Pereiti į pagrindinį turinį

Nepageidaujami svečiai užkariauja vis naujas teritorijas

2024-08-26 15:00

Lietuvoje skaičiuojama po beveik dvi dešimtis invazinių gyvūnų ir augalų, kenkiančių aplinkai ir žmonių gerovei. Jiems naikinti Vyriausybė savivaldybėms skyrė 6 mln. eurų. Apie tai, kiek ši problema svarbi pakaunėje, kas jau daroma savivaldybės biudžeto lėšomis ir kokius namų darbus, siekiant gauti valstybės paramą, turi atlikti Kauno rajono savivaldybė, kalbamės su Kauno rajono mero patarėju Algirdu Reipu.

– Ar suma, jūsų nuomone, yra pakankama problemai spręsti?

– Klimato kaita, laisvas prekių ir žmonių judėjimas, internetinė prekyba sėklomis ir augalais, šiltųjų kraštų augalų veisimas ir dauginimas Lietuvoje suaktyvino ir augalų, gyvūnų migraciją. O kur dar kelis dešimtmečius kankinantis sovietmečio palikimas – Sosnovskio barštis, kuris neva turėjo aprūpinti gyvulininkystės sektorių pašaru. Invazinės rūšys neturi natūralių konkurentų ir ligų sukėlėjų mūsų klimato zonoje ir pasižymi labai stipriomis dauginimosi sistemomis, jų plitimas Lietuvoje yra akivaizdus.

Kova su invazinėmis rūšimis iki šiol Lietuvoje buvo labiau vienas kito raginimas imtis veiksmų. Tačiau invazinės rūšys nepaiso žemės sklypų ribų ir, nesant tarpusavio bendradarbiavimo, procesai tapo nevaldomi.

Todėl mes labai sveikiname Aplinkos ministerijos sprendimą skirti valstybės lėšų ir pradėti integruotą kovą su invazinėmis rūšimis per pažangos priemonę „Išsaugoti biologinę įvairovę“ ir inicijuojamą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Pretenduoti į lėšas – 6 mln. eurų – galės savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys. Pareiškėjų išlaidos bus kompensuojamos pagal patvirtintus fiksuotus įkainius, kuriuos apskaičiuos Europos socialinio fondo agentūra. Pagrindinis šio ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Manau, kad planuojama paramos suma tenkins tik 10–15 savivaldybių poreikius ir užvirs labai arši kova tarp savivaldybių ir pareiškėjų siekiant gauti šią paramą. Turint galvoje, kad veiklos tęsis trejus metus, likusios be paramos savivaldybės tikrai negalės laukti. Tikimės, kad paramos suma bus didinama, įvertinant patirtį ir teikiamų projektų apimtis.

„Wikipedia“ nuotr.

– Ar jau žinoma, kaip, kokiais kriterijais vadovaujantis, lėšos bus išdalytos savivaldybėms?

– Projektai finansuoti bus atrenkami vadovaujantis pirmumo tvarka: kas anksčiau ir geriau pasiruoš ir pateiks, tų projektai ir bus finansuojami. Todėl dabar Kauno rajono savivaldybė pradeda visus reikiamus pasiruošimo darbus ir kviečia visus žemės savininkus bendradarbiauti.

Savivaldybė pati registruoja ir kviečia visus ūkininkus ir privačius žemės savininkus registruoti savo sklypuose esančias invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA) adresu https://inva.biip.lt/zemelapis/, kad būtų galima planuoti naikinimo veiksmus.

Norėdami dalyvauti jungtiniame projekte ir teikdami paraišką, rengdami veiksmų planą, turėsime pateikti išrašą iš šio modulio. Labai svarbu pažymėti visą paplitimo arealą, nes lėšos bus skiriamos pagal nustatytą invazinių rūšių paplitimo plotą, nesvarbu, ar tai bus viešosios teritorijos, ūkininkų laukai, namų valdos, kolektyviniai sodai ar grioviai.

Manau, kad planuojama paramos suma tenkins tik 10–15 savivaldybių poreikius ir užvirs labai arši kova tarp savivaldybių ir pareiškėjų siekiant gauti šią paramą.

Savivaldybė sieks koordinuoti visų subjektų bendrą veiklą ir bendradarbiauti, kad būtų apdoroti visi plotai, kuriuose išplitęs Sosnovskio barštis ir veisiasi šliužai, kad po trejų metų 99 proc. būtų sumažintas jų paplitimas.

– Koks yra Kauno rajono savivaldybės lėšų invaziniams augalams ir gyvūnams naikinti poreikis?

– Pagal dabar turimą informaciją, Kauno rajono savivaldybė priskiriama prie teritorijų Lietuvoje, kur labiausiai paplitę invazinės rūšys, todėl lėšų poreikis iš tiesų gali būti nemažas ir siekti apie 600–800 tūkst. eurų, skaičiuojant, kad veikla ir naikinimo darbai vyks net trejus metus.

Siekiant nustatyti tikslų lėšų poreikį, bus rengiami veiksmų planai kiekvienai invazinei rūšiai atskirai. Tokius planus rengsime dviem invazinėms rūšims – Sosnovskio barščiui ir luzitaniniam arionui. Taip pat ministerija rekomenduoja atkreipti dėmesį į Kauno rajone, panemunėje, išplitusią bitinę sprigę ir valdyti jos populiacijos plitimą.

Parengus ir patvirtinus veiksmų planus, bus galima naudoti profesionalias apsaugos priemones ir preparatus, paslaugų tiekėjai privalės turėti kvalifikaciją šioms paslaugoms atlikti ir suteikti garantijas. Veikla bus vykdoma nepaisant, ar tai privatūs žemės sklypai, ar viešosios teritorijos, ar bešeimininkės žemės. Tai leis padidinti veiksmų efektyvumą, nekels ginčų tarp žemės naudotojų.

Pagal priemonės aprašą dar nežinome fiksuotų įkainių vienam hektarui, kuriame yra išplitusios tam tikros invazinės rūšys, todėl neaišku, kaip koreliuos realus lėšų poreikis su skiriamomis lėšomis.

Taip pat savivaldybė rengia naujus reikalavimus Kauno rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse, kad tikrai visi bendruomenės nariai vienodai žinotų, suprastų ir solidariai elgtųsi, kovodami su invaziniais augalais ir gyvūnais, nes projektai negali išspręsti invazinių rūšių plitimo suvaldymo ilgalaikėje perspektyvoje.

Algirdas Reipas / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kurios pakaunės seniūnijos ar vietovės yra problemiškiausios?

– Detali inventorizacija šiuo metu dar neatlikta, tačiau vizualiai vertinant didžiausi plotai yra Lapių ir Vandžiogalos seniūnijose, kur susiformavę milžiniški Sosnovskio barščio sąžalynai, jis masiškai plinta melioracijos grioviais, kurių nuosavybė ir prievolė tvarkyti kai kur yra neaiški. Šliužai okupavo kolektyvinius sodus ir Linksmakalnio seniūniją.

Šiais metais, kai yra pakankamai drėgmės, beveik visose seniūnijose gyventojų susirūpinimas invaziniais šliužais auga geometrine progresija.

Savo aplinkoje visada turime daugybę piktžolių, kenkėjų ir ligų, kurios naikina mūsų daržus, sodus ir gėlynus, tad lengvo gyvenimo ir derliaus nėra ko tikėtis. Tačiau invazinės rūšys dar labiau komplikuoja susiformavusį rūšių balansą. Gamtininkai ir aplinkosaugininkai vienaip žiūri į invazines rūšis ir rizikas, ir ypatingą dėmesį skiria toms, kurios gali pažeisti „Natura 2000“ buveines.

Sodininkai savo soduose sodina medlievas, nors tai draudžiama ir kada nors dėl to pasigailėsime. Dar neseniai labai populiari gėlė sprigė buvo dauginama viešose teritorijose ir gėlynuose. Daug kas gėrisi žydinčiais lubinais. Kurkliai tapo kolektyvinių sodų nelaime, internetas net ošia nuo išradimų, kaip geriau su jais kovoti.

Tačiau dėl savo savybių didžiausia problema yra Sosnovskio barščiai ir šliužai. Jie gyventojams sukelia blogiausias emocijos ir pojūčius.

– Kas iki šiol buvo daroma Kauno rajono savivaldybėje kovojant su invaziniais augalais ir gyvūnais?

– Kauno rajono savivaldybė nuo 2018 m. iki šiol augalų apsaugos priemonėmis apdorodavo 30–50 ha Sosnovskio barščio augimviečių viešose teritorijose. Įvertinti, kokį tai davė efektą, labai sunku, nes nuolat atsirasdavo naujose teritorijose, veikla buvo necentralizuota. Nebuvo bendros informacinės bazės ir duomenų rinkimo priemonių. Tikimės, kad dabar situacija keisis iš esmės ir ši aplinkosauginė sritis taps geriau valdoma, planuojama, o rezultatai – pamatuojami ir realūs.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų