Pereiti į pagrindinį turinį

Naujoji Kauno taryba: didesnė įvairovė, bet be revoliucijų

2023-04-13 02:00

Balandžio 18-ąją prisieks ir darbus pradės naujoji Kauno miesto taryba. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokie žmonės atstovaus kauniečiams ateinančius ketverius metus.

Priesaika: naujoji Kauno taryba prisieks balandžio 18 d.
Priesaika: naujoji Kauno taryba prisieks balandžio 18 d. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Statistikos akcentai

Kauno miesto taryboje yra 41 narys. 24 naujosios tarybos nariai perrinkti dar vienai kadencijai. Kiti – naujokai arba sugrįžę po pertraukos.

Šioje taryboje dirbs aštuoniolika moterų ir 23 vyrai. Daugiausia tarybos narių priklauso 41–50 metų grupei, tokių bus trylika. Iki 40 metų amžiaus – dešimt tarybos narių, septyni priskiriami 51–60 metų grupei, devyniems sukakę daugiau kaip 60 metų. Mažiausiai atstovų, vos du, – iki 30 metų. Skirtumas tarp jauniausio ir vyriausio naujosios tarybos nario – 67 metai. Jauniausias politikas 21-ų,  vyriausias – 88-erių.

Ši taryba, atrodo, gan šeimiška. 23 politikai(-ės) vedę ar ištekėjusios, aštuoni sutuoktinio neturi. Penki tarybos nariai yra nutraukę santuoką, dar tiek pat šeiminės padėties Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktoje anketoje nenurodė.

Pirmą kartą į Kauno miesto tarybą išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų. Jų taryboje bus keturi. Po pertraukos sugrįžo  Lietuvos socialdemokratai – jų bus trys. Opozicijoje dirbs ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Miesto taryboje konservatoriams atiteko aštuonios vietos. Likusias užims „Vieningas Kaunas“.

Direktorių taryba

Naujoje Kauno miesto taryboje dirbs įvairių profesijų žmonių: bus ir menininkų, ir medikų, ir dėstytojų. Devyni politikai nurodė, kad darbinių santykių neturi ir susiję tik su miesto tarybos ir jos deleguotomis pareigomis. Keturi politikai įvardijo, kad yra Seimo narių padėjėjai ar patarėjai.

Vis dėlto, stebint pateiktas politikų privačių interesų deklaracijas,  užkliūva, kad beveik pusė naujai išrinktos tarybos narių užima direktorių, pavaduotojų, skyriaus vadovų pareigas. 20 politikų pažymėjo, kad privačiame versle arba įvairiose organizacijose užima vadovaujamąsias pareigas. Ne vienas yra generalinis direktorius.

Dar keturi politikai įvardijo, kad dirba direktoriaus pavaduotojais. Verslo ir miesto interesus gali būti sudėtinga derinti devyniems politikams, nes jie nurodė, kad yra įmonių akcininkai ar bendraturčiai.

Įdomu tai, kad abu miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnūs – Dainius ir Šarūnas – vienu metu eina daugybės bendrovių direktorių pareigas.  Dainius Matijošaitis deklaravo, kad yra aštuonių uždarųjų akcinių bendrovių direktorius, vadovauja mamos Irenos Matijošaitienės fondui, „Vičiūnų“ įmonių grupėje turi dar kelis etatus.

Jo brolis Šarūnas – rekordininkas, deklaravęs, kad yra net devyniolikos bendrovių direktorius. Taip pat yra vienuolikos įmonių ir organizacijų valdybos narys.

Nauji veidai

„Kauno diena“ pakalbino kelis miesto tarybos naujokus. Domėjomės, kaip nusiteikę jie laukia priesaikos dienos, kokiame komitete įsivaizduoja darbą ir kaip galės atstovauti rinkėjams, kurie jais pasitikėjo ir suteikė mandatą.

„Nuotaikos iš tiesų geros. Bent jau aš asmeniškai nusiteikusi palaikyti bet kurios partijos gerus pasiūlymus. Nežiūrėsime, kas pateikė, o kas pateikta. Esu numačiusi, kuriuose komitetuose galėčiau dirbti: Ekonomikos ir Švietimo. Žinoma, viskas paaiškės, kai pasiskirstysime vietas“, – dienraščiui sakė LVŽS Kauno skyriaus vadovė Vaida Pranarauskaitė, kurią rinkėjai delegavo į miesto tarybą.

Darbai: V. Pranarauskaitė domisi ekonomika ir švietimu. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Politikė tikino, kad frakciją, greičiausiai, sudarys vien LVŽS nariai. Jei to padaryti nepavyks dėl per mažo tarybos narių skaičiaus, jie liks kaip grupė, prie kitų politinių jėgų jungtis neketina.

„Planuojame nesiskelbti nei pozicija, nei opozicija, o būti neutralūs. Aišku, esame numatę susitikimą su „Vieningo Kauno“ nariais ir aptarti mūsų programoje iškeltus svarbius tikslus dėl nemokamo viešojo transporto, bendruomenėms skiriamų patalpų, dėl gatvių asfaltavimo visose seniūnijose, o ne tik centre“, – apie pirmuosius darbus užsiminė V. Pranarauskaitė.

Politikė domisi ne tik ekonomika ir švietimu. VRK pateiktoje anketoje ji nurodė, kad jos pomėgiai susiję su kelionėmis, šachmatais, mėgsta lankyti Lietuvos pilis ir dvarus.

Dialogas ir protestai

TS-LKD narys Ralfas Romeika bus jauniausias Kauno tarybos narys, todėl dienraštis teiravosi, kaip savo darbą įsivaizduoja jis pats, ar pavyks atrasti bendrą kalbą su politikos senbuviais.

Pomėgis: R. Romeika laisvalaikiu mėgsta protestuoti prieš prorusiškus politikus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Nemanau, kad mano amžius bus problema, nes vis tiek turiu patirties, gilinuosi į tam tikras mane dominančias sritis, todėl tikiuosi, kad pavyks susitarti ir kartu darniai dirbti ir su vyresniais kolegomis“, – kalbėjo R. Romeika.

Jaunasis konservatorius atskleidė, kad labai norėtų dirbti Kauno jaunimo reikalų taryboje, tačiau jos sudėtis tvirtinama tarybos nutarimu, o praktika rodo, kad čia patekti opozicijai – sudėtinga.

„Akivaizdu, kad dirbsime opozicijoje, bet vis tiek džiaugiuosi, kad pavyko patekti į miesto tarybą. Rinkimai nebuvo lengvi. Kol nebuvo priesaikos, nemažai dalykų neaiškūs, bet, manau, aiškumo su laiku bus tik daugiau. Jau galvoju apie darbus, kuriuos galėčiau nuveikti taryboje.

Man, kaip jaunam žmogui, aktualiausia – nevyriausybinis sektorius, jaunimo ir švietimo problemos, aplinkosauga, tad į šias sritis ir bandysiu taikytis. Manau, kad darbas taryboje bus įdomus ir intensyvus. Norisi ne tik užsiimti valdančiųjų kritika, bet ir teikti pasiūlymus, kurie galėtų išspręsti kauniečių problemas“, – konstruktyvaus darbo miesto taryboje tikisi R. Romeika.

Kartais problemų nepavyksta išspręsti darbu ar dialogu, tada tenka organizuoti protesto akcijas ir taip atkreipti žmonių dėmesį į valdžios ignoruojamas problemas.

TS-LKD narys tarp pomėgių įvardijo politinių protestų prieš prorusiškus politikus organizavimą. Pasak jaunojo konservatoriaus, teko rengti akcijas tiek prieš nacionaliniu lygiu žinomus ir Rusija palaikančius politikus, tiek ir bandyti atkreipti tam tikrų regionų rinkėjų dėmesį, kad šie į tarybą nerinktų prorusiškų veikėjų.

„Kartais problemų nepavyksta išspręsti darbu ar dialogu, tada tenka organizuoti protesto akcijas ir taip atkreipti žmonių dėmesį į valdžios ignoruojamas problemas“, – pridūrė jauniausias Kauno tarybos narys.

Taiko į miesto ūkį

Dar vienas naujas veidas Kauno taryboje – socialdemokratas Robertas Kaunas. Jau pavardė tarsi įpareigoja politiką domėtis miesto gyvenimu ir stengtis jį pagerinti.

„Jaučiuosi darbingai. Tai bus nauja patirtis, bet teko domėtis visais tarybos procesais, todėl jaučiuosi užtikrintai“, – teigė socialdemokratas.

Sritis: R. Kaunas norėtų dirbti komitete, kuris rūpinasi miesto ūkio reikalais. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jis tikino, kad save mato dirbantį tuose komitetuose, kurie susiję su miesto ūkiu ir investicijomis. „Aš pats labiau esu IT srities žmogus ir technologijos, investicijos, miesyto ūkio darbai man prie širdies. Tačiau tikrai nesvetima ir švietimas, ir sveikata“, – dominančias sritis vardijo R. Kaunas.

Jis teigė, kad socialdemokratai Kauno taryboje bus atskira frakcija, su kitomis politinėmis jėgomis jungtis neplanuoja. „Nežinau, ar esame reikalingi valdantiesiems, nes jie ir taip Kauno taryboje turi daugumą. Manau, kad mes patys teiksime pasiūlymus, susijusius su mūsų programa. Be to, jei bus kokių nors mums nepriimtinų siūlymų, tikrai apie tai kalbėsime“, – nurodė naujai į tarybą išrinktas socialdemokratas.

Politologo įžvalgos

Kokia bus naujoji taryba, su dienraščio skaitytojais pasidalijo ir politologas Bernaras Ivanovas. Pasak jo, darbas vyks įprastai, nes „Vieningas Kaunas“ turi užtikrintą daugumą.

„Darbai vyks po senovėje, nelabai kas taryboje ir pasikeis, nes pagrindinis politinis flangas išlieka beveik nepakitęs, opozicija išlieka simbolinė. Tiesa, įvairovė bus šiek tiek didesnė, taigi bus daugiau pasikandžiojimų. Norisi pažymėti, kad Lietuvoje tai nieko naujo, dauguma tarybų bus tokios arba bus sudaromos koalicijos dėl tokios estetikos.

Kažkas keistųsi nebent tokiu atveju, jei būtų realiai veikiančios bendruomenės. Kai jų nėra, viskas tiesiog nusistovi. Lieka viltis, kad  politikai turės bent kažkiek padorumo“, – kalbėjo politikos ekspertas.

Politologo pasiteiravome, ar Kauno politikams, kurie eina direktorių pareigas ir turi įmonių akcijų, bus lengva suderinti verslo ir miesto interesus.

Įžvalgos: pasak B. Ivanovo, Kauno miesto taryboje nelabai kas keisis, tik opocizija turės galimybę labiau pasikandžioti.

„Kieno interesus? Jų pačių? Tai jiems, manau, pavyksta puikiai. Viskas popieriuje gražiai atrodo, bet juk praktikoje – daugybė visokių užkaborių. Tačiau, pakartosiu, kadangi neturime pilietinės valdžios ir jos kontrolės,  nereikia turėti iliuzijų, kad politikai iš altruistinių paskatų labai dirbtų dėl viešojo intereso. Jį gali ginti tik pati visuomenė, o jei to nedaro, lieka tik politikų gera valia kažką dėl žmonių padaryti. Jei tos valios nebus,  visuomenei teks priprasti. Šiame demokratijos kelyje mes tikrai atsiliekame“, – pažymėjo B. Ivanovas.

Dėl politikų amžiaus politologas laikėsi pozicijos, kad rinkėjams tai tikrai  neesminis dalykas. „Tikrai nedaryčiau kažkokių skirtumų tarp jaunimo ir vyresnių. Tai per daug sureikšminamas grynai formalus dalykas. Čia kaip kalbėti apie kaklaraištį ar kaip politikas atrodo, bet viešojo intereso prasme tai neturi reikšmės“, – pridūrė politikos žinovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų