Laukia patikslinimų

Parkų ir poilsio erdvių rekonstrukcija, nauji sporto aikštynai prie mokyklų, investicijų skatinimas ir siekis tapti Europos kultūros sostine, vertingų pastatų fasadų tvarkymas, naujų dviračių takų įrengimas, modernių požeminių atliekų konteinerių įrengimas daugiabučių kiemuose – tai tik nedidelė dalis to, kas sudėliota šių metų Kauno miesto biudžete, kuris turėtų viršyti 300 mln. eurų.

Pernai savivaldybė skelbė patvirtinusi didžiausią visų laikų miesto biudžetą, kuris siekė 274 mln. eurų. Šiemet užmojai dar labiau auga. "Kiekvienais metais biudžetas rekordiškai vis didesnis", – to nesureikšmino savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas ir pridūrė, kad šiuo metu miesto tarybos nariams komitetuose pateiktas svarstyti biudžeto projektas dar nėra galutinis.

"Kai kurių skaičių dar nežinome – tai dotacijos, skirtos keliams. Kelių remonto ir naujų kelių statybai skirtos lėšos turėtų siekti ne mažiau kaip 12 mln. eurų", – preliminariai skaičiavo G.Petrauskas. Anot jo, iš šios sumos tikslinė dotacija keliams bus apie 3,5 mln. eurų. Dar apie 2 mln. eurų tikslinė dotacija planuojama tiems keliams, kurių rekonstrukcija arba tiesimas tiesiogiai susiję su europinio siaurojo geležinkelio vėžės "Rail Baltica" tiesimu. Miesto taryba šių metų biudžetą planuoja tvirtinti vasario 28 d. posėdyje.

Stringančių projektų skylės

Ar ne per daug optimistiškai miesto valdžia užsimojo padidinti miesto biudžeto prognozes šiems metams?

Pasak G.Petrausko, tokie užmojai nėra be pagrindo – pernai suplanuotą biudžetą puikiai sekėsi surinkti ir skylių kamšyti dėl nepritekliaus neteko.

"Didžiausios skylės biudžete – nepanaudoti pinigai arba kai kurie niekaip negalintys pajudėti projektai", – neslėpė G.Petrauskas. Tarp tokių jis paminėjo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją, kurią planuota pradėti jau šiemet, bet dėl daugybės priežasčių darbai greičiausiai prasidės tik šių metų rudenį. Šiam projektui šiemet ketinama iš biudžeto skirti 332 tūkst. eurų.

Už 4,6 mln. eurų ketiname prie mokyklų kapitaliai suremontuoti trylika stadionų. Tokių pinigų ši sritis iki šiol niekada nematė.

Netrukus ketinama skelbti tolesnės Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursą, kuriam biudžete suplanuota daugiau kaip 3,5 mln. eurų. "Kaip pastebėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, jeigu konkurso dalyviai skųs taip, kaip per praėjusį etapą, tai konkursas truks devynis mėnesius. Jeigu viskas vyks normaliai, startuosime šiemet. Pristabdyti didesni projektai kartais neleidžia visų norimų ir suplanuotų pinigų panaudoti", – apgailestavo savivaldybės administracijos direktorius.

Skriausti neketina

Tradiciškai didžiausias kąsnis iš miesto piniginės ir šiemet atiteks švietimui – 50 proc. visų biudžeto asignavimų.

Pasak G.Petrausko, kitąmet procentiniai skaičiai šiai sričiai turėtų šiek tiek mažėti.

"Tikrai tai ne skriaudimas. Visi žinome, kiek sumažėjo gyventojų, tad logiška, kad toks pat finansavimas negali būti išlaikytas, kai mokyklose 20–30 proc. mokinių sumažėjo", – objektyvias priežastis įvardijo pašnekovas, priminęs, kad vaisių duoda ir lėšų optimizavimas.

"Už 4,6 mln. eurų ketiname prie mokyklų kapitaliai suremontuoti trylika stadionų. Tokių pinigų ši sritis iki šiol niekada nematė", – prioritetą išskyrė G.Petrauskas.

Taip pat šiemet savivaldybė užsimojusi rekonstruoti visų mokyklų sanitarinius mazgus – tualetus ir dušus. Šiems darbams nuspręsta atseikėti 5,5 mln. eurų.

"Apie 10 mln. eurų suplanavome investuoti į mokyklų higieninius poreikius ir mokinių kūno kultūrą. Tai tikrai niekas negalėtų pasakyti, kad mes šią sritį skriaudžiame", – šyptelėjo savivaldybės atstovas.

Dar vienas iš seniai žadėtų, bet tik dabar tikrove tampančių projektų – nauja mokykla Romainiuose. Šiemet tam bus skirta 1 mln. eurų. Anot G.Petrausko, projektas jau parengtas, dabar telieka sulaukti mokslo metų pabaigos. Nugriovus senąjį 500 kv. m pastatą iškils nauja apie 2500 kv. m ploto mokykla. "2018 m. ten pradinukai jau galės mokytis. Taip pat veiks dvi priešmokyklinės grupės", – žadėjo direktorius.

Gražės miesto veidas

Savivaldybė jau suskubo pranešti, kad šiemet skirs 1 mln. eurų kultūros paveldo objektų fasadams tvarkyti. "Pernai metų patirtis parodė, kad tai pavyko, ypač kai žiūrime į Laisvės alėjos rekonstruojamą atkarpą. Labai norėjome, kad kartu su granitu atsinaujintų ir sienos", – džiaugėsi G.Petrauskas.

"Šiemet į paramą galės pretenduoti ne tik Senamiesčio ir Naujamiesčio pastatų savininkai – programa skirta visam miestui, svarbiausia, kad pastatas būtų saugomas paveldo objektas", – patikslino miesto tarybos narys Andrius Palionis.

Anot jo, į programą taip pat įtraukta galimybė finansuoti dekoratyvinį pastato apšvietimą, nes iki šiol finansinė parama buvo skiriama tik fasado tvarkymo darbams ir neįgaliųjų įeigai įrengti.

"Trys didieji parkai laukia pertvarkos. Konkursai jau paskelbti. Kalniečių parkas jau pradėjo darbus, Draugystės parkas pajudės netrukus, Dainavos projektas irgi prie pabaigos. Šiltuoju metų laiku Kalniečių parke jau galėsime pasidžiaugti rezultatais. Kituose dviejuose parkuose bus pats darbymetis, tik rudeniop išryškės rezultatai", – kalbėjo G.Petrauskas.

Pasak jo, šiemet kauniečiai jau turėtų pajusti ir apčiuopiamą ES paramos naudą, nes integruotų teritorijų projektai, finansuojami iš ES, taps matomi.

"Projektų rengimas – jau eina į pabaigą, prasidės rangos darbų pirkimas. Tik bus liūdna, jeigu verslas nepasiūlys tiek, kiek šiemet planuojame daryti", – pavojų įžvelgė G.Petrauskas. Jo teigimu, kuo toliau, tuo problematiškiau rasti rangovų projektams įgyvendinti, nes verslo resursai riboti. "Visi susiduria su darbo jėgos trūkumu, čia viena iš galimų grėsmių", – pridūrė pašnekovas.

Požeminiai konteineriai

"Šiemet suplanavome pradėti visišką naujovę – daugiabučių kiemuose pradėsime rengti požeminius atliekų konteinerius, kurie pakeis dabar po langais stovinčius baisius metalinius griozdus", – dar vieną naujieną pristatė tarybos narys A.Palionis.

Per metus visame mieste požeminių konteinerių įrengti nepavyks, tačiau šiemet ir 2018 m. savivaldybė į šį projektą pasiryžusi investuoti daugiau kaip 3,8 mln. eurų.

Pertvarkos ir viltys

Pasak G.Petrausko, socialinėje srityje – pertvarkų metai. Iki balandžio visi vaikai iš "Atžalyno" vaikų namų jau turėtų išsikraustyti į butus ir gyventi šeimynose. Planuojama, kad ištuštėjęs pastatas bus pritaikytas neįgaliems vaikams, dabar gyvenantiems Apuolės gatvėje.

"Pastatus Apuolės gatvėje tikriausiai reikės privatizuoti, nes ten 11 tūkst. kv. m senų pastatų ir nežinia, ką su jais daryti. Sklypas didelis, gal verslas sugalvos, ką ten veikti. Nei švietimui, nei dar kam nors tokios senos patalpos nereikalingos", – planus atskleidė G.Petrauskas.

Administracijos vadovas taip pat priminė, kad tęsiama miesto poliklinikų pertvarka optimizuojant administracijas ir pagalbinį personalą.

"Kovo pabaigoje paaiškės, ar Kaunas taps 2020 m. Europos kultūros sostine. Šis statusas – ne tik džiaugsmas, bet ir išlaidos. Šiemet biudžete numatyta lėšų pirminiam etapui. Pasiruošimo darbai vyksta, projektai rengiami. Tikimės, kad būsime nugalėtojai", – optimistiškai kalbėjo G.Petrauskas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto meras

Pokyčiai mieste prasideda ne nuo pinigų, o nuo žmonių galvų. Keičiame savivaldybės darbuotojų požiūrį tiek į darbą, tiek į mokesčių mokėtojų pinigus. Anksčiau buvo laikoma, kad bet kuris savivaldybės skyrius dirba gerai, jei iki metų pabaigos sugebėdavo išleisti visus numatytus pinigus. Keičiame šį požiūrį ir dabar darbuotojams keliame labai konkrečius ir pamatuojamus tikslus, o biudžeto pinigai tampa tik priemone tiems tikslams pasiekti. Labai svarbu yra ne tai, kiek pinigų miestas išleis, o tai, kaip juos išleis. Rezultatus mieste galime matyti todėl, kad savivaldybės darbuotojai po truputį išmoksta atsakingai elgtis su kauniečių pinigais.