Tie patys iššūkiai
Šiųmetės rugsėjo 1-osios, jei tik kojos nepakiš lietus, laukia beveik tradicinis scenarijus. Iš anksto susiskirstę srautais moksleiviai būriuosis mokyklų kiemuose. Ant laiptų trypčios ir į mikrofonus sveikinimo kalbas sakys direktoriai, pavaduotojai ir pedagogai. Galiausiai, skambant muzikai, visi jie pasuks mokyklos durų link. Už jų liks tik tėvai – vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijomis, pašaliniai žmonės į mokyklas ir toliau nebus įleidžiami.
„Menkniekis. Jau įpratome stovėti už durų, o visą informaciją sužinoti iš „Tamo“ dienyno. Svarbiausia, kad ugdymas būtų kontaktinis“, – kalbinti Kauno moksleivių tėvai tikino sutiksiantys su visomis sąlygomis, kad tik pamokos vyktų mokyklos suole, o ne namuose prie kompiuterio.
ŠMSM tikina, kad, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, vadovybei užtikrinant, kad bus laikomasi valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.
Nors prognozės dėl kontaktinio mokymo gana optimistinės, ne visi linkę tikėti geriausiu scenarijumi. Vyresniųjų klasių tėvai įsitikinę, kad, įsibėgėjus rudeniui, kai tradiciškai padaugėja sezoninio gripo atvejų, šoktelės ir susirgusiųjų COVID-19 skaičius, todėl ir vėl bus atsigręžta į 5–11 klasių moksleivius. Valdžia tikina, kad prie nuotolinio mokymo bus grįžtama tik kraštutiniu atveju – stipriai suprastėjus epidemiologinei situacijai, atsiradus ligos protrūkių klasėje ar klasėse, susirgimų židiniui visoje mokykloje, dėl privalomos izoliacijos. Pabrėžiama, kad net esant itin sudėtingai pandeminei situacijai ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ir abiturientų ugdymas vykdomas tiesiogiai – kontaktiškai.
Testai ir kaukės
Vidaus tvarka mokyklose išliks panaši kaip ir praėjusiais metais. Norint išvengti mokinių maišymosi, bendrojo ugdymo mokyklose ir toliau bus reguliuojami srautai. Būreliuose ir kituose neformaliojo švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse, vienu metu galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję, persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.
Prasideda dar vieni mokslo metai, kai mokymosi sąlygas koreguoja pandemija. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Nors moksleivių testavimas švietimo įstaigose bus tik rekomendacinio pobūdžio, mokyklų vadovai viliasi, kad dauguma moksleivių ir jų tėvų neprieštaraus dėl tokios saugumo priemonės. Testuotis bus galima kaupinių metodu ir savikontrole – greitaisiais antigenų testais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose galios ir paviršių testavimas. Kaukių šiemet, deja, bet nepavys atsikratyti. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės uždarose patalpose privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Kaukių bus leidžiama nedėvėti vaikams, dalyvaujantiems stovyklose, sportuojantiems ar užsiimantiems kitomis veiklomis, kurių negalima atlikti su kauke. Išimtys taikomos ir neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Žinoma, toliau bus vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, stebima mokinių ir darbuotojų sveikata.
Jaudulys – neišvengiamas
Kauno jėzuitų gimnazija, kaip ir likusios šalies ugdymo įstaigos, naujus mokslo metus pasitinka su atnaujinta atmintine bendruomenei. Vyresniųjų klasių moksleivius administracija kviečia skiepytis, jauniesiems bendruomenės nariams primena laikytis higienos taisyklių ir stebėti aplinkinius. Mokytojai atmintinę žino kaip daugybos lentelę, todėl dabar raitojasi rankoves ir ruošiasi kibti į darbus.
„Atleiskite, dabar negaliu kalbėti. Laukia ilgas susirinkimas“, – pirmasis pirmadienio vidudienio bandymas pasikalbėti su Kauno jėzuitų gimnazijos anglų kalbos mokytoja V.Miškinienė buvo nesėkmingas.
Antrasis daugiau nei po trijų valandų – vaisingas. Apie praėjusius metus ir naujųjų iššūkius.
„Baigiau, tad galime kalbėti. Pavargusi? Anaiptol!“ – žvalus pedagogės balsas telefono ragelyje leido suprasti, kad tokios pačios nuotaikos ji jau netrukus sveikins beprasidedantį rugsėjį ir su tokiu pačiu užsidegimu dalysis žiniomis su mokiniais, kurių nematė beveik metus. – Nors pedagoginį darbą dirbu jau daugiau nei 20 metų, nebuvo Rugsėjo 1-osios, kad apsieičiau be jaudulio. Tik, kaip sakau, čia tas sveikasis jaudulys. Pasiilgau ir mokinių, ir kolegų, kurie man tarsi gera terapija. Šiemet jaudulio gal net kiek daugiau nei įprastai. Tik jis ne dėl epidemiologinės situacijos.“
Pasiilgau ir mokinių, ir kolegų, kurie man tarsi gera terapija.
Pedagogė pasakojo, kad šiais mokslo metais į pasaulį paleisianti savo auklėtinius, todėl ir nerimo kur kas daugiau. Pedagogės laukia ne tik paskutinis skambutis, egzaminų sesija ar išleistuvės, bet ir didelis pasiruošimas.
„Tikiu, viskas bus gerai“, – mokytoja savo mokiniais neabejojo, todėl vylėsi, kad ir epidemiologinė situacija nepakiš kojos visiems planams.
Motyvuoja moksleivius
Visuomenei kalbant apie nuotolinio mokymo padarinius ir augančią beraščių kartą, V.Miškinienė nebuvo tokia kategoriška. Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai, kuriems ji dėsto anglų kalbą, praėjusiais metais buvo stiprūs kaip niekada, o savo rezultatais nustebino ne vieną.
„Aukščiausias įvertinimas – 45, o vidurkis – 40! Puikus rezultatas. Noriu pasakyti, kad ir pati programa lanksti, prisitaikė prie iššūkių. Tarkim, mano dalyko egzaminas susideda iš trijų komponentų. Vieno, kuris buvo sunkiai įgyvendinamas dėl nuotolio, atsisakyta. Žinau, tai buvo taikoma visuose mokomuosiuose dalykuose. Tiesiog prisitaikėme“, – Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja pabrėžė, kad nuotolinis mokymas krūvio nesumažino nei pedagogams, nei mokiniams. Priešingai, darbo buvo daugiau.
Reikėjo prisijaukinti naują erdvę ir stebėti, kaip tai sekasi daryti mokiniams. Vieniems, anot pašnekovės, virtualusis pasaulis tiko ir patiko, kitiems jis virto rimtu išbandymu. V.Miškinienei tokius vaikus teko motyvuoti, jiems daugiau padėti.
„Pastebi per kamerą mokinį, kuris pasyviau dalyvauja pamokoje arba akys kažkur kitur laksto, ir kalbi, kodėl taip yra. Turėjau vieną mergaitę, kuri man prisipažino, kad jai sunkus metas, o kaip tik tada reikėjo rašyti išplėstinį esė. Neatlikęs užduoties mokinys gali negauti tarptautinio diplomo. Mes sugebėjome mobilizuoti jėgas ir per dvi savaites ji parašė esė. Noriu pasakyti, kad mokytojas turi įdėti daug darbo, turi būti motyvatoriumi, – ta pačia ugnimi, anot mokytojos, turi liepsnoti ir mokiniai. – Atgalinis ryšys turi būti visur. Paprasčiausias pavyzdys – parduotuvė. Jei konsultantas neįdeda pakankamai pastangų ir entuziazmo, pirkėjas apsisuka ir išeina į kitą parduotuvę.“
Priėmė kaip pamoką
V.Miškinienė neslėpė apmaudo, kad praėjusiais metais gyvo kontakto su mokiniais tebuvo vos du mėnesiai. Nepaisant to, atsukus laiką atgal, pedagogė nieko nekeistų. Pandemijos sudėliotas scenarijus, anot jos – naudinga pamoka visiems. Ypač tiems pedagogams, kurių kompiuterinio raštingumo žinios buvo kiek menkesnės.
Jei ir galėtų, V.Miškinienė nieko nekeistų – pandeminiai metai, anot jos, buvo turtingi patirčių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
„Dirbu tarptautinio bakalaureato programoje, todėl man tai nebuvo nauja. „Google klasė“ ar „Google meet“ buvome atradę anksčiau ir naudojome šias platformas jau kurį laiką, – nepaisant visuotinės panikos, anglų kalbos mokytoja dvelkė visiška ramybe. – Taip, praėjusiais metais mokėmės tik du mėnesius – rugsėjį ir spalį. Šiemet bandysime mokytis visus metus. Ar pavyks? Sunku pasakyti. Mokykla daro viską, kad kuo ilgiau mokytumės kontakto būdu, be ne nuo mūsų vienų priklauso. Daug ką lemia tėvų geranoriškumas. Vaikų. Kiek jų bus pasiskiepijusių? Kiek šeimos narių bus įgavę imunitetą? O šiaip mūsų mokykla šaunuolė. Pernai sėkmingai sukūrė burbulus ir jų laikėsi. Gimnazija lanksti, greit reaguoja į iššūkius.“
Dėl administracijos racionalumo ir gebėjimo reaguoti kritinėse situacijose nei rugsėjis, nei ateinantys mokslo metai pedagogei nekelia baimių. Ramiai ji žiūri ir į hibridinį mokymą, kurio, veikiausiai, nepavyks išvengti.
„Į viską žiūriu ramiai, o praėjusių mokslo metų tikrai negaliu pavadinti liūdniausiais. Nors vienareikšmiškai esu už gyvą kontaktą, praėję metai buvo atradimų. Masinių atradimų. Kalbu ne tik apie mokslo sritį. Kas nors galbūt pagaliau perskaitė knygą, kas nors išmoko siuvinėti arba megzti“, – baigdama pokalbį V.Miškinienė ir šiemet visiems linkėjo atradimų. Tik pedagogams ir moksleiviams – klasėse, o ne namuose.
Naujausi komentarai