

– Tikriausiai nieko naujo nepasakysiu, kad Kaunas visada buvo ir iki šiol yra ekonominių nusikaltimų miestas. Todėl pirmiausia reikia ištraukti visus vadinamuosius nešvarius pinigus iš šešėlio.

– Kauno policijai vadovauti iš Vilniaus imta po korupcijos skandalo. Jūs, kaip šiuo metu esantis ir Imuniteto valdybos pareigūnas, geriausiai galite pasakyti, kaip tai paveikė tolesnį pareigūnų darbą, jų kontrolę. Kaip manote, ar šis atvejis pakenkė policijos įvaizdžiui?

– Manau, kad vienas skandalas neturi keisti požiūrio į visus pareigūnus. Visuomenė turi suprasti, kad pati policijos bendruomenė ir išsiaiškino šį atvejį. Jei pati policijos bendruomenė bijos tų skandalų, bijos pakenkti įvaizdžiui ir slėps šiuos atvejus, tai bus užburtas ratas ir mes niekur nenueisime. Tada visuomenė policija dar labiau nepasitikės, tai rodo kai kurių Rytų šalių pavyzdžiai.

Grįžtant prie būtent šio skandalo, žinoma, trumpalaikėje perspektyvoje – taip, pasitikėjimas kažkiek ir nukris, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje visuomenė supras, kad policijos bendruomenė yra viena aktyviausių, kuri garsiai kalba apie tokius atvejus ir tai daro ne be reikalo. Iš esmės reiktų keisti požiūrį į tokius išaiškintus nusikaltimus, nes mes norime parodyti visuomenei, kad policijos bendruomenė pati geba pastebėti netinkamą veiką viduje, veikti, reaguoti ir tai viešinti.

– Kalbant apie policijos įvaizdį. Koks jis šiandien? Ar tai svarbu jums asmeniškai?

– Dabartinis policijos įvaizdis ir policininko profesijos prestižas, žiūrint nuo to laiko, kai aš pats pradėjau čia dirbti, yra pats aukščiausias. Ir aš pats, ir mano kolegos tikrai didžiuojamės būdami Lietuvos pareigūnais ir drąsiai sakome, kad tai yra didžiulė garbė.

Man svarbu, kad ir kiti jaustų pagarbą mano profesijos žmonėms, nes kai bus pagarba, galbūt labiau piliečiai vadovausis įstatymais, paklus teisėtiems pareigūnų reikalavimams.

Aktyvus feisbuke

– Kaip pasikeitė jūsų diena pradėjus dirbti Kaune? Ar namiškiai nepriekaištauja, kad dabar šeimos galva namo grįžta vėliau?

– Diena tikrai prasideda valanda anksčiau, nei buvo prieš tai. Kelionei į darbą ir iš jo iš dienos iškrenta visos dvi valandos. O be šių dalykų, tikrai atsirado daugiau veiklos sričių, todėl ir įvairių susitikimų žymiai padaugėjo. Na, o pati darbo diena, ne visuomet, bet labai dažnai, baigiasi vėlai vakare – apie 22–23 val. Dar grįžus namo kelias valandas tenka skaityti ir vizuoti įvairius dokumentus, pavaldiniams pavesti vykdyti užduotis. Žinoma, esu čia laikinai einantis pareigas, todėl daug naujų dalykų, visus dokumentus turiu skaityti labai nuodugniai, kad kažkur pats nepadaryčiau klaidos ar kad kas nors manęs nebandytų suklaidinti.

Dažniausiai darbo dienos laikas skiriamas susitikimams ir pasitarimams, o visi kiti likę darbai, jei jų nespėju, daromi jau vakarais ar pasiliekami savaitgaliui. Ne veltui sakoma, kad pareigūno profesija yra gyvenimo būdas. Prie to tenka taikytis ir šeimai.

Mano misija čia – tęsti pradėtus darbus, kad veikla nesustotų, kad žmonės nesibaimintų ir dirbtų pradėtus darbus.

Jau kurį laiką buvo nusistovėjusi tam tikra komforto zona, tačiau atsiradusios šios naujos pareigos vėl viską išbalansavo – kol kas tikrai tenka aukoti daug daugiau laiko darbui, tikriausiai man paantrinti galėtų ne vienas vadovas.

– Jūsų komunikacija feisbuke. Mano pastebėjimu, esate vienas labiausiai šioje erdvėje besireiškiančių pareigūnų. Ar turite kokią nors suplanuotą strategiją, ar tiesiog reaguojate į tam tikrus įvykius be jokio išankstinio plano?

– Paskyrą šiame socialiniame tinkle turiu tik kokius trejus ketverius metus, prieš tai nebuvau visiškas šios platformos šalininkas. Tačiau po kelių susitikimų su tam tikrais žmonėmis supratau, kad feisbukas yra puiki veiklos priemonė. Man tai yra darbo priemonė, neatsiejama darbo dalis, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Tai yra išorinė komunikacija, per kurią tu gali formuoti tinkamą nuomonę ir taip visuomenę truputį pakeisti į gerąją pusę. Anksčiau dažniausiai komunikuodavau apie korupcines veikas, dabar pagrindinis akcentas – kaip keičiasi Kaunas.

Kalbant apie kažkokias taisykles, tai jos paprastos – 80 proc. veiklos, 20 proc. asmeninių dalykų. Žinoma, komunikacija turi būti įdomi ir pritraukianti, tačiau nereiktų pamiršti, kad šio kanalo būdu galima sukurti tinkamą reputaciją apie save, arba ją susigadinti negrįžtamai.

Elanas Jablonskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

– Kaip pats tapote pareigūnu? Gal ne vienas toks esate savo šeimoje?

– Daugiau nei pusę savo gyvenimo jau dirbu pareigūnu – iš 39-erių metų 21-us. Visuomet norėjau juo būti ir tvirtai galiu sakyti, kad nesigailiu. Pamenu, kad ši profesija nuo pat pradžių man atrodė įdomi, nors šeimoje daugiau nėra nė vieno policininko. Ar sūnus ir dukra norės jais tapti, dar nežinau, kol kas jie dar per maži priimti šiuos sprendimus.

Pagalvoju ir apie tai, kad kažkada pareigūno karjera baigsis. Manau, kad kiekvienas šios profesijos atstovas turi galvoti, o kas aš dar galiu būti, ką veiksiu, kai tarnyba baigsis. Save kažkur realizuoti tikrai reikės, tačiau artimiausią dešimtmetį apie tai galiu negalvoti (juokiasi).