Išgelbėjo senatis

R. Marozienė pirmą kartą viešo dėmesio sulaukė prieš keletą metų, kai vadovavo klinikai „Sculpta“. Dėl, kaip įtarta, neteisėtai atliekamų hialurono ir botulino injekcijų tik bendrosios praktikos slaugytojos licenciją turinti specialistė privalėjo aiškintis teisėsaugai. Ši pusantrų metų aktyviai tyrė jos juodus darbelius. Galiausiai žinomai slaugytojai skirta bauda ir kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiantis turto konfiskavimas.

Tačiau R. Marozienė nepasidavė ir baudą apskundė Kauno apylinkės teismui. Šis priėmė sprendimą grąžinti bylą atgal Kauno policijai. Teismas „Kauno dienai“ nurodė ir tokio sprendimo priežastis. Į policijos tyrėjų pusę skriejo kritika dėl to, kad „tyrimas buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nevisapusiškai“. Galiausiai savo klaidų ištaisyti teisėsaugininkai nebespėjo – vasario 3 d. suėjo senaties terminas, tikėtina, išgelbėjęs R. Marozienę nuo baudos.

Nepaisant, kad bent jau kol kas šios pagarsėjusios slaugytojos teisminis maratonas pasibaigė, klausimų daugiau nei atsakymų. Kad situacija keista, sako ir „Kauno dienos“ kalbinti teisės ekspertai. Tarsi žibalas į ugnį – du šiek tiek anksčiau redakciją pasiekę skaitytojų laiškai.

Išvengė teistumo

Prieš dvejus metus atliktas „Kauno dienos“ tyrimas sukrėtė iki šiol pagal savus įstatymus veikusią grožio industriją. R. Marozienės veikla susidomėta, kai į žurnalistų rankas pateko komplikacijomis besiskundžiančios klientės pretenzija. Moteriai, kaip ji pati teigė, ši specialistė atliko hialurono injekciją į kaktos sritį. Deja, kaip teigiama skunde, prasidėjo komplikacijos, kurios sukėlė klientei didelių sveikatos ir estetinių problemų.

Badytoja: R. Marozienės byloje suėjo senaties terminas, bet tai nereiškia, kad ji išteisinta. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tuomet po apsilankymo slaugytojos kabinete „Kauno dienos“ žurnalistė išsiaiškino, kad tik bendrosios praktikos slaugytojos licenciją turinti R. Marozienė injekcijų atlikti negali.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, kaip įtarta, nelegalios R. Marozienės veiklos. Jis praėjusių metų gegužę nutrauktas tik todėl, kad pritrūko kelių tūkstančių eurų, kuriuos ši meistrė uždirbo iš nelegalios veiklos.

„Šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jūsų minėtas asmuo neteisėtai vertėsi profesine veikla neturėdamas tam reikalingos licencijos. T. y. neturėdamas Akreditavimo tarnybos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis medicinos praktika, sistemingai naudojant medicinos priemones, atliko kelias dešimtis intervencinių procedūrų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įtariamoji iš vykdomos veiklos gavo beveik 21 tūkst. eurų pajamų, tačiau gautos pajamos už atliktas procedūras neviršijo Administracinių nusižengimų kodekse reglamentuotų ribų.

Dėl šių priežasčių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o bylos medžiaga nustatyta tvarka buvo perduota nagrinėjimui dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn“, – „Kauno dienai“ paaiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pociūtė.

Kitaip tariant, kad R. Marozienei būtų iškelta baudžiamoji byla, iš nelegalios veiklos uždirbtų pajamų suma turėjo viršyti 25 tūkst. eurų sumą. Tačiau, nepaisant to, garsių moterų badytojai policija skyrė baudą.

„Paskirta 390 eurų bauda. Taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (nusižengimo padarymo metu gautos piniginės lėšos – 20 887 eurai)“, – informaciją pateikė Kauno policijos atstovai. Šią nuobaudą R. Marozienė apskundė teismui.

Niuksas pareigūnams

Prasidėję teismo posėdžiai ilgai netruko – juose apklausti papildomi liudytojai, o po kelių mėnesių teismas priėmė sprendimą bylą grąžinti Kauno policijai. „Kauno dienai“ pateikti tokio sprendimo motyvai – daugiau nei iškalbingi.

„Institucija (Kauno policija – aut. past.) netinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir dėl to buvo priimtas nemotyvuotas nutarimas. […] jis neišsamus ir neaiškus, neatitinka reikalavimų. […] Institucija nutarime nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad R. K. (R. Marozienė, proceso metu pakeitusi pavardę, – aut. past.) įvykdė nusižengimą, nenurodė byloje nustatytų aplinkybių, nepateikė jų vertinimo, nenurodė, kaip konkrečiai nustatyta nusižengimo sudėtis. Pabrėžtina, kad priimtas nutarimas – be motyvų. Nutarime nenurodyti jokie nusižengimo sudėties požymiai, kokie įrodymai juos patvirtina, nepateiktas išsamus įrodymų vertinimas ir nustatytos aplinkybės.

Nutarime taip pat nenurodytos išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas sprendžia, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nevisapusiškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nebuvo siekiama surinkti bylai reikšmingų duomenų ir pašalinti esančius prieštaravimus.

[…] surašytas nutarimas yra neaiškus, nemotyvuotas, jis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų […]. Institucija turi įgaliojimus surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir priimti nutarimą, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą ir įvertinimą“, – tai tik dalis kritikos, kurią Kauno policijos tyrėjams metė Kauno apylinkės teismo teisėja.

„Skamba keistai“

Kaip „Kauno dienai“ teigė buvęs teisingumo ministras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas advokatas Gintautas Bartkus, tokių situacijų praktikoje nedaug.

Situacija: teisės eksperto G. Bartkaus teigimu, jei teismas reiškia tokius priekaištus policijai, tai rimti signalai apie jų darbo broką. (Ž. Gedvilo/BNS nuotr.)

„Situacija skamba keistai. Kai tiriama baudžiamoji byla, čia įrodinėjimo standartas yra kur kas aukštesnis nei bet kur kitur – administracinėje ar civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje įsitikinimas padarytu nusikaltimu turi būti be jokių abejonių.

Galbūt teoriškai galėtų būti tokių atvejų, kad medžiagos, surinktos baudžiamojo proceso metu, nepakaktų nustatant administracinį nusižengimą. Būtų visiškai normalu, jei būtų atvirkščiai. Mano supratimu, jei tyrimas baudžiamojoje byloje buvo vykdomas tinkamai, tai administracinėje byloje tų duomenų turėjo užtekti. Tokia situacija greičiausiai gali būti, tačiau ji tikrai labai reta“, – stebėjosi pašnekovas, tačiau pabrėžė, kad su teismo sprendimu nesutikti negalima.

Anot teisės eksperto, jei teismas rašo tokio pobūdžio dalykus, tai rimti signalai apie darbo broką.

„Kitaip tariant, užsidega raudonos lemputės – kad tikrai yra kažkokia rimta problema tame darbe, kurį policija atliko“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Pro adatos skylutę

„Kauno diena“ kreipėsi į Kauno policijos atstovus prašydama paaiškinti teismo mestus priekaištus. Buvo prašoma pateikti tyrimą nekokybiškai atlikusių tyrėjų komentarą, taip pat, kad jų darbą ir visą situaciją įvertintų Kauno policijos viršininkas.

Jokių asmeninių komentarų Kauno policija pateikti nesiteikė, o apsiribojo chronologine tvarka išvardyta bylos tyrimo eiga. Policijos atstovai pripažino, kad, surašant protokolą R. Marozienei, joks papildomas tyrimas nebuvo atliktas.

„Surašant protokolą vadovautasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinktais įrodymais ir grindžiama pareikštais įtarimais, t. y. buvo vadovautasi liudytojų apklausomis, specialisto išvadomis, banko sąskaitų analizėmis, papildomai arba pakartotinai liudytojai nebuvo apklausiami, nebuvo gauta jokių kitų specialisto išvadų. Kadangi tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas“, – į teismo pagrūmojimus tik tiek tegalėjo atsakyti policijos atstovai. Anot jų, trūkumai buvo ištaisyti ir šių metų sausio 20 d. R. Marozienei buvo išsiųstas šaukimas atvykti protokolo surašymui, tačiau po kelių dienų gautas prašymas šį atvykimą atidėti. Atrodo, ne veltui. Jau po savaitės suėjo senaties terminas, apie kurį tiek R. Marozienė, tiek jos gynėjai tikrai žinojo.

„Tai akivaizdus policijos atsišaudymas. Jei jau teismas sako, kad kas nors padaryta ne taip, reikėtų ne ieškoti, kaip pasiteisinti, o atlikti, kas nurodyta“, – policijos paaiškinimus įvertino G. Bartkus ir iškėlė dar svarbesnį klausimą: kodėl tyrimas iškart nebuvo atliktas tinkamai?

Kitaip tariant, užsidega raudonos lemputės – kad tikrai yra kažkokia rimta problema tame darbe, kurį policija atliko.

Nereiškia, kad išteisinta

Senaties terminas – laikotarpis, kuriam pasibaigus valstybė negali taikyti jokių poveikio priemonių (bausti). Jis skaičiuojamas nuo nusikaltimo, nusižengimo padarymo. Senaties laikotarpis skiriasi priklausomai nuo to, ar tai baudžiamoji, ar administracinė byla.

„Toks žmogus jokiu būdu netampa išteisintas – taip būtų tik tokiu atveju, jei teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Jei jis, kaip manoma, padarė kokį nors nusižengimą ir suėjo senatis, valstybė tiesiog netaiko sankcijų. Dažnai būna net ir taip, kad, pasibaigus administraciniams nusižengimų terminams, toliau tęsiamos civilinės bylos, mokestinės bylos ir t. t. Tokiu būdu nukentėję asmenys gali prisiteisti žalą ir pan.“, – situaciją, kuria baigėsi ir R. Marozienės byla, apibendrino teisės ekspertas G. Bartkus.

Teisininko nuomone, po taip pasibaigusio R. Marozienės teisinio proceso reikėtų kalbėti ne apie terminus iki senaties, o akcentuoti kur kas svarbesnį dalyką.

„Norėčiau kelti klausimus, kaip tada atliekami tyrimai? Juk šiuo atveju pati policija sako, kad jie turėjo duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu. Tai tikrai buvo galima spėti laiku atlikti išsamų tyrimą. Arba, jį atlikus netinkamai, ištaisyti teismo nurodytas klaidas. Kitaip sakant, jeigu nieko nedarai, tai bet koks terminas bus per trumpas“, – įdomių abejonių pasėjo buvęs teisingumo ministras. Jų kyla ir prisiminus kelis anoniminius laiškus, kurie redakciją pasiekė dar vykstant R. Marozienės bylos nagrinėjimui.

Iškalbingi laiškai

Pirmasis laiškas, adresuotas šio tyrimo autorei, į redakciją atkeliavo dar tada, kai dėl R. Marozienės veiklos buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Jis buvo adresuotas ne tik „Kauno dienai“, tačiau ir tiesiai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Jame buvo rašoma apie bandymą paveikti ikiteisminio tyrimo prokurorą ir prašoma užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams.

Tyrimo autorė susisiekė tiek su STT, tiek su tyrimą vykdžiusia Kauno prokuratūra. Buvo prašoma nurodyti, kokių priemonių bus imtasi dėl gautos šokiruojančios informacijos.

„Pažymime, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jokių skundų dėl prokuroro veiksmų ar procesinių sprendimų negauta“, – tik tiek tegalėjo pasakyti prokuratūros atstovai.

Antrasis į redakciją atsiųstas laiškas buvo daug išsamesnis. Jis „Kauno dieną“ pasiekė tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas dėl R. Marozienės veiklos buvo nutrauktas, o Kauno policija sprendė dėl baudos paskyrimo.

Šiame laiške buvo įvardytas konkretus asmuo, kuris neva per savo ryšius padeda „susitvarkyti“ bylą, dėl to kaltinimų byloje R. Marozienei jau esą sumažėjo (greičiausiai kalbama apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas). Rašoma, kad tą bandoma padaryti neteisėtais būdais. Kaip ir pirmąjį laišką, šį taip pat pilietiškas asmuo nusiuntė ir STT. Buvo prašoma užkirsti kelią galimai korupcinei veikai.

„Kauno diena“ šį laišką vėl persiuntė ne tik STT, bet ir prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT), policijos atstovams.

STT atstovai patikino, kad informacija pagal kompetenciją perduota FNTT Imuniteto skyriui ir Policijos departamento Imuniteto valdybai.

Atsakymą pateikę FNTT atstovai nepamiršo padėkoti, bet apsiribojo tradiciniu komentaru: „Visų pirma norime padėkoti už Jūsų pilietišką poziciją pasidalijant tokio pobūdžio informacija. Tai mums tikrai svarbu. Šiuo metu vyksta pateiktos informacijos vertinimas.“

Policijos departamento atstovai iškart nurodė, kad kokių nors duomenų apie galimas korupcines apraiškas tarp pareigūnų nustatyta nebuvo.

Tačiau taip ir liko neaišku, kaip jau minėtos institucijos atliko tą informacijos vertinimą, neatsakyta, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi ir koks galutinis to vertinimo rezultatas.

„Patikrinti bet kokią informaciją tikrai įmanoma. Tačiau labai dažnai pati institucija nesuinteresuota ieškoti savų problemų – tirti savo veiksmus ar pasakyti, kad padarėme ką nors blogo. Mano supratimu, tokioje situacijoje visuomenės, ypač – žiniasklaidos, dalyvavimas yra labai reikšmingas veikiant prevenciškai“, – apie tokius vidinius tyrimus aiškią nuomonę išsakė G. Bartkus.

Teisės eksperto vertinimu, praktikoje yra visokių pavyzdžių – ir kai labai gerai išnagrinėjami vieni ar kiti atvejai, Imuniteto tarnyba atlieka rimtą darbą. Tačiau yra atvejų, kai visi galai dingsta į vandenį.

„Tokiais atvejais, kaip aš ne kartą esu sakęs, labai padėtų bendrų tvarkų nustatymas, proceso viešumas, įvairūs patikrinimai ir t. t. Pastarųjų dalykų pas mus praktiškai visai nėra. Būtina, kad kas nors iš šalies pasižiūrėtų, kaip kuri nors institucija atliko savo darbą: ar ji tikrai padarė viską, ką turėjo, kokių problemų iškilo. Kai to nėra, situacija bloga.

Tokios institucijos, kurios turi didelių galių, – jas mes patys joms ir suteikėme, tačiau tam, kad jos tirtų nusikaltimus, turi būti ir prižiūrimos. Kai tas prižiūrimumas paliekamas tik joms pačioms, tai tampa labai didele problema.

Istorija mums labai akivaizdžiai rodo, kad piktnaudžiavimo tose institucijose tikrai yra. Svarbus ir kitas dalykas – pati sistema vien tik iš savo vidaus sumažinti įvairių rizikų tiesiog negali. Būtina turėti priemonių, kaip tokius piktnaudžiavimo atvejus būtų galima užkardyti“, – patarimais pasidalijo teisės ekspertas.

Gali tik gydytojai

Tokia R. Marozienės bylos baigtis jokiu būdu nereiškia, kad bendrosios praktikos slaugytojos gali atlikti injekcijas.

Faktas: tik bendrosios praktikos slaugytojų licencijas turintys asmenys injekcijų atlikti negali. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Priminsime, kad 2023 m. paskelbtas precedento neturintis Aukščiausiojo Teismo nuosprendis kosmetologės Karolinos Čėplienės byloje. Jai už neteisėtai atliktas hialurono injekcijas skirta 6 tūkst. eurų bauda.

Ši nutartis galutinai patvirtino, kad injekcijas gali atlikti tik šie gydytojai: „Vadinamosios grožio injekcijos yra priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai, griežtai apibrėžiamai teisės aktais. Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras atlikti gali tik gydytojas dermatovenerologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgas gali atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido ir kaklo srityje.“

Tuo tarpu bendrosios praktikos slaugytojų veikla – ribota. Vadovaujantis Lietuvos medicinos normomis, slaugytojos gali suleisti vaistus (dar kitaip – atlikti injekcijas) tik dirbdamos ligoninėje ir tik paskyrus gydytojui.

„Bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijai injekcijų atlikimas estetiniais ir korekciniais tikslais nepriskirtas, o ši kompetencija negali būti išplėsta mokymų metu, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai. Bendrosios praktikos slaugytojas pagal savo kompetenciją gali atlikti injekcijas į odą, poodį, raumenis, veną, centrinės venos, Porto, epidūrinius ir peties rezginio kateterius, tačiau tai neturi nieko bendro su atliekamomis grožio procedūromis“, – pabrėžė Akreditavimo tarnybos atstovai. Kitaip tariant, hialurono, botulino ar kitų injekcijų grožio tikslais slaugytojos negali atlikti nei vienos, nei paskyrus gydytojui.

Be to, peržvelgus Lietuvos medicinos normas, kuriomis privalo vadovautis bendrosios praktikos slaugytojas, aiškiai nurodoma, kokius konkrečiai medikamentus pacientui būtinosios pagalbos atveju gali skirti slaugytojas. Tarp jų hialurono ir botulino priemonių nėra.

„Nepaisant to, kad šioje jūsų aprašomoje bylose suėjo senaties terminas, kaip ir minėjote, yra Aukščiausiojo Teismo nutartis. Ji nekvestionuojama ir labai svarbi. Kaip ir jūsų atliktas darbas visuomenei“, – gražia gaida pokalbį baigė G. Bartkus.

Skundų neprisimena?

Su „Kauno diena“ ne kartą bendravusi R. Marozienė draudė viešinti jos duomenis ir informaciją apie vykdomą veiklą. Tačiau neneigė, kad atlieka įvairias grožio procedūras, tarp jų – ir invazines.

Taip pat aiškino, kad esą „esamo aiškaus teisinio / specialaus reguliavimo nebuvimas jau daug metų kelia sumaištį, nes tiek specialistai, tiek pacientai ar klientai susiduria su daugybe klausimų“.

„Daug metų vykdau įvairias veiklas, o sveikatos priežiūros įstaigose, kiek teko dirbti, dirbau pagal jų vidaus tvarkas ir teisės aktų reikalavimus, vykdžiau gydytojų paskyrimus ir teikiau kitas paslaugas. Vykdant gydytojų paskyrimus tenka atlikti įvairius darbus, tačiau informacija apie paslaugų pacientams pobūdį, apimtį yra konfidenciali informacija, kurios atskleisti negaliu. Skundų dėl tiek savo veiklos dirbant kosmetologe, tiek dėl darbo įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose nesu gavusi“, – tikino žinoma garsių moterų gražintoja. Nors būtent gavusi vieną tokį skundą „Kauno diena“ pradėjo domėtis jos veikla.

Tarp įstatymų, kuriais vadovaujasi atlikdama injekcijas, R. Marozienė pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) viešai skelbiamą informaciją. Ją pateikėme centro atstovams. Šie slaugytojos interpretacijas paneigė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Skelbiamos informacijos tikslas – pabrėžti, kad invazinių procedūrų (injekcijų) į veido odą negali teikti grožio paslaugų teikėjai, kuriems NVSC išduoda leidimus-higienos pasus grožio paslaugų veiklai, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba detaliai paaiškina, kas turi teisę verstis šia veikla.

Mūsų pateikta informacija tikrai nereiškia, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi teisę verstis šia veikla“, – atsiųstame atsakyme tikino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento direktorė Giedrė Ligeikienė ir dar kartą pakartojo: slaugytoja bendrąja slaugos praktika gali verstis tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, ir tik čia gali atlikti procedūras (intervencijas) vadovaudamasi gydytojo paskyrimais.