Pilietiškas jaunimas
Kauno studentų atstovybės pakvietė išreikšti savo poziciją, nepritariant stumiamoms LRT įstatymo pataisoms.
„Gruodžio 9 dienos protestas įrodė, kad dešimtys tūkstančių žmonių, susirinkę prie Seimo, nėra abejingi griaunamų mūsų valstybės, nepriklausomos žiniasklaidos ir žodžio laisvės pamatų išlaikymui. Mes matome, kaip valstybė yra skaldoma, kaip skubos tvarka yra bandoma prastumti LRT įstatymo pataisa dėl lengvesnio vadovo atleidimo. Ir mes netylėsime“, – nurodė protesto Kaune organizatoriai, pakvietę prie „Laisvės“ paminklo uždegti žvakutę, padėti gėlių.
Prie protesto „Šalin rankas“ Kaune prisijungė mūsų mieste veikiančių aukštųjų mokyklų studentų atstovybės, pilietiškas jaunimas bei idėją palaikiusi vyresnioji karta. Jaunimo atstovai šių dienų įvykius lygino su 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiais, kai žmonės gynė demokratiją ir laisvą žodį.
„Tą Sausio 13-osios naktį nedalyvavau, tik galiu įsivaizduoti, kaip viskas atrodė, tačiau mane mokė Lietuvos istorijos, kas tada vyko. Tai, ką matau šiandien, man visiškai atitinka tos nakties įvykių įsivaizdavimą, tik tada prieš žmones važiavo tankais, o dabar – buldozeriais. Džiaugiuosi matydama, kad mes visi vienijamės. Sveikinu jus, jūs esate pilietiški ir sąmoningi žmonės“, – susirinkusiam jaunimui sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybės prezidentė Rugilė Kriaučiūnaitė.
Kiti studentai tikino, kad dalyvauti proteste – pareiga. „Esame nepatenkinti, kaip valdoma valstybė, o niekas už priimtus neteisingus sprendimus neprisiima atsakomybės. Jaučiamės kvailinami, kai politikai nuolat meluoja. Neaišku, kam jie dirba, bet tikrai ne Lietuvai, todėl ir turime rinktis išsakyti savo poziciją“, – kalbėjo vienas protesto dalyvis.
Kodėl tai vyksta?
Prie „Laisvės“ paminklo sutikta ponia Liuda B., apsijuosusi istorine Lietuvos vėliava, tikino, kad jai neramu dėl to, kas dabar vyksta valstybėje ir ji nenori grįžti į laikus, kai nebuvo galima kalbėti.
„Man atrodo, kad kiekvienas normalus žmogus dabar nusprendžia dalyvauti. Nenoriu, kad prarastumėme Nepriklausomybę, laisvą žodį, kad negalėtumėme kalbėti, tai ką norime. Man labai neramu, nes aš puikiai atsimenu Sausio 13-ąją ir kokia laimė buvo po to, kai ta laisvė buvo iškovota. Vyresni žmonės tą jausmą tikrai atsimena“, – savo poziciją išreiškė ponia.
Paklausus, kaip galėjo taip nutikti, kad reikia vėl ginti laisvą žodį, moteris teigė, kad žmonės per ilgai tylėjo, tačiau dabar tylėti nebegalima.
„Buvom susitaikę, kad lai jie daro, ką nori, o mes gyvename savo gyvenimą, bet dabar nebegalime tylėti. Mūsų daug. Net neabejoju, kad tiesa bus mūsų pusėje. Kiekvienas žmogus gali sakyti, ką jis galvoja, tegu jis klysta, bet jaunimas tik taip ir užauga, mokydamiesi iš klaidų patys. Juk jie klauso, po to atsirenka, juk žmogaus viduje vis tiek kažkas sukirba ir tau pasako, ar tu teisus, ar nuleidai akis ir užleidai blogiui vietą“, – kalbėjo Liuda B.
(be temos)